Jurbarko Antano Giedraičio Giedriaus gimnazijos dvyliktokės Sandros Žievytės vardas garsiai skamba ne tik Jurbarko, Lietuvos, bet ir Europos, ir net pasaulio sporto arenose. Nuo ketverių metų trenerės Dianos Arlauskaitės ugdoma dziudo ir sambo sportininkė skina pergales svarbiausiuose čempionatuose. Vos prieš savaitę S. Žievytė tapo Europos sambo jaunimo vicečempione.
Kasdienės treniruotės
„Kartais susimaišau, kaip vadinti Dianą – trenere ar teta“, – juokiasi Sandra. Mamos sesuo D. Arlauskaitė Sandros užimtumu rūpinosi nuo pat vaikystės. Ketverių metų mergaitę ji atsivedė į salę ir supažindino su sportu, kuriam pati atiduoda visą savo gyvenimą – anksčiau pati kovodavo ant tatamio, o dabar daug metų treniruoja vaikus, yra tarptautinės klasės I kategorijos sambo teisėja ir nusipelniusi Lietuvos dziudo trenerė.
„Kai Diana pradėjo mane treniruoti, pasakodavo apie daug pasiekusį savo auklėtinį Karolį Baužą, žadėjo iš manęs padaryti čempionę. Tai labai motyvuodavo“, – prisimena Sandra. Mergina greičiausiai iš tetos paveldėjo talentą sportui, sportavo ir trylika metų vyresnis Sandros brolis Karolis. „Teta šeimoje visada buvo stipriausia. Man ji – didžiausias pavyzdys. O mamai visada baisu žiūrėti, kai aš kovoju“, – sako sportininkė.
Treniruotės užima labai daug laiko – kasdien po 1,5 val. Savaitgaliais vyksta varžybos. „Treniruojuosi su vaikinukais, nes mano pajėgumo merginų Jurbarke nėra. O jei treniruočių salėje nėra, trenerė su kokiu nors sportininku atvažiuoja pas mane į namus, pasitiesiame antklodžių ir treniruojamės“, – šypsosi Sandra.
S. Žievytė treniruotis pradėjo dziudo, vėliau dalyvavo ir sambo varžybose. Skiriasi šių kovų taisyklės, apranga – sambo kovotojai turi mėlynus ir raudonus šortukus ir striukes, kaunasi su bateliais, o dziudistai vilki baltą arba mėlyną kimono, ant tatamio eina basi.
Sandrai labiau prie širdies sambo. „Sambo kova vyksta 4 min., gali ilgiau kovoti, naudojama daugiau įvairių veiksmų, todėl pati kova daug įdomesnė“, – pasakoja S. Žievytė. Šioje sporto šakoje ji iškovojo ir didžiausias savo pergales.
Mėlynių neišvengia
„Rimtų traumų neturėjau, tačiau su mėlynėmis vaikštau nuolat“, – sako sportininkė. Traumų išvengti padeda geras apšilimas. To išmokė trenerė. Net prieš lemiamas kovas Sandra apšyla „iki trečio prakaito“ ir kovoti eina jau gerokai įkaitusi, taip saugo savo sveikatą.
Ant tatamio tenka patirti daug skausmo. Priešininkai atlieka įvairius skausmingus veiksmus, laužimus, metimus. „Kartais, atrodo, neiškęsiu, mirštu, bet per daugelį metų užgrūdinta valia ir noras laimėti neleidžia pasiduoti“, – tikina sportininkė.
Pasak Sandros, kaskart prieš pirmąją kovą lydi baimė, tačiau ją privalu įveikti, nes teisėjai atima balus, jei sportininkas vengia kovos, neatlieka veiksmų. S. Žievytei varžybose sunku ir todėl, kad jos trenerė D. Arlauskaitė dažniausiai teisėjauja ir negali merginos nei palaikyti psichologiškai, nei patarti. „Kovoti aš turiu viena, o kartais labai reikia palaikymo. Bet aš jau pripratau, ir prasidėjus kovai visos abejonės išgaruoja“, – sako mergina.
Sportininkei kartais pamaišo ir per švelnus tokiam sportui būdas. „Nesu labai agresyvi, tačiau kai priešininkas ima mane draskyti, ir manyje pabunda žvėriukas“, – tikina ji. Sportininkė sako, kad kovos pradžioje svarbiausia pajusti varžovę – jos jėgą, sudėjimą, judėjimą, o po to galima ieškoti veiksmingų būdų ją įveikti.
Nori laimėti
Suskaičiuoti medalius, o juolab varžybas – neįmanoma. Sandra tikina, kad medalius nustojo skaičiuoti, kai skaičius perkopė šimtą. Dabar namuose ant kabyklos medaliai rikiuojasi dviem eilėmis.
Devyniolikmetė sportininkė jau prieš šešerius metus tapo Lietuvos sambo jaunių ir jaunimo rinktinės nare. Lietuvos čempionatuose dažniausiai prizines vietas užimanti sportininkė ne kartą Lietuvai atstovavo Europos ir pasaulio čempionatuose.
Su rinktine S. Žievytė atstovavo Lietuvai ir balandžio 18-22 dienomis Prahoje vykusiame Europos sambo jaunių ir jaunimo čempionate. „Labai norėjau į Prahą, nes šiame mieste buvo labai gerai pasirodžiusios jurbarkietės Meda ir Silvija. Labai norėjau laimėti!“ – Sandros akys žiba.
Prahoje S. Žievytė kovojo svorio kategorijoje iki 60 kg. Pasisekė, nes šioje grupėje buvo tik penkios sportininkės, ir ištraukus burtus Sandrai teko iš karto pasirodyti pusfinalyje. Čia jos priešininke buvo rumunė. „Rumunės labai stiprios fiziškai. Kovojau iš visų jėgų – uždusau, pamėlau, bet žinojau, kad darau viską, ką galiu. Tai pristabdė varžovę, ji gavo teisėjų įspėjimų“, – pasakoja Sandra.
Finale jurbarkietės laukė baltarusė Jana Biahanskaja – pernykštė čempionė. Europos čempionatų finaluose dažniausiai kovoja baltarusės, rusės ir ukrainietės – šių šalių sportininkės dabar stipriausios. „Prieš kovą žiūrėjau įrašą. Supratau, kad ji – labai stipri. Tačiau pasiduoti neketinau“, – sako Sandra. Prieš kovą sportininkę drąsino ir motyvavo trenerė.
Lietuvaitė su fiziškai stipresne baltaruse kovojo kaip lygi su lygia. Beveik visą kovą varžovės rinko taškas į tašką, tačiau baigiantis laikui Sandra, neatsargiai suklupusi, prarado taškus. „Kovos pabaigoje laužėme viena kitai koją. Kad ir kaip skaudėjo, nepasidaviau. Tačiau prarasti taškai lėmė varžovės pergalę“, – sako S. Žievytė, po kovos dar kelias dienas negalėjusi normaliai vaikščioti.
Po kovos, kuri atnešė Sandrai sidabro medalį, ją visi sveikino, rinktinės vadovas patikino, kad ji kovojo šauniai, tačiau pačią sportininkę aplanko dvejopi jausmai – ir smagu, kad tapo vicečempione, ir kartėlis, nes čempionės vardas buvo ranka pasiekiamas.
Lietuvos rinktinė šiame čempionate iškovojo penkis medalius, Sandros vieta buvo aukščiausia. Aukščiausias S. Žievytės asmeninis pasiekimas – trečioji vieta Pasaulio jaunių ir jaunimo sambo čempionate 2014 m. Pietų Korėjoje.
Ne tik sportas
Sportas užima didžiausią S. Žievytės gyvenimo dalį, tačiau abiturientei tenka nemažai laiko skirti ir mokslams, nes dažnai mokytojai į sportininkės pasiekimus nekreipia dėmesio. Studijų planus mergina taip pat sieja su sportu – greičiausiai studijuos treniravimo sistemas Lietuvos sporto universitete.
„Aš jau dabar kartais treniruoju vaikus. Man labai patinka. Ir vaikams aš patinku“, – sako Sandra. Mergina jau ne tik dirba trenere, tačiau ir teisėjauja vaikų varžybose Lietuvoje – tai ir patirtis, ir būdas užsidirbti pinigų.
S. Žievytė turi ir daugiau aistrų – nuo ketverių metų, kaip ir sportuoti, ji pradėjo šokti. Dabar šoka „Eros“ kolektyve. Pernai jai net buvo kilusi mintis mesti sportą ir rimtai užsiimti šokiais, tačiau tetos D. Arlauskaitės buvo greit nuleista ant žemės.
Aštuntus metus S. Žievytė lanko Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklą – vieną diplomą jau turi, bet nenorėdama atsisakyti muzikos pratęsė mokslus. Sandra groja klarnetu ir akordeonu. „Groju mokyklos orkestre, ir man labai patinka. Mes grojame šiuolaikinius kūrinius, net šokti norisi iš smagumo. Būtinai ieškosiu vietos orkestre ir kai studijuosiu“, – sako pomėgių neketinanti atsisakyti mergina.
Rimčiausi Sandros planai susiję su sportu. Mergina jau pradėjo dalyvauti suaugusiųjų varžybose – pernai netgi tapo suaugusiųjų sambo čempionato antros vietos laimėtoja. „Kovojau su 26 metų sportininke, pamačiau suaugusiųjų lygį ir pati noriu ten kovoti“, – sako Sandra.
Suaugusiųjų čempionato nugalėtoja tapo už S. Žievytę jaunesnė mergina, todėl ji dar negalės atstovauti Lietuvai Pasaulio suaugusiųjų sambo čempionate. Gali būti, kad ten važiuos jurbarkietė. „Labai norėčiau šių varžybų medalio!“ – sako Sandra. Klausai jos aistringo pasakojimo ir patiki – ji sutverta laimėti.
Jūratė Stanaitienė
