Šiemet 35-ąjį veiklos jubiliejų minintis Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas išlieka viena vertingiausių ir mažiausiai žmogaus paveiktų gamtos teritorijų Lietuvoje. Apie rezervato istoriją, išskirtinumą, gamtos apsaugos svarbą ir šiandieninius iššūkius pasakoja rezervato patarėjas Algis Butleris.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas buvo įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų Vakarų Lietuvos gamtinį kompleksą – natūralias pelkes, sengires, upelius ir jų ekosistemas. Per 35 metus ši teritorija tapo ne tik svarbia biologinės įvairovės saugykla, bet ir viena reikšmingiausių laukinės gamtos laboratorijų Lietuvoje.
Pasak A. Butlerio, rezervato vertė pirmiausia slypi galimybėje gamtai vystytis natūraliai, žmogui kuo mažiau kišantis į vykstančius procesus.
„Tai teritorija, kurioje gamta gyvena savo gyvenimą. Čia galime stebėti procesus, kurie daugelyje kitų vietų jau seniai yra paveikti žmogaus veiklos“, – kalbėjo rezervato direktorius.
Viena laukiniškiausių vietų Lietuvoje
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas saugo didelius natūralių miškų ir aukštapelkių plotus. Čia aptinkama daugybė retų augalų, vabzdžių, paukščių ir žinduolių rūšių, kurioms reikalingos žmogaus nepaliestos buveinės.
Rezervato teritorijoje išlikę sengirių bruožų turintys miškai, gausu negyvos medienos, kuri yra būtina daugelio retų organizmų išlikimui. Tokios ekosistemos šiandien Europoje tampa vis retesnės.
Anot A. Butlerio, visuomenėje vis dar tenka aiškinti, kodėl rezervate nevykdomi įprasti miškų tvarkymo darbai.
„Žmonėms kartais atrodo, kad nuvirtęs medis yra netvarka. Tačiau gamtoje tai yra natūralus procesas, kuriantis gyvybę šimtams kitų organizmų“, – sakė jis.
Gamtos apsauga – investicija į ateitį
Rezervato vadovas pabrėžė, kad gamtos apsauga nėra vien rūpinimasis atskiromis gyvūnų ar augalų rūšimis – tai investicija į sveiką aplinką, nuo kurios priklauso ir žmogaus gyvenimo kokybė.
Natūralios pelkės kaupia anglį, reguliuoja vandens režimą ir padeda švelninti klimato kaitos poveikį. Tuo tarpu natūralūs miškai tampa prieglobsčiu daugybei rūšių, kurioms intensyviai naudojamuose kraštovaizdžiuose nebelieka vietos.
Pasak A. Butlerio, visuomenės supratimas apie gamtos vertę per pastaruosius dešimtmečius išaugo, tačiau iššūkių vis dar netrūksta.
Klimato kaita ir žmogaus veiklos poveikis
Vienas svarbiausių šių dienų iššūkių – klimato kaita. Kintantis kritulių kiekis, ilgesni sausros laikotarpiai ir ekstremalūs gamtos reiškiniai veikia net ir labiausiai saugomas teritorijas.
Nors rezervatas yra apsaugotas nuo tiesioginės ūkinės veiklos, jis nėra izoliuotas nuo aplinkoje vykstančių procesų.
„Gamta neturi administracinių ribų. Tai, kas vyksta už rezervato ribų, vienaip ar kitaip daro įtaką ir čia vykstantiems procesams“, – pažymėjo direktorius.
Todėl itin svarbus tampa ne tik saugomų teritorijų išsaugojimas, bet ir atsakingas požiūris į aplinką visame regione.
Visą straipsnį skaitykite „Šviesa” Nr. 46 arba prenumeruokite el. versiją: https://leidinys.lt/jurbarkosviesa#prenumeruoti
rytu lt meškos gyvena