Vanduo – ir turtas, ir atsakomybė (3)

Ką Jurbarko gyventojas žino apie jo bute iš čiaupo tekantį vandenį? Gal tiek, kad jį tiekia UAB „Jurbarko vandenys“, nes šiai bendrovei moka mokestį „už vandenį“, ir tai, kad Jurbarke vanduo labai geras. O kad jis tekėtų iš čiaupo, o nuotekos – į kanalizaciją, be pertraukos veikia didžiulė įmonė su savo padaliniais – UAB „Jurbarko vandenys“, birželio 26 d. paminėjusi bendrovės įkūrimo 30-metį.

Ekskursija po strateginį objektą

UAB „Jurbarko vandenys“ yra strateginis, visuomenei gyvybiškai svarbus, objektas, tad šiaip pašalietis į gamybinę teritoriją patekti negali. O nuo ateinančių metų pradžios vandenvietės ir nuotekų valymo įrenginių apsauga bus dar labiau sugriežtinta.

Tik bendrovės gimtadienių proga kasmet rengiama atvirų durų diena, skatinant gyventojus plačiau supažindinti su centralizuotu vandens tiekimu ir nuotekų valymu. O sukakus bendrovės 30-mečiui ši diena buvo ypatinga: pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus Dainiaus Večersko ketvirtadienį dvigubai daugiau, negu pernai, susirinkusių interesantų aplankė du didžiausius „Jurbarko vandenų“ objektus – valymo įrenginius ir Jurbarko vandenvietę.

Nepriklausomybės pradžioje

Iki 2003 m. pavasario Jurbarkas gyveno be miesto nuotekų valymo įrenginių. Visos kanalizuojamos nuotekos Imsrės ir Mituvos santakoje buvo leidžiamos į Nemuną. (Kas pastebėjo Jurbarke prie tilto per Imsrę Dariaus ir Girėno gatvėje iš upelio šlaito kyšantį metro skersmens gelžbetoninį vamzdį, tai yra lietaus nuotekų kolektorius). Valymo įrenginiai pastatyti šio amžiaus pradžioje ir pradėjo veikti 2003 metų gegužės 9 d.

Nuotekų valymo įrenginiai – pakankamai didelė ir sudėtinga specialioji įmonė, kurioje dirba atitinkamos srities profesionalai.  Pasak jos vadovo – UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus pavaduotojo nuotekų ūkiui Andrius Žukausko, projektinis valymo įrenginių pajėgumas 2450 kub. m nuotekų per parą. Tačiau  kai pasitaiko didelės liūtys, žymiai padidėja valymo įrenginių apkrova.

Nors Jurbarke mišrios kanalizacijos, kai į vieną sistemą suvestos lietaus ir fekalinės nuotekos, nėra, tačiau dėl įvairių priežasčių į nuotekų tinklus patenka ir paviršinio lietaus vandens. „Tada valyklai tenka susidoroti net su beveik penkiais tūkstančiais kubinių metrų nuotekų per parą. Viską išvalom, nes tuomet nuotekos būna labai praskiestos. Tik įrengimų apkrova žymiai padidėja – atsiranda didelės elektros sąnaudos, labiau dėvisi mechanizmai, siurbliai dirba be pertraukos“, – sako jau keturiolika metų čia dirbantis, buvusiame Lietuvos žemės ūkio universitete vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo bakalauro, o jau Aleksandro Stulginskio universitete hidrotechnikos inžinerijos mokslų magistro išsimokslinimą įgijęs  A. Žukauskas.

Vien nuotekų valykloje nuolatos dirba apie penkiolika darbuotojų – budintieji operatoriai, inžinierius-technologas, laborantė, specialiojo transporto vairuotojai, šaltkalviai ir kiti specialistai.

Patys valymo įrenginiai – tai ne vien Barkūnų gatvėje, o tiksliau – Nemuno lankoje, esanti įmonė. Nuotekos pačios į šią vietą nesubėga. Vien Jurbarke, Rotuliuose ir Jurbarkuose yra 23 vadinamosios nuotekų pakėlimo stotys, o iš viso rajone 51-je tokioje siurblinėje sumontuoti 97 specialūs siurbliai nuotekas perpumpuoja į aukštesnį lygį.

Visą straipsnį skaitykite „Šviesa” Nr. 49 arba prenumeruokite el. versiją: https://jurbarkosviesa.lt/prenumerata/