Ketvirtadienį posėdžiavusi savivaldybės taryba nusprendė išpirkti AB „Požeminiai darbai“ investicijas į Viešvilės šilumos ūkį. Dėl to šildymas miestelio gyventojams atpigs maždaug 2 euro centais už kilovatvalandę. Kaimo daugiabučiuose įsikūrę žmonės tokio sprendimo laukė beveik 10 metų ir per tą laiką pusę investicijų šilumos tiekėjams padengė patys.
Kuras pinga, kainos kyla
Apie tai, kad vienintelė galimybė išgelbėti viešviliečius nuo nepakeliamos šildymo kainų naštos, kalbama jau dvi kadencijas.
Viešvilės šilumos ūkį AB „Požeminiai darbai“ savivaldybė dvylikai metų išnuomojo 2005-aisiais. Įmonė į katilinės ir tinklų atnaujinimą investavo 3,3 mln. Lt ir tikėjosi per sutarties laikotarpį – iki 2017 m. visas investicijas susigrąžinti.
Tuomet buvo sutarta, kad naujoji kauniečių įrengta biokuro katilinė šildys apie 20 tūkst. kv. m patalpų, tačiau vos pradėjus dirbti uždaryta Viešvilės žemės ūkio mokykla ir šildomas plotas smarkiai sumažėjo. AB „Požeminiai darbai“ savivaldybei pradėjo reikšti pretenzijas, o netrukus pareikalavo perskaičiuoti ir kainas. Jau tada visi suprato, kad investicijų grąža užguls gyventojų pečius.
2008 metais, siekdama sutramdyti šilumos kainų šuolį, Algirdo Gudaičio vadovaujama rajono taryba sutartį pratęsė iki 2025 metų, todėl katilinės atsipirkimo laikotarpis šiek tiek pailgėjo, o kartu ir sumažėjo į šilumos kainą įskaičiuota investicijų grąža. Tačiau kaina stabilizavosi neilgam. 2013 metų žiemą paspaudus šalčiams, viešviliečiai skundėsi, kad sąskaitos už šildymą išaugo tiek, jog jas apmokėti nebeužtenka minimalaus atlyginimo.
Pernai savivaldybės taryba ketvirtiesiems bazinės kainos galiojimo metams patvirtino 28,11 ct/kWh šilumos tiekimo tarifą – nuo naujųjų metų viešviliečiai už šilumą moka po 8,14 euro centų. Ši kaina galioja iki kovo 1 d.
Įmonei paprašius perskaičiuoti kainą paaiškėjo, kad ji turėtų didėti 0,53 euro cento. Patvirtinus tokią kainą viešviliečiai už šilumos kilovatvalandę mokėtų 8,67 euro centų (29,94 ct). Įskaičiavus lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį, gyventojai už kiekvieną kilovatvalandę sumokėtų beveik po 32,7 ct. Tai būtų bene didžiausia šilumos kaina Lietuvoje.
AB „Požeminiai darbai“ atstovai savivaldybės tarybos nariams aiškino, kad nors biokuras ir atpigo 12 proc., šiluma turi brangti, nes dėl šiltų žiemų mažėjo gamybos apimtys. Net 75 proc. šilumos kainos sudaro pastoviosios sąnaudos – investicijų grąža, darbo užmokestis, eksploatacijos išlaidos.
AB „Požeminiai darbai“ Jurbarko rajono savivaldybei pateiktame rašte teigiama, kad katilinės, kamino ir šilumos tinklų nusidėvėjimas kasmet sudaro 139 164 Lt – tai yra 40,3 tūkst. eurų. Per metus įmonė patiria apie 157 tūkst. Lt, arba 45,5 tūkst. eurų, personalo sąnaudų ir turi susigrąžinti 79 tūkst. Lt ( 22,8 tūkst. eurų) investicijų.
Įmonės skaičiavimais, eksploatuojant Viešvilės šilumos ūkį per metus patiriama beveik 117 tūkst. eurų (per 400 tūkst. Lt) pastovių sąnaudų. Visa tai turi padengti Viešvilės šilumos vartotojai, kurių nėra daug – tik 104 abonentai.
Pabūgo didinti kainas?
Apie tai, kad savivaldybė turi planų išpirkti iš AB „Požeminiai darbai“ nepadengtas Viešvilės šilumos ūkio investicijas, rajono vadovai prabilo vasario 5 d. susitikę su miestelio bendruomene.
Meras Ričardas Juška ir administracijos direktorius Petras Vainauskas viešviliečiams paaiškino, kad sausio 1 d. AB „Požeminiai darbai“ dar nebuvo susigrąžinę 1687070 Lt investicijų. Jei savivaldybė jas išpirktų, šilumos kaina gyventojams sumažėtų nuo 8,14 iki 6,11 euro centų – 2,56 euro centais (7,03 ct) už kilovatvalandę.
Viešviliečiai tokią žinią sutiko su džiaugsmu. Prieštarauti rajono vadovų sumanymui išpirkti investicijas ir sumažinti viešviečius užgulusią naštą nedrįso net aršiausi rajono mero oponentai, nes dar prieš keletą metų ir jie patys siūlė tokį sprendimą kaip vienintelę galimybę išvaduoti gyventojus iš šilumininkų užkrautos vergijos.
Juo labiau kad ir rajono biudžetui toks sprendimas, atrodo, nebus nepakeliamas smūgis – rajono meras R. Juška tvirtino susitaręs su investuotojais, kad 1,7 mln. Lt bus galima grąžinti per vienuolika metų, o AB „Požeminiai darbai“ sutiko į naują kainą iškart nebeįtraukti investicijų grąžos.
Reikalavo neapiplėšinėti žmonių
Nors sprendimas šįkart buvo visiems priimtinas, tarybos posėdyje be ginčų ir politikos neapsieita. Gintaris Stoškus priekaištavo valdančiajai daugumai, kad tokį sprendimą reikėjo priimti prieš ketverius metus, kai tik paaiškėjo, kad žmonėms per sunki savivaldybės užkrauta našta.
„Be to, savivaldybė dabar turėtų kompensuoti gyventojams praradimus dėl šildomo ploto sumažėjimo nuo 19 iki 16 tūkst. kv. m. Plotui mažėjant pastovios sąnaudos beveik nekinta ir jas turi padengti gyventojai“, – aiškino tarybos narys.
Pasak G. Stoškaus, yra dar viena problema: daugiabučių gyventojai permoka už šilumos punktų priežiūrą. Tarybos nario duomenimis, miestelio įstaigos už šilumos punktų priežiūrą moka po 9–10 ct, tuo tarpu gyventojai – net po 26 ct. G. Stoškaus nuomone, tai ne kas kita, kaip gyventojų apiplėšinėjimas. Kaltę dėl to turėtų prisiimti savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas, nepaskelbęs viešųjų pirkimų konkurso.
„Vieną kartą Viešvilės gyventojai turėtų pajusti, kad taryba į juos pagaliau atsigręžė. Gaila, kad dabar, o ne 2011 metais – po rinkimų, kai mes į juos visiškai nekreipėm dėmesio“, – sakė tarybos narys G. Stoškus.
A. Gudaitis siūlė iškart išpirkti 1,7 mln. Lt investicijų ir perimti katilinę savivaldybės žinion – ją, pasak tarybos nario, galėtų eksploatuoti UAB „Jurbarko komunalininkas“. Savivaldybės administracijos direktorius P. Vainauskas jam atsakė, kad pasiūlymą analizuos tik tuomet, jei jam bus pritarta.
Kritika sprendimo nepakeitė
Tačiau rajono merą palaikantys politikai opozicijos pasiūlymams pritarti nesirengė. Atvirkščiai – negailestingai juos sukritikavo.
„Jei sutartis būtų baigusis pagal tai, kokiam laikotarpiui buvo išnuomota, būtų atsipirkusios tos investicijos – šiandien to klausimo nebūtų reikėję. O jūs pasirašėte iki 2025 metų, tai taip ir sakykit, prie ko čia Juzėnas ir Juška“, – piktinosi Vidmantas Juzėnas, nekreipdamas dėmesio į Kęstučio Kiaunės užtikrinimus, kad gyventojai dėl sutarties pratęsimo tik išlošė.
Kasparas Jurevičius paskutiniais žiopliais išvadino tuos, kurie siūlė atiduoti pinigus anksčiau nei priklauso – ypač, kai tai neturi įtakos šilumos tarifui.
„Kas sumokėjo iš jūsų nors vienam čia esančiam už nuosavą katilinę? Kitas reikalas, kad Viešvilei atsitiko nelaimė: sugriuvo mokykla, neatsirado šilumos ėmėjų, daug ko neliko, o žmonėms ta našta pasidarė per sunki. Jiems gal ir reikia padėti, bet visiškai neteisinga. Kodėl vieniems iš mūsų visų sunešto biudžeto turime padėti, o kitiems – ne? Aš tai būčiau šalininkas dalinai padėti. Per 11 metų gyvenimas Viešvilėje nesibaigs ir jei mes dabar viską padengsime, tai kas bus paskui, kai ten griaučius ir laužą toje katilinėje paliks? Turi būti kokia tai teisybė ir lygybė“, – piktinosi tarybos narys K. Jurevičius.
Jis vienintelis išdrįso nebalsuoti už sprendimą išpirkti Viešvilės šilumos ūkio investicijas, tačiau sprendimo priėmimui tai neturėjo jokios įtakos.
Daiva BARTKIENĖ
Mano investicijos į katilinę buvo apie 7000 Lt. Gal galėtų savivaldybė išpirkti kokią nedidelę dalį investicijų?