Paskutinis vasaros mėnuo – jau į pabaigą. Pradžioje atrodžiusios tokios ilgos, baigiasi ir mokinių atostogos, ir vaikų mintys vis dažniau sukasi apie mokyklą – savo klasę ir suolą, draugus, mokytojus, vadovėlius… Ir pokalbis su trim atostogaujančiais mokiniais – Birute, Kęstučiu ir Tomu Jakaičiais kur buvęs, kur nebuvęs dažnai pakrypdavo apie mokyklą.
Birutė, Kęstutis ir Tomas Jakaičiai teigia, kad jų atostogos Naukaimyje tikrai nenuobodžios. Broliai ir sesė čia ne tik atostogauja – jie čia gyvena, o mokosi Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje.
„Kaime – kaip kurorte”, – sako Kęstutis ir apžvelgia aplink sodybą vešliai žaliuojančias pievas. „Niekas nieko nemato, gali veikti, ką nori”, – mįslingai sako Birutė, ir tuoj paaiškina, kad jai labai patinka piešti, kai aplinkui tokie gražūs vaizdai.
Kai sesė nueina iš kambario atsinešti savo piešinių albumėlio, Kęstutis pasakoja apie savo pomėgius. Jam labiausiai patinka žaisti futbolą. Rugsėjo 1-ąją į 9 klasę eisiantis Kęstutis prieš porą metų su savo klasės komanda dalyvaudamas „Ežiogolo” varžybose buvo pripažintas geriausiu vartininku Tauragės apskrityje. „Futbolą žaisti išmokau mokykloje. Kai pradėjau žaisti, atsistojau į vartus, ir man patiko”, – sako Kęstutis ir teigia, kad vartininkas futbole yra labai svarbus – jis vadovauja žaidimui, nurodo, kaip gintis, kam pasuoti kamuolį.
Dabar Kęstučio klasės komandos nebėra, tačiau jis kasdien spardo kamuolį su draugais aikštelėje prie namų ir kaip patyręs vartininkas yra kviečiamas su viena Raseinių vaikų futbolo komanda dalyvauti varžybose.
Birutės piešinių albumėlis labai dailus, mergaitė pati jį papuošė. O pripiešta gražiausių žiedų, nes juos Birutė labiausiai mėgsta. Praėjusiais mokslo metais Birutė dalyvavo piešinių konkurse „Metų laikai”, kurį rengė Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondas. Mergaitės iš Naukaimio piešinys, kuriame ji nupiešė obels žiedus, buvo pripažintas vienu gražiausių, juo bus iliustruotas fondo išleistas kalendorius.
Sužinojusi apie sėkmę konkurse Birutė labiausiai apsidžiaugė, kad vasarą galės dalyvauti dailės stovykloje prie jūros – toks prizas buvo skirtas visiems konkurso „Metų laikai” nugalėtojams. Deja, Birutei teko karčiai nusivilti – pasirodo, konkursas buvo skirtas vyresnių klasių mokiniams, ir jos, rudenį eisiančios tik į 7 klasę, į stovyklą tiesiog nepriėmė. „Nusivyliau, buvo labai liūdna, – sako Birutė, – bet dabar jau praėjo. Nesigailiu, kad dalyvavau, nes mano piešinys pateks į kalendorių.” Ir pomėgio piešti Birutė neatsisakė – argi mesi tai, kas patinka, dėl apmaudaus nesusipratimo.
Savo piešinį parodo ir mažasis Birutės broliukas Tomas. Piešti mėgsta ir moka visi Jakaičių vaikai – pasak mamos, tai tėčio genai. Iš mamos ir, be abejo, iš močiutės Onutės Čirvinskienės, Jurbarko literatų klubo „Švieselė” vadovės, Birutė paveldėjo sugebėjimą eiliuoti. Jos eilėraščių jau buvo spausdinta „Vaikų trečiadienyje”. Bėda tik, kad daugelio savo eilėraščių Birutė neužsirašo, nes dažnai žodžiai susirimuoja kur nors vaikščiojant, ką nors veikiant ir nėra kaip jų užrašyti.
Ką dar veikia vaikai per nenuobodžias atostogas? Kęstutis buvo jaunųjų šaulių stovyklose Pagėgiuose ir Eržvilke. Birutė svečiuojasi pas močiutę Jurbarke, kartu su seneliu važiuoja į mišką uogauti. Tomui patiko viešnagė pas tetą. Vaikai maudosi, grybauja, susitinka su draugais.
Bet atostogos nėra vien tik pramogos. „Kiekvienas turime savo pareigų”, – tvirtino vaikai. Kęstučio pareiga – girdyti ir perkelti karves, šienauti ir kitokius vyriškus darbus kartu su tėčiu dirbti. Birutė prižiūri viščiukus, ožiukus ir triušius – tai jos ūkis. O Tomas sakė turintis visai mažai pareigų, tik susitvarkyti savo kambarį – valyti dulkes, pasikloti lovą, susitvarkyti stalą. Ir dar – kai Birutė išeina pas drauges ar išvažiuoja pas močiutę, jos pareigas perima Tomas ir stropiai jas atlieka. „Aš ir traktorių vairuoti moku, – pasididžiuoja, – bet tai galima daryti tik kartu su tėčiu”, – paaiškina labai rimtai, nors yra dar tik pradinukas.
Vaikai prisipažįsta, kad per atostogas tėveliai juos lepina – vakarais leidžia ilgai vakaroti, susitikti su draugais, žaisti, ryte – ilgai miegoti, kartais net iki pietų. Kitaip bus, kai prasidės mokykla. Birutė, Kęstutis ir Tomas sakė jos jau pasiilgę. Labiausiai – draugų, bet ir mokslai jų nebaugina ir gerai sekasi, nes mokytis įdomu ir reikalinga.
