Kiekvieną pavasarį vykstanti Miesto ir verslo šventė jau 15 metų pradedama verslo konferencijomis, seminarais. Šių metų Verslo forume kalbėta apie bendruomeniškumo galią, kuri įtakoja ekonominį ir socialinį karšto vystymąsi.
Sąlyčio taškai
„Verslo konferencijose esame kalbėję apie daug ką: investicijas, verslo plėtrą, demografinę, socialinę, ekonominę padėtį, vardijome daug skaičių, rengėme skaidres. Šįkart norėjome kitokio renginio – pakalbėti apie tai, kaip mes jaučiamės toje bendruomenėje, tarp skaičių. Pati dalyvavau ne viename renginyje, kuriame buvo kalbama, kiek įtakos verslumui, krašto vystymuisi gali turėti bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, apie socialinį verslą, kuris Jurbarke – dar naujiena. Todėl pasirinkome tokią temą“, – sako renginio organizatorė, Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorė Gaiva Mačiulaitienė.
Su renginio mintimi siejosi ir Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus sveikinimas forumo dalyviams. „Turime bendradarbiauti, padėti vieni kitiems, o ne konkuruoti. Drauge veikdami tapsime įdomūs, patrauklūs ir kitiems“, – sakė meras. Pasak jo, verslas išeina iš rajono ribų į regioną – Tauragės apskrities savivaldybės pirmosios Lietuvoje sutarė dėl regioninės specializacijos, kurioje sieks pažangos, vykdys Vidaus reikalų ministerijos administruojamą pilotinį projektą ir įsitikins, ar veikia Vyriausybės deklaruojama parama regioniniams projektams. „Mums labiausiai trūksta bendruomeniškumo. Kai sutariame, galime labai daug pasiekti“, – įsitikinęs S. Mockevičius.
Pasak pirmąjį pranešimą skaičiusios G. Mačiulaitienės, tikslai pasiekiami, kai sąlyčio taškus atranda valdžia, verslas ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). Šiuo metu Jurbarko r. veiklą vykdo 390 verslo objektų, veikia apie 70 NVO. Kaip puikų bendradarbiavimo pavyzdį G. Mačiulaitienė įvardijo MVVG „Jurbarkas“, įsteigtą prieš ketverius metus. „Veiklos grupėje yra 21 narys, o valdyboje – po keturis savivaldybės, verslo ir NVO atstovus. Parengta strategija gavo finansavimą. Jau įvyko pirmasis kvietimas, kuriame sulaukėme 6 paraiškų. Rudenį bus antras kvietimas. MVVG veikla įsibėgėja ir atneš rajonui naudos“, – sakė TVIC direktorė.
G. Mačiulaitienė minėjo ir kitus pavyzdžius, kai bendradarbiavimas atneša tiesioginės naudos: teniso bendruomenės ir savivaldybės bendromis pastangomis įrengtuose teniso kortuose vyksta turnyrai, į kuriuos atvažiuoja teniso mėgėjai iš visos Lietuvos, Miesto ir verslo dienos prasidėjo nuo bendruomeninės iniciatyvos, kaip ir vis didesnį pagreitį įgaunantis programėlės WALK15 naudojimas, tikintis, kad į ją bus įtrauktos ir Jurbarko trasos.
Bendruomenės iniciatyva dalyvauti Protų mūšiuose skleidžia plačią žinią apie Jurbarką, nes čia besivaržančios komandos užima aukštas vietas Lietuvos komandų reitinguose. Turizmo paslaugų teikėjai susibūrę į klasterį „Panemunių turai“ gali pasiūlyti daugiau pramogų ir edukacijų Jurbarko ir kaimyniniuose rajonuose apsilankantiems turistams. Krašto žinomumą kelia ir kitos privačios bei savivaldybės iniciatyvos.
„Šitas forumas buvo pirmas bandymas kalbėti apie bendruomenių galimybes ir būtinybę dirbti drauge ir taip skatinti verslumą“, – įsitikinusi G. Mačiulaitienė.
Socialinio verslo pliusai
Apie kol kas dar naujieną Jurbarkui – socialinį verslą kalbėjo viešnia iš Vilniaus Urtė Žukauskaitė-Zabukė. Šios srities specialistė patikino, kad socialinis verslas problemose įžvelgia galimybes, todėl turi didelę perspektyvą. „Užtenka perskaityti antraštes portaluose: vienos jų rėkia apie pažangą, modernumą, technologijas, o kitos – apie socialines problemas, skurdą. Socialinis verslas, naudodamas inovacijas, sprendžia socialines problemas“, – šio verslo esmę nusakė pranešėja.
Socialinio verslo kūrėjai naudoja kodą #254: Lietuva Europoje yra antroje vietoje pagal pinigų kiekį, skiriamą socialinei sričiai, tačiau čia kas penktas gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, o skiriamų lėšų ir pasiekiamų rezultatų santykis šalį nubloškia į ketvirtą vietą nuo galo tarp kitų Europos šalių. „Išvada tokia: pinigai naudojami neefektyviai, į jų panaudojimą sunkiai įsitraukia bendruomenės, kurios gali sugalvoti geriausius socialinio verslo būdus“, – sakė U. Žukauskaitė-Zabukė.
Socialinis verslas uždirbtus pinigus panaudoja verslo plėtrai, būtina sąlyga šiam verslui – dirbti su pasimėgavimu, mylėti tai, ką darai – tada tampama tos srities profesionalu ir pasiekiami rezultatai. „Šis verslas beveik neišmoka dividentų akcininkams, tačiau darbuotojų atlyginimai turi būti rinkos lygio. Socialinis verslas veikia darnioje sąveikoje su aplinka, tai – šiuolaikinis verlsas, todėl darbuotojų atlyginimai privalo atitikti įdėtą darbą ir negali būti maži“, – tikino pranešėja.
Viešnia pateikė daugybę socialinio verslo pavyzdžių: kavinės, kuriose dirba grįžusieji iš įkalinimo įstaigų ar sergantieji Dauno sindromu, socialinis taksi neįgaliesiems, paslaugos senjorams, nakvynės namai ir maitinimo paslaugos negalintiems daug mokėti, surenkamos tekstilės perdirbimas ir pardavimas ir kiti. „Būtina sąlyga šiam verslui – jo siūlomas produktas turi būti kokybiškas, žmonės neturi jį remti tik iš gailesčio“, – sakė U. Žukauskaitė-Zabukė.
Pranešėja įžvelgė potencialą šiam verslui Jurbarko krašte, nes čia jau veikia nemažai aktyvių bendruomenių. „Sąlygos yra: trūksta socialinių paslaugų, neišnaudotos technologijos, yra finansavimo verslui kaime, dalį paslaugų galima perimti iš institucijų“, – drąsino viešnia.
Apie žydų vienybę
Į šį renginį, pasak G. Mačiulaitienės, kviesti žmonių skambučiais, kaip į ankstesnius, nereikėjo – geriausią reklamą padarė pranešėjo Giedriaus Drukteinio pavardė skelbime. Žinomas žurnalistas, rašytojas garsėja iškalba, o į Jurbarką atvyko atskleisti žydų sėkmės didžiųjų paslapčių.
„Žydų tautos atstovų galima rasti visuose turtingiausių ir įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašuose. Tam įtakos turi daug kas: istorinės aplinkybės, tradicijos, papročiai, taisyklės. Ne vieną jų esame nejučia perėmę, bet dar tikrai yra ko iš jų mokytis“, – sakė G. Drukteinis.
Iš ilgos ir linksmos paskaitos apie žydų bendruomenę galima išskirti kelis akcentus, kurie padėtų tapti verslesniems ir draugiškesniems vieni kitiems: žydai, augindami vaikus, juos nuolat giria, skatina, gal net per daug, bet taip ugdo pasitikėjimą savo jėgomis, šios tautos atstovai renkasi profesijas, kurias gali dirbti bet kur, todėl tarp profesionalių sportininkų beveik nėra žydų, nes ten tapti geriausiu – sudėtinga. Žydams turtas – gėris, ypač tas, kurį gali nešiotis kišenėje arba tarp ausų. „Lietuviai visada nemėgo turtingųjų, o žydai sako, kad ten, kur nėra turto, nėra biblijos“, – mokė pranešėjas.
Siekti žinių, rūpintis savais, dirbti galva, o ne rankomis, lavinti bendravimo įgūdžius, būti išrankiu, bet taupiu, didžiuotis individualumu ir skatinti kūrybiškumą – to galima pasimokyti iš žydų. Svarbiausia, pasak G. Drukteinio, nebijoti būti šiek tiek kitokiu nei visi, daryti šiek tiek kitaip – ir tai jau 80 proc. sėkmės.
Jūratė STANAITIENĖ