Mažuose miesteliuose vienas po kito atveriami kultūros židiniai – lapkričio pradžioje į rekonstruoto kultūros centro atidarymą kvietė eržvilkiškiai, o gruodžio 11 d. atnaujintą kultūros centro pastatą Veliuonoje, linkėdamas saugoti tai, kas padaryta, pašventino klebonas Šarūnas Leskauskas. Daugiau nei dvejus metus užtrukusi rekonstrukcija išvargino kultūros darbuotojus, todėl ir jiems, ir visiems veliuoniškiams, besilankantiems renginiuose, metų pabaigos šventės buvo dar džiugesnės.
Pastatė žydai
Kada buvo pastatyti senieji Veliuonos kultūros namai, kurių vietoje puikuojasi naujas pastatas, tiksliai nežinoma. Pirminė pastato paskirtis – religinė. Tai buvo Veliuonos žydų bendruomenės maldos namai. Monografijoje „Veliuona“ rašoma, kad žydai Veliuonoje apsigyveno dar 18 amžiuje, jau tada minima ir sinagoga.
Maldos namuose buvo didelė salė su pakyla sakyklai, o moterys per mažus langelius pietvakarių sienoje galėjo stebėti, kaip reikalus sprendžia vyrai – pastatas naudotas ne tik melstis, bet ir bendruomenės susirinkimams. Prasidėjus karui ir naciams išnaikinus Veliuonos žydų bendruomenę pastatas liko miesteliui.
Didelėje buvusios sinagogos salėje laikyti arkliai ir kiaulės, buvo įsikūrusi veterinarijos ligoninė.
Apie 1954 m. pastatą pradėta remontuoti – planuota įrengti kultūros namus. Pastate rodomi kino filmai. Šaltus ir nejaukius kultūros namus remontavo patys darbuotojai: pastatė dvi krosnis – salėje ir kabinete, sudėjo medines grindis, lubas apkalė kartono plokštėmis.
Metams bėgant pastatą vis tobulindavo: apkalė išorę, vėliau ir vidaus patalpas lentelėmis, namą nudažė žalia spalva. Visiems žinomas „mėlynuko“ pavadinimas prigijo 2001 metais pastatą perdažius mėlynai. Tada kultūros namus piešiniais papuošė Kauno dailės mokyklos dėstytojai Antanas Obcarskas ir Eimutis Markūnas, o vilnietis dailininkas Jonas Gasiūnas miesteliui paliko „Žveją valtyje“.
Kad ir koks žavingas buvo „mėlynukas“, kultūros darbuotojų darbo sąlygos buvo nepavydėtinos – nei šilumos, nei vandens, nei normalių sąlygų repetuoti jie neturėjo. Todėl 2013 metais spalio mėn. pradėta pastato rekonstrukcija buvo labai laukta.
Projektas keitėsi
Projektui „Veliuonos kultūros centro pritaikymas bendruomenės poreikiams“ darbų užsakovas Jurbarko r. savivaldybė skyrė per 122 tūkst. eurų. Pagal savivaldybės sutartį su Nacionaline mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos projektui skirta 164,5 tūkst. Eur paramos lėšų ir 33,5 tūkst. Eur PVM iš LR ŽŪM asignavimų. Visa projekto vertė – beveik 320,5 tūkst. eurų.
Pradinis projektas numatė palikti senas rąstų sienas, jas apmūryti, tačiau pradėjus darbus paaiškėjo, kad rąstai visiškai supuvę. Teko skubiai keisti projektą ir senas sienas nugriauti. Todėl dabar stovintis pastatas yra visiškai naujas. Darbus atliko šilutiškiai – UAB „Statybų valdymo sprendimai“.
Pasak Veliuonos seniūno Egidijaus Mikštos, kuris buvo ir projekto vadovas, rangovas samdė nemažai veliuoniškių. Pastarieji atliko ir tvarkymo, valymo darbus, tad galima tvirtinti, kad ne viena Veliuonos gyventojų šeima savo rankomis prisidėjo statant naująjį kultūros centrą.
Įvairūs projekto pakeitimai atnešė daug nerimo ir pareikalavo daug pastangų iš visų, prie jo dirbusių. Pastatą statė sau, savo miestelio žmonėms, tad seniūnas atsakingai prižiūrėjo, kad viskas būtų atlikta kokybiškai, ūkiškai ir atneštų kuo daugiau naudos veliuoniškiams.
Vykdant projektą susidėvėjęs pastatas perstatytas ir praplėstas, atnaujintas fasadas, pakeista stogo danga, atlikta vidaus apdaila, pakeistos durys ir langai, įrengta palėpė, naujos buitinės, administracinės patalpos. Pastatas pritaikytas žmonėms su negalia – įrengtas nuožulnus įvažiavimas, nupirktas kopiklis. Įvestos naujos elektros, vandens, buitinių nuotekų, šildymo sistemos. Kultūros namuose veikia priešgaisrinė signalizacija. Tik interneto įvadu dar teks pasirūpinti.
„Viskas labai puiku“, – sako E. Mikšta, besidžiaugdamas, kad dabar vakarais kultūros centras pilnas žmonių šurmulio. Visiems darbams suteikta 5 metų garantija, ir tik laikas gali parodyti, ar viskas atlikta kaip reikiant.
Veliuonos seniūnas, norų ir svajonių dar turi visokių. Dabar tvarkoma miestelio bažnyčia, tačiau ne visiems būtiniems darbams užteks lėšų. Norėtųsi rasti pinigų užbaigti 2012 metais pradėtą tvarkyti altorių – jam skirti pinigai nukeliavo sudegusios Tytuvėnų bažnyčios atstatymo darbams.
„Tvarkymo laukia Veliuonos dvaras, krašto muziejus“, – norus vardija seniūnas. Visko iš karto negali gauti – džiugina ir tai, kad paramos sulaukia kiti bendruomenės projektai. Pagal vieną tokį veliuoniškiai jau įsirengė paplūdymį prie Nemuno – belieka sulaukti pavasario, kada pakrantėje bus sumontuoti treniruokliai, tinklinio aikštelė bei kiti atributai.
Pilni gyvybės namai
Porą renovacijos metų Veliuonos kultūros centro darbuotojai glaudėsi bendruomenės salėje seniūnijoje ir Antano ir Jono Juškų gimnazijoje, o nedideli renginiai vykdavo Veliuonos krašto istorijos muziejuje. Dirbti buvo labai sunku – repeticijos vienoje vietoje, inventorius – kitoje, į renginius teko vykti su visu turtu. Įkurtuvės naujuose namuose tapo didele švente.
Pasak Veliuonos kultūros centro direktorės Irmos Svetlauskienės, kultūra reikalauja estetikos, o žiūrovas turi jaustis komfortiškai, todėl senosios patalpos, kuriose teko dirbti, renginiams seniai netiko. Be šilumos, vandens, tualetų, turėdami tik vieną nejaukią salę, porą kabinetų ir mažą patalpėlę inventoriui – taip veliuoniškiai dirbo daug metų.
Naujajame kultūros centre – šilta ir jauki, apie 120 sėdimų vietų turinti didžioji salė, antrame aukšte – dar dvi salės – choreografijos ir posėdžių, kabinetai. Paprasčiausi patogumai, kurie anksčiau buvo tik svajonėse, kai gali dirbti be palto, užsikaisti virdulį vandens arbatai, tualetai, pritaikyti ir neįgaliesiems, tapo jaukia kasdienybe. Kantrūs žmonės, kolektyvuose šokantys, dainuojantys ir vaidinantys po 20-30 metų, pagaliau pasijuto vertinami ir gerbiami.
Veliuonos kultūros centras kartu su trimis skyriais – Raudonės, Stakių ir Baltraitiškės – turi 13 darbuotojų. Kolektyvus lanko apie 100 žmonių. Ir jie visi pajuto geras permainas – repetuoti ir rengti pasirodymus tapo daug paprasčiau.
Pačiame Veliuonos kultūros centre dirba daug pasiekę ir ne tik Jurbarke žinomi kolektyvai. Jau vien „Veliuoniečio“ pavadinimas skamba per visą Lietuvą. Liaudiškų šokių kolektyve „Veliuonietis“, vadovaujamame choreografės Adelės Baublienės, jau paminėjusiame veiklos 50-metį, repetuoja 20 šokėjų. Meno vadovė Jadvyga Žemliauskienė rūpinasi vokaline „Veliuoniečio“ grupe, kurioje dainuoja 10 moterų. Abiem kolektyvams akompanuoja Vidmantas Žemliauskas.
Suaugusiųjų dramos studijoje, veikiančioje nuo 1983 m., vaidina 7 žmonės. Jiems vadovauja režisierė Regina Mačiulaitienė. Senovinių šokių studijoje „Saltare Festum“, vadovaujamoje I. Svetlauskienės, šoka 6 moterys.
Didelį būrį šokėjų moko Gintarė Malinauskaitė. Jauna specialistė sportinių šokių moko vaikus, o veliuoniškės lanko zumbos-fitnes užsiėmimus. Šokančiųjų – net 41.
Nuo 2012 metų veikiančią instrumentinę studiją lanko 11 vaikų. Groti juos moko vadovė Rasa Petronienė.
Visi šie žmonės – ir darbuotojai, ir kolektyvų nariai dar entuziastingiau dirba naujajame kultūros centre.
„Ne visus sumanymus galėjome įgyvendinti dėl blogų sąlygų. Dabar belieka kurti ir dirbti“, – šypsosi I. Svetlauskienė. Į naują pastatą bus lengva pasikviesti profesionalius atlikėjus, užteks erdvės ir tradicinėms, kalendorinėms, valstybinėms šventėms.
Koncertų salėje planuojama rengti parodas – jau nupirktos priemonės darbams eksponuoti. Kultūros centro direktorė norėtų pristatyti savo krašto žmonių kūrybą, pakviesti į Veliuoną sugrįžti kitur gyvenančius kūrėjus, rengti literatūrines popietes.
„Nors dar trūksta scenos užuolaidų, šviesos įrangos ir kitų smulkmenų, visko įgysime pamažu“, – sako direktorė ir dėkoja visiems, padėjusiems įsirengti kultūros puoselėjimo židinį.
Į smagų kultūros centro atidarymo vakarą sugužėjo sausakimša salė vietinių gyventojų ir svečių. Gero darbo, kūrybos ir žmonių šurmulio darbuotojams linkėjo Seimo narys Bronius Pauža, Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, administracijos direktorė Vida Rekešienė, Veliuonos seniūnas E. Mikšta ir Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas, Veliuonos bendruomenės pirmininkas Naglis Mačėnas bei kiti sveikintojai.
Veliuonos kultūros centro direktorė I. Svetlauskienė priimdama sveikinimus žadėjo dirbti iš visos širdies.
Šalia naujojo kultūros centro įžiebta kalėdinė eglutė ir šventiniai fejerverkai nušvietė kelią naujiems sumanymams, idėjoms ir darbams, kurių vaisiais galės džiaugtis visa Veliuonos bendruomenė.
Jūratė Stanaitienė