Gerais norais ir kelias į pragarą grįstas. Tokią išvadą galima padaryti iš Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Gaivos Mačiulaitienės pastangų rasti įstaigai šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją. Trejus metus paslaugą teikusios UAB „Sanmonta“ direktorius Antanas Pocevičius pasijuto įskaudintas direktorės požiūrio į verslininkus ir konkurencinę kovą.
Pajuto direktorės kerštą
Verslininkas A. Pocevičius šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį sudarė su buvusia Turizmo informacijos centro direktore Vidmanta Marcinkevičiene. Sutartis neterminuota, tačiau šiuo metu galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas neleidžia sudaryti sutarčių ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. A. Pocevičius sakė suprantantis, kad bet kokiu atveju sutartis su viešąja įstaiga šiemet būtų buvusi nutraukta, tačiau tikėjosi, kad šis procesas vyks civilizuotai ir be intrigų.
Rajono verslininkų organizacijos veikloje dalyvaujančiam A. Pocevičiui su Turizmo ir verslo informacijos centro direktore G. Mačiulaitiene ne vienus metus teko bendrauti ne tik verslo reikalais. Verslininkas pripažįsta, kad į daugelį dalykų jų požiūriai skiriasi. Teisingumo pusėn stojantis Verslininkų organizacijos narys prieštaravo ir direktorės norui be nuostatų ir aiškių kriterijų išrinkti geriausias praėjusių metų įmones, teikti apdovanojimus pagal nežinia dėl kokių priežasčių atsiradusias simpatijas. Nutylėti verslininkams siūlomų su etika ir logika prasilenkiančių sprendimų A. Pocevičius negalėjo, todėl G. Mačiulaitienės norams nepritarė – ir netrukus sulaukė atkirčio.
Verslininko nuomone, dar nepasibaigus galiojančiai sutarčiai viešųjų pirkimų konkursą G. Mačiulaitienė surengė kerštaudama, nes renkant geriausias įmones jis nepritarė direktorės pasiūlymams.
„Kovo 3 d. telefonu man paskambino Turizmo ir verslo informacijos centro darbuotoja ir paaiškinusi, kad vyksta viešasis pirkimas – apklausa žodžiu, paprašė pateikti naują šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros kainą. Negalėjau kalbėti, todėl paprašiau elektroniniu paštu atsiųsti sąlygas. Vakare, prieš 10 val., grįžęs iš kelionės radau elektroninį laišką, kuriame buvo reikalaujama pateikti naujas kainas iki 17 val. Nustebau: kaip galima būnant nežinia kur sudalyvauti viešajame pirkime?“, – pasakojo verslininkas.
Pasigedo verslo etikos
Atsakydamas į laišką A. Pocevičius informavo Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojus, kad norėdami nutraukti galiojančią sutartį turi prieš mėnesį įteikti įspėjimą su nurodytais aiškiais motyvais. „Parašiau, kad jei skelbia viešųjų pirkimų įstatyme numatytas apklausas, turi skirti laiko pasiūlymui pateikti, be to, informavau, kad oficialų pasiūlymą pateiksiu iki kovo 4 d. 17 val.“, – pasakojo verslininkas.
Rytą jis nunešė pretenziją Turizmo ir verslo informacijos centro direktorei, tačiau įsitikino, kad ji kalbėtis nenori.
Kovo 4 d. elektroniniu laišku A. Pocevičius buvo informuotas, kad viešasis pirkimas nutrauktas, nes nebuvo gauta pasiūlymų, ir atsiųstas įspėjimas apie ketinimą nutraukti sutartį. Į paklausimą, ar bus skelbiamas naujas viešasis pirkimas, vadybininkė atsakė, kad sutartis galios iki balandžio 4 d., todėl viešieji pirkimai bus skelbiami kovo pabaigoje.
„Apklausa vėl bus vykdoma žodžiu, kadangi taip nustato mūsų įstaigos taisyklės, taigi būkite pasirengęs pateikti kainos pasiūlymą, kai jums paskambinsime arba atvyksime ir paklausime ŽODŽIU, nebus duodami jokie pateikimo terminai, nes ši nuostata apklausai žodžiu nėra taikoma, taigi jeigu vėl nepateiksite pasiūlymo, taip ir bus užfiksuota“, – rašoma S. Jundulaitės laiške.
Reikalavimas kainą pasakyti iš karto, kai tik paskambins ar ateis viešuosius pirkimus vykdantys darbuotojai, verslininką nustebino. Įstaigos interneto puslapyje neradęs informacijos nei apie pradedamus, nei apie planuojamus viešuosius pirkimus, A. Pocevičius tikino nesuprantąs, kaip reikia sužinoti, kokie pirkimai kada vyks, ir būti pasiruošus iškart pateikti kainą.
„Dažnai būnu išvykęs, ne visada galiu atsiliepti telefonu, taigi gali pasakyti: buvom atėję, neradom, tai apsiėjom ir be jūsų. Gal taisyklės ir tokios, bet, mano požiūriu, jos neteisingos. Visada maniau, kad verslo centro darbuotojai stovi verslininkų pusėje, kad jie mus moko verslo etikos, o pasirodo, kad ir verslo centre galioja laukinio kapitalizmo taisyklės“, – stebisi UAB „Sanmonta“ direktorius.
Priekaištus dėl Turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojų A. Pocevičius išsakė savivaldybės administracijos vadovui ir savivaldybės kontrolierei. Kontrolės ir audito tarnyba praėjusią savaitę jau tyrė A. Pocevičiaus skundą ir netrukus turėtų pateikti savo išvadas. Verslininkas nesitiki, kad pavyks rasti teisybę, nes, pasak jo ir Biblijoje sakoma, kad nereikia ieškoti teisybės pas neteisiuosius.
Norėjo žmoniškai susitarti?
Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė G. Mačiulaitienė sakė galinti ranką prie širdies pridėjusi „200 proc. patvirtinti, kad A. Pocevičiui nekerštavo, nes jis niekada nebuvo nemalonus“.
Pasak direktorės, ji tik norėjo sutaupyti, nes yra įsitikinusi, kad dabar už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą įstaiga moka per brangiai.
„Aš paskambinau verslininkui, informavau, kad kaina mūsų netenkina, ir paprašiau ją peržiūrėti. A. Pocevičius liepė parašyti raštu. To aš neprivalau daryti. Kai jis iš karto atnešė pretenziją, mes parašėme, kad sutartį nutraukiame. Nors aš norėjau su juo pasirašyti naują sutartį, tik kita kaina, kurią aš galiu gauti kitoje įmonėje“, – paaiškino direktorė.
Direktorė įsitikinusi, kad konfliktas kilo dėl to, jog verslininkas nenorėjo bendrauti, iškart atnešė pretenziją. „Užuot peržiūrėjęs kainą, jis įsižeidė, kad nutraukiam sutartį. Norėjau su žmogumi normaliai, žmoniškai susitarti. Manau, kad nedraudžiama pirmiausia pasiūlyti tam, su kuriuo dirbai ir kurio paslauga tenkino. Aš tą ir norėjau padaryti“, – teisinosi G. Mačiulaitienė.
Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė tvirtino, kad pats A. Pocevičius atnešęs pretenziją su ja nenorėjo kalbėtis. „Nenorėjau jo vytis ir trukdyti – gal žmogus skubėjo? Man visi žmonės yra vienodi. Aš vadovaujuosi viešųjų pirkimų taisyklėmis, garbės kodeksais, ir jei jis pasakė, kad kalbėti nenori – tai ką man daryti?“ – svarstė pastaruoju metu vien tik priekaištų susilaukianti viešosios įstaigos vadovė.
Sapnais vadovautis nereikės
G. Mačiulaitienė tikino, kad vykdė viešąjį pirkimą apklausdami vieną tiekėją, nes buvo pasirinkę A. Pocevičių, bet labai stebėjosi, kad jis negalėjo pasakyti paslaugos kainos, nors kitas tiekėjas, kuriam ji paskambino, kainą pasakė iš karto.
Toks įstaigos vadovės teiginys privertė pasukti galvą, koks pirkimas vyko ir keli tiekėjai iš tikrųjų buvo apklausti. Jei vienas A. Pocevičius, tai kodėl skambinta dar ir kitam? Jei apklausti buvo du, tai kodėl direktorė savo raštuose teigia, kad apklausa neįvyko, nes pasiūlymų nebuvo gauta?
O gal „neįvykusiu pirkimu“ apsidrausta tik dėl to, kad gavus A. Pocevičiaus pretenziją ir paaiškėjus, kad sutartis dar galioja, direktorei teko nutraukti pirkimų procedūrą – o tam reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos leidimas?
Reikia tikėtis, kad į šiuos klausimus ir atsakys verslininko skundą tiriantys savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos specialistai.
Vis dėlto ir be patikrinimo aišku, kad Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro viešųjų pirkimų taisyklės nereikalauja iš verslininkų vadovautis nei sapnais, nei intuicija laukiant, kada direktorė ar kuri nors vadybininkė susimylės paskambinti ir paklausti paslaugų kainos. Taisyklių 85 punktas reikalauja įstaigos tinklalapyje paskelbti informaciją apie pradedamą bet kurį pirkimą, taip pat nustatytą laimėtoją ir ketinimą sudaryti bei sudarytą sutartį. Tas pats taisyklių punktas leidžia perkančiajai organizacijai apie atliekamus mažos vertės pirkimus savo tinklalapyje informuoti vieną kartą per mėnesį, skelbiant atliktų pirkimų registracijos žurnalą.
Kovo 7 d. Turizmo ir verslo informacijos centro tinklalapyje tebuvo sausio mėnesio atliktų mažos vertės pirkimų registracijos žurnalas, bet nieko nepavyko rasti, kas padėtų orientuotis, kokie pirkimai vyks artimiausiomis dienomis. Direktorė G. Mačiulaitienė tvirtino esanti įsitikinusi, kad jei nepaskelbta, vadinasi, tai ir nėra būtina.
G. Mačiulaitienė tikino, kad kovo 15 d. bus paskelbtas viešųjų pirkimų planas ir jame bus nurodyta, kokios prekės ir paslaugos šiemet bus perkamos.
Sausį įstaigoje įvyko 28 mažos vertės pirkimai – visi tiekėjai apklausti žodžiu. Gali būti, kad įstaigos darbuotojai kaskart pirko iš vieno, jiems labiau patinkančio tiekėjo. Vien per sausį viešosios įstaigos įsigytų prekių ir paslaugų vertė – beveik 10 tūkst. Lt, ir vargu ar kas dabar galėtų garantuoti, kad visos paslaugos buvo nupirktos mažiausia kaina.
Taigi belieka svarstyti, ar vasario 10 d. G. Mačiulaitienės patvirtintos naujos viešųjų pirkimų taisyklės, leidžiančios besąlygiškai pirkti iš vieno tiekėjo, neiškreipia pačios viešųjų pirkimų esmės ir neprieštarauja įstatymui. Jei ne A. Pocevičiaus nemaloni patirtis, niekam šios taisyklės tikriausiai nebūtų sukėlusios abejonių.
Daiva BARTKIENĖ
