Vieną spalio popietę dalis vilniečių ir miesto svečių senamiestyje prasilenkė su neįprastu praeiviu – robotu humanoidu. Vieni žegnojosi, kiti atėjo pasisveikinti, tačiau visi be išimties buvo nustebę – mokslinė fantastika jau čia? Robotą pasivaikščioti išvedusios įmonės „Excergio“ atstovai sako, kad ateity tokie robotai galės atlikti daugybę mechaninių darbų: nuo vaistų nešiojimo ligoninėje iki valymo ir apsaugos funkcijų komerciniuose pastatuose.
„Estai neturi roboto humanoido, tai aplenkim Estiją šiuo atveju. Čia yra tokia didelė rinka, kur mes, lietuviai, galim šauti į priekį“, – LRT.lt sako robotą vystančios įmonės vykdomasis direktorius Donatas Karčiauskas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Spalį į Vilniaus senamiestį išėjo pasivaikščioti „Exergio“ robotas humanoidas. Vieni praeiviai sveikinosi, kiti – žegnojosi.
- Ateityje robotai galės dirbti 24 val. ir atlikti tiek valytojos, tiek apsauginio darbą.
- Pagrindinė įmonės vizija – ne atimti iš žmonių darbus, o užpildyti sritis, kuriose trūksta darbuotojų. Be to, populiarėjant robotams kai kurių specialistų poreikis tik augs.
- Pašnekovai įsitikinę – nors robotų korpusą pasaulio įmonės jau išmoko pagaminti, kita labai plati besivystanti sritis – programinės įrangos kūrimas. Prie to galėtų prisidėti ir lietuviai.
- D. Karčiausko teigimu, ateityje mūsų pastatai bus superišmanieji ir žmogus galės su jais kalbėtis.
Vieni žegnojasi, kiti sveikinasi
Robotas, pavadintas „Gio“, į Lietuvą atkeliavo iš kinų įmonės „Unitree Robotics“. Kaip sako įmonės „Exergio“ vadovai, tai buvo tiesiog metalo gabalas, tačiau, nuo kovo mėnesio mūsų šalyje vystant jo „mąstymą“ ir visus funkcionalumus, jis vis labiau panašėja į humanoidą. Kadangi greitai buvo pastebėta, kad naujas įmonės projektas pritraukia nemažai dėmesio užsienyje, nuspręsta su juo supažindinti ir lietuvius.
„Esminis dalykas buvo, kad šis fenomenas sėdi pas mus kažkur biure. Ir ta pati pirminė idėja buvo aiški, kad jeigu mes jį išvesime parodyti, kažkam tai bus totalus bumas, nes kiek mes tų humanoidų matėme [gyvai]? Pabaltyje, Lenkijoje – niekur nematėme, – LRT.lt pasakoja įmonės komercijos direktorius Lukas Stankevičius. – (…) Ir galų gale nutarėme, sakome, reikia čia, lietuviams, parodyti, išeiti pasivaikščioti Gedimino prospekte. Sakiau, gal kokius 10–50 tūkst. peržiūrų surinksime (tokia buvo pirminė idėja). Praėjus dviem dienoms, žiūrim, kad daugiau kaip du milijonai.“
Lukas Stankevičius | V. Raupelio / LRT nuotr.
L. Stankevičius sako, kad praeivių reakcijos labai išsiskyrė: nors viena senolė su robotu net pasisveikino, kitiems vyresniems žmonėms jis dažniausiai kėlė išgąstį; jaunimo reakcijos buvo pozityvesnės.
„Tikėjausi, kad maždaug tokia reakcija žmonių ir bus, ypač senų, nes, pripažinkim, tai yra visiškas fenomenas. (…) Buvo momentų, kai žmogus priėjo ir prie roboto pradėjo žegnotis. O kalbant apie jaunuolius, tai socialinė erdvė, kaip sakant, labai plati, jaunimas ten yra įtrauktas, jie yra matę tokių robotų. Tai ir sako: „Mes tokį jau matėm“, pavyzdžiui, „TikToke“, sako: „Labai geras dalykas.
Ignas Janukonis, „Icor“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir humanoidą vystanti įmonė, inovacijų vadovas LRT.lt paantrino, kad žmonių reakcija labai priklauso nuo ankstesnės jų patirties, tačiau visus be išimties lydi nuostaba.
„Esmė yra ta, kad realiai, kai žmogus pirmą kartą pamato šitą robotą, yra absoliučiai garantuotas WOW efektas. Ir priklauso nuo to, koks tai yra žmogus, kiek jis yra matęs dalykų, tai reakcija nukrypsta į vieną arba į kitą pusę. Vieni mato galimybes, kiti mato pavojų. Bet esmė yra tokia, kad kai žmogus pamato šitą robotą, vaikštantį kažkur mieste ar parodoj, iš karto atsiranda suvokimas, kad robotai jau čia, tai nebėra mokslo fantastika“, – sakė I. Janukonis.
Robotas humanoidas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Efektyvins darbus
„Exergio“ pastatuose diegia dirbtinį intelektą mikroklimatui valdyti, kad būtų sumažintos energijos sąnaudos. Tad pašnekovai teigia, kad robotas buvo labai logiškas kitas žingsnis, kalbant apie inovacijų plėtojimą.
„Šis robotas iš esmės, nors dabar ir yra labai ankstyvoje stadijoje, simbolizuoja tai, kad mes siekiame kurti naują pastatų valdymo erą, kur darbai daromi nauju modeliu, efektyviau, išmaniau“, – sako I. Janukonis.
Anot jo, viena iš vietų, kur šiandien jau galima pritaikyti tokius robotus, yra fabrikai. „Tai yra labai paprastos užduotys, nes dar trūksta dirbtinio intelekto pajėgumų tam, kad jie galėtų naviguoti tarp žmonių, daryti sprendimus ir taip toliau“, – kalba I. Janukonis.
Robotas humanoidas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Be to, robotą vystančios įmonės direktoriaus Donato Karčiausko teigimu, apie humanoidus mąstoma ir kaip apie pagalbininkus buityje. Čia lietuviai labai išsiskiria.
„Visi susikoncentravę, kaip prižiūrėti močiutę, senelį, atnešti, šunį pavedžioti ir taip toliau. O mūsų pirminė mintis buvo, kad mes norime pasiimti tą techninę dalį, susijusią su pastatais – tai yra gana unikalu netgi pasauliniu lygiu“, – sako jis.
Įmonės vizija – kad humanoidai komerciniuose pastatuose padėtų efektyvinti tam tikrus šiuo metu žmonių atliekamus darbus.
„Yra daug užduočių, pavyzdžiui, apsauga, registratūra, valymas, kurios yra lengviausiai pasiekiamos ir greičiausiai galima iš technologinės pusės tą pasiekti [pritaikyti robotus]. (…) – LRT.lt sakė D. Karčiauskas. – Ateityje mūsų vizija yra tokia, kad jie padės mums ir remonto darbus atlikti. Tai meistrai, technikai. Jeigu yra šalta, karšta patalpoje, tai netgi gali ateiti pakonsultuoti, jeigu kažkas kažkokį skundą turi, arba nueiti patikrinti daviklį, ar tas daviklis gerai rodo.“
Donatas Karčiauskas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Ignas Janukonis priduria, kad roboto humanoido paslaugos galėtų būti vertingos ir medicinos srityje.
„Pagrindinis ligoninės darbas yra gydyti pacientus. Ligoninė dirba bent 24 valandas. Ten jau ir taip visiems yra gana sudėtinga efektyviai veikti. Humanoidai šiuo atveju gali užpildyti tą tarpą, kuris pagelbėtų ligoninei veikti daug efektyviau darant darbus, kurių jie kitu atveju nelabai ir norėtų daryti“, – sako I. Janukonis ir kaip pavyzdį pateikia mėginių nešiojimą ar vaistų pristatymą.
Atims darbus?
Kai „Exergio“ robotas išėjo į Vilniaus gatves, socialinėje erdvėje žmonės pradėjo dalytis savo baimėmis. „Pasipylė visokiausių komentarų: čia jie mus visus išžudys, atims darbus“, – prisimena L. Stankevičius.
Ar iš tiesų humanoidai gali atimti žmonių darbus?
D. Karčiauskas sako, kad didžiausias roboto privalumas, jog jis gali dirbti 24 val. ir atlikti kelias skirtingas funkcijas.
„Kai kalbame apie robotą humanoidą, jis visų pirma turi 24 valandas. Antra, jis skiriasi nuo funkcinių robotų – kai baigiasi valytojos darbas, prasideda apsauginio. (…) Kai viskas susideda, valytoja negalės apsaugine pabūti. Per šitą kampą atsiranda [robotų pranašumas]“, – teigia pašnekovas.
Robotas humanoidas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Tačiau I. Janukonis pabrėžia – pagrindinė įmonės vizija: ne atimti iš žmonių darbus, o užpildyti sritis, kuriose trūksta darbuotojų: „Mes turim viziją, kad ten, kur yra žmonių trūkumas – vienose šalyse žmonių trūksta dirbti aukštos pridėtinės vertės darbus, kitose – žemesnės pridėtinės vertės darbus, – tuos tarpus užpildyti šitais robotais, kurie dirba 24 valandų darbą.“
I. Janukonio nuomone, šiandieninės žmonių baimės yra visiškai natūralios, tačiau jis akcentuoja, jog scenarijus, kai robotai per vieną naktį perima visus darbus, tikrai nėra realistinis. Anaiptol – kai kurių specialistų poreikis gali tik išaugti.
„Pavyzdžiui, roboto rankos – akivaizdu, kad jos yra tikrai dar labai labai ankstyvoje stadijoje ir kol robotai sugebės daryti tokio miklumo darbus kaip žmonės – įsukti mažą varžtą ar sugalvoti, kaip sutaisyti kažkokius santechnikos prietaisus, užtruks tikrai ilgai, – kalba I. Janukonis. – Turint tą viziją, kad robotai pradės daryti daugiau ir daugiau, tokie darbai kaip elektrikai, santechnikai ir visokie meistrystės reikalaujantys darbai niekur nedings. Tai netgi bus auganti, gerų pajamų rinka. Tai realiai vaizdas nėra toks vienareikšmis.“
Ignas Janukonis | V. Raupelio / LRT nuotr.
Be to, atsiras daug roboto priežiūros darbų: „Aplink šią robotų ekonomiką kuriasi daug kitų veiklų, darbų ir užsiėmimų, kurie irgi virs darbais: tai robotų priežiūra, remontai, logistika, robotų vežiojimas, visokie programavimo dalykai, kaip pavyzdžiui, robotų scenarijų kūrimas.“
Paklaustas, ar visa tai neatrodo taip, lyg mes tarnausime robotams, I. Janukonis atsako: „Ne, robotai tarnaus mums, o mes prižiūrėsime robotų veiklą tam, kad jie mums dirbtų. Iš esmės tai atlaisvintų mums labai daug [laiko] ir sakyčiau, kad artimiausioje ateityje tai kurs darbus, o ne juos atims.“
Visgi lieka kitas iššūkis – kaip išsklaidyti žmonių priešiškumą ir baimes? L. Stankevičius įsitikinęs, kad tai tik laiko klausimas, mat bijome to, ko gerai nepažįstame.
„Viskas ateina su laiku. Ta reakcija, kokią mes pamatėme, tarkim, išorinėje erdvėje, dabar Lietuvos mastu, yra visiškai natūrali, nes kiek čia matėte tokių robotų prieš tai? Šią dieną tai yra visiškas fenomenas, – kalba L. Stankevičius. – Bet, sakykime, ateityje mes jų matysime vis daugiau ir dažniau, tai tiesiog taps tuo, kas visiškai neturėtų kelti jau tų neigiamų pojūčių, kaip tai įvyko dabar.“
Robotas humanoidas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Geležis yra, laikas programinei įrangai
I. Janukonis sako, kad panašių modelių kaip to, kurį įsigijo lietuviai, kaina prasideda nuo 20 tūkst. ir labai priklauso nuo jo specifikacijos.
„Mūsų robotas, kadangi jis turi rankas, yra gana tinkamas programai vystyti, kainuoja per 60 tūkst. eurų, bet ant viršaus pridėjus kitus agregatus, kurių reikia, taip pat inžinieriaus valandas, kur reikia įdiegti visus šiuos dalykus, tai kaina gali iš esmės pakilti iki 80 tūkst. Bet šiaip, apskritai paėmus, robotų humanoidų rinkoje yra įvairiausių ir kainos prasideda nuo 20 iki 150 tūkst.“, – teigia pašnekovas.
Būtent didelė kaina šiuo metu yra viena iš tokių robotų platesnio taikymo apribojimų. Visgi, anot robotą vystančios įmonės atstovų, ilgainiui tai turėtų keistis.
„Kiekvienas inovatyvus dalykas, paimkime kaip pavyzdį elektromobilius – pirmi kainavo labai daug, o šią dieną mes turime visiškai kitaip – elektromobilį gali įpirkti bet koks, sakykime, vidutines pajamas uždirbantis žmogus. Lygiai taip pat ir su robotų rinka. Dabar jie yra labai brangūs, bet ateityje gamintojai ras sprendimų, kaip juos padaryti pigesnius, kad atsirastų galimybė juos pritaikyti versle“, – sako L. Stankevičius.
Ignas Janukonis, Lukas Stankevičius, Donatas Karčiauskas | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Įvertinus mūsų viziją, kaip mes planuojame juos taikyti, manau, kad per 5-erius ar 10 metų jie tikrai nekainuos daugiau nei 20 tūkst.“, – priduria I. Janukonis.
Kita problema – šiuo metu su visiškai įkrauta baterija lietuvių vystomas robotas gali veikti tik 2 valandas. Tad intensyviai ieškoma sprendimų, kaip įgalinti robotą dirbti 24 val.
„Pavyzdžiui, šio roboto atveju reikėtų turbūt kelių robotų, kad jie vieni kitus pakeistų arba jie vieni kitiems keistų baterijas. Yra kai kurių robotų, kurie patys sau sugeba pasikeisti baterijas. Tai yra tas baterijų keitimo aspektas, kuris yra kol kas limituojantis faktorius“, – teigia I. Janukonis.
Robotas humanoidas | V. Raupelio / LRT nuotr.
Svarbu ir tai, kad robotai, kaip ir žmonės, gali daryti klaidų. Anot I. Janukonio, tai priklausys nuo programavimo ir skirtos užduoties.
D. Karčiauskas sako, kad ateityje bus reglamentai, kokie kodai ir sensoriai turi būti įdiegti robotuose – tai leis išvengti klaidų: „Čia yra labai platus laukas, kur rinkos apie tai galvoja ir yra netgi, kiek girdėjau, JAV ir Japonijoje kuriami sertifikavimai, protokolai, kurie turėtų apimti, kiek jis [robotas] daviklių turi, kaip turi būti užtikrinamas kibernetinis saugumas. Tai čia šiuo klausimu kuriasi visa ekosistema.“
Nauja rinka
Pašnekovai įsitikinę – nors robotų korpusą pasaulio įmonės jau išmoko pagaminti, kita labai plati besivystanti sritis – programinės įrangos, skirtos robotų veikimui ir valdymui, kūrimas.
„Atsiras nauja rinka ir prasidės robotų evoliucija, kai tarpusavio kompanijos pradės konkuruoti, kas kokiam roboto gamintojui pritaikys programinę įrangą“, – sako L. Stankevičius.
D. Karčiauskas svarsto, kad ateityje galėsime pirkti atskiras autonomines robotų funkcijas vienoje platformoje.
Robotas humanoidas | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Tai de facto situacija yra tokia, kad mes ateityje turėsime kažką panašaus, kaip pavyzdžiui, „Android“. (…) Mano prognozė yra tokia, kad arba „Nvidia“, arba kažkur mes turėsime platformą, kur netgi galėsime ateityje pirkti autonomines funkcijas, pavyzdžiui, vaikščioti ir atidaryti duris“, – sako humanoidą vystančios įmonės vadovas.
L. Stankevičius teigia, kad šiuo metu stovime tik ant pirmojo robotų vystymo laiptuko. „Viskas pradės kardinaliai keistis. Ir tada jau vystysis tiek, kiek protas neša“, – priduria jis.
Potencialas Lietuvai
I. Janukonis sako, kad jų įmonė taip pat yra pačioje roboto vystymo pradžioje: „Mes dabar žaidžiame, mokomės, ta stadija yra labai ankstyva.“ Anot jo, kažkas rimto turėtų būti sukurta maždaug po 5-erių metų.
„Mes esame lygiai ten pat, kur ir yra pasaulis“, – priduria D. Karčiauskas.
I. Janukonio teigimu, Europoje robotų programinės įrangos vystymu daugiausiai užsiima universitetai atskirai arba bendradarbiaudami su verslu. Tad jis skatina ir Lietuvos mokslininkus įsitraukti į šias varžybas.
Donatas Karčiauskas, Ignas Janukonis | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Mano nuomone, Lietuvai tai iš tikrųjų yra nuostabi galimybė pradėti veikti šioje srityje, pradėti kurti kompetencijas šioje srityje ir aukštą pridėtinę vertę“, – sako pašnekovas.
„Exergio“ kviečia universitetus bendradarbiauti, kartu vystyti robotą, kad „kai prasidės visas žaidimas, už nugaros turėtume technologinį know-how (praktines žinias, patirtį ir gebėjimus).
„Estai neturi roboto humanoido, tai aplenkim Estiją šiuo atveju. Čia yra tokia didelė rinka, kur mes, lietuviai, galim šauti į priekį“, – LRT.lt sako D. Karčiauskas.
Ateitis – superišmanieji pastatai
D. Karčiauskas pasakoja, kad šiuo metu pastatų priežiūros rinka juda superišmanių pastatų link, ir robotai gali būti to dalis.
„Ateityje pas mus pastatai bus itin išmanūs, ir mes to link judame. Jeigu galime pafantazuoti – pastatas numatys, kas vyksta, numatys, kada žmonės ateina į patalpas, jis prisitaikys pagal juos, kada jie eina pietauti, kada jie išeina iš darbo. Tai jis bus super-, ekstra išmanus“, – teigia D. Karčiauskas ir priduria, kad svarbus aspektas bus tas, jog pastatas galės bendrauti su žmonėmis.
Donatas Karčiauskas | V. Raupelio / LRT nuotr.
„Man tikrai šitos sąlygos, kurios dabar yra patalpose, netinka“, – žmogus galės šnekėti su pastatu. „Dabar yra sutarta tau palaikyti tokias sąlygas, jeigu tau netinka, aš pakeisiu.“ (…) Jis [pastatas] proaktyviai reaguos į tai, kaip žmonės gyvena ir, o tai labai svarbu, žmogus galės kalbėti su pastatu, ko dabar visiškai nėra“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot jo, dar viena superišmaniojo pastato funkcija – užsakyti žmogui reikalingą specialistą: meistrą žmogų arba robotą.
„Kai žmogus klausia: „Kas sutvarkys mano problemą?“, tarp gausybės darbų atvažiuoja kažkoks žmogus ir pamato, kad, deja, negali sutvarkyti šito dalyko. Tai jis [pastatas] netgi parinks žmogų arba robotą humanoidą, kuris ateis ir tą problemą išspręs, ir daug greičiau. (…) Tai čia yra tokia kryptis, kuria mes einame, ir ten labai dar daug to išmanumo pastatuose gali būti“, – užbaigia robotą humanoidą vystančios įmonės vadovas.
