Prieš dvejus metus prasidėjusi istorija, kai iš Jurbarko veisėjo buvo konfiskuoti žiauriomis sąlygomis laikomi šuniukai, vis dar neturi pabaigos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams laiku nepateikus prašymo atnaujinti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, šiems iškilo rizika būti grąžintiems atgal veisėjui iš Jurbarko – Laimonui Sniečkui.
Ne ką geriau dirbo ir prokuratūros atstovai – laikiniesiems globėjams teko gabenti keturkojus kelis šimtus kilometrų, kad šie būtų pripažinti daiktiniais įrodymais byloje.
Tačiau net tokia varginanti kelionė negarantuoja, kad šuniukai liks juos ne vienus metus globojusiose šeimose.
Prieš kelerius metus VMVT specialistai, apsilankę Laimono Sniečkaus veisykloje, joje aptiko itin prastomis sąlygomis auginamus gyvūnus.
Nors pats veisėjas tvirtino, kad keturkojai gyvena karališkai, lauko voljeruose, yra gerai maitinami ir neloja, nes „nejaučia pavojaus“, nuvežus šunelius veterinarinei patikrai buvo nustatyta, kad iš 26 keturkojų 10-čiai šuniukų buvo pažeistos balso stygos.
Tokiu būdu kai kurie kankintojai siekia „nutildyti“ skardžiau lojančius šunis, kad šie keltų mažiau rūpesčių.
15min pavyko susipažinti su veterinarų išvadomis, padarytomis atidžiau ištyrus Jurbarko daugykloje aptiktus keturkojus. Visiems gyvūnams nustatytas skirtingo lygio nusilpimas, didesnės ar mažesnės sveikatos problemos.
Siekė gyvūnus susigrąžinti
Praėjusį penktadienį gyvūnų globos įstaigos „Būk mano draugu“ teritorijoje užvirė tikra kova. Pas globėjus kartu su policijos pareigūnais atvykęs L.Sniečkus pareikalavo juos grąžinti atgal, motyvuodamas tuo, kad tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais buvo nutrauktas taip ir nesugebėjus įrodyti jų kaltės.
Veisėjas teigė, kad keturkojus pasiimti esą leido VMVT specialistai, kurie jam išdavė tą patvirtinančius dokumentus. Tačiau L.Sniečkus nutylėjo, kad pateikė seną tarnybos nutarimą, kurį gavo dar iki tarnybai paduodant pakartotinį prašymą prokurorams atnaujinti bylos nagrinėjimą.
15min atsiųstame komentare VMVT specialistai teigė, kad veisėjo noras atsiimti šunis neturėjo teisinio pagrindo.
„Šiuo metu jokie nutarimai, pagal kuriuos L.Sniečkui būtų grąžinami gyvūnai, nėra įsiteisėję. Gyvūnų globos įstaigai informavus apie minimo asmens atvykimą su prašymu atiduoti gyvūnus, VMVT informavo į vietą iškviestą policijos pareigūną, kad gyvūnai negali būti atiduoti.
Tauragės departamentas taip pat jau yra gavęs prokuratūros raštą, kad gyvūnai turi būti saugomi kaip įrodymai arba nusikaltimo padarymo įrankiai ir negali būti grąžinami laikytojui, iš kurio jie buvo paimti dėl žiauraus elgesio ir jų kankinimo“, – teigiama tarnybos komentare.
Tapo daiktiniais įrodymais
Iš veisėjo paimti keturkojai buvo apgyvendinti pas laikinus globėjus. Daugiau nei dvejus metus šeimose gyvenantys keturkojai gerokai atsigavo, tapo tikrais šeimų nariais. Todėl reikalavimas į Klaipėdos rajoną atgabenti globotinius, kad šie būtų suregistruoti ir pripažinti daiktiniais įrodymais atsinaujinusioje byloje, daugeliui žmonių tapo tikru šoku.
Pirmadienio ryte į „Būk mano draugas“ teritoriją susirinko 21 šuniuko globėjai, trijų gyvūnų laikinieji šeimininkai negalėjo atvykti, tačiau jau yra susitarę, kaip sutvarkys šiuos būtinus formalumus, o du pas L.Sniečkų laikyti prancūzų buldogų mišrūnai, deja, neišgyveno.
Adaptacija kainavo laiko ir pinigų
Pasak „Būk mano draugas“ atstovės Dianos Valeikaitės, pirmadienį gyvūnų būklės įvertinti atvykę VMVT specialistai pažymėjo, kad pas laikinuosius globėjus ne vienus metus praleidę keturkojai gerokai atsigavo.
Į prieglaudą „Būk mano draugas“ augintinius suvežę žmonės vienas per kitą pasakojo savo istorijas. Prieš beveik dvejus metus iš veisyklos Jurbarke į prieglaudą atvežti šunys rado savo namus. Juos priėmę naujieji šeimininkai prisiminė sunkumus, kurie laukė iš pradžių.
„Adaptacija truko beveik metus. Pirma savaitė tai iš viso… Ji visko bijojo, drebėjo. Ypač bijojo vyrų. Juos pamačiusi gūždavosi. Dar kas įdomu – Kopa iki šiol bijo kibirų ir butelių. Galvojam, kad ji kažkokiu būdu skriaudžiama, kad šie daiktai kelia tokius jausmus“, – pasakojo prancūzų buldogo veislės Kopą priėmę klaipėdiečiai Edvinas ir Auksė. Dabar Kopa tapusi jaunos šeimos nare.
Tuo metu Jelena į savo namus priėmė tris pudelius. Visi trys turėjo nemažai sveikatos problemų. Teko skirti daug laiko ir finansų jiems gydyti. Traumuotus šunis priėmę žmonės pasakojo, kad dalis jų, nors turėjo vardus, į juos nereagavo. Moteris svarstė, kad su šunimis nebuvo kalbama.
„Jie tarsi visai nereagavo į žmogaus balsą. Dabar jau nematyti, kad jie būtų traumuoti, nes meilė gydo, tačiau tam prireikė daug jėgų“, – apie savo pudelių trijulę kalbėjo Jelena.
Inga ir jos mama į namus taip pat priėmė du pudelius. Moteris pasakojo, kad šie tapę šeimos nariais: kartu ir prie Kalėdų stalo, ir atostogų metu.
„Mūsų Liusė buvo labai sulysusi, menka“, – prisiminė Inga.
Pirmadienio rytą į prieglaudą atvežti gyvūnėliai buvo suregistruoti. Juos suvežę naujieji šeimininkai neslėpė nerimo ir didžiausios baimės, kad šie gali būti grąžinti veisėjui.
Istorija dar nesibaigia
Jau trečius metus besitęsiantis procesas gerokai išvargino tiek prieglaudos savanorius, tiek laikinuosius globėjus. Nepaisant to, kol kas neaišku, ar gydę ir socializavę šunelius jų globėjai galės juos pasilikti.
15min atsiųstame VMVT komentare teigiama, kad juos dar gali paimti savo žinion savivaldybė.
„Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos yra įgaliotos užtikrinti paimtų gyvūnų tinkamą laikymą, todėl jei ikiteisminiame tyrime būtų nuspręsta taikyti daiktų paėmimą ir paimti šunis, Jurbarko rajono savivaldybei ir toliau tenka pareiga savo lėšomis vykdyti paimtų šunų tinkamą laikymą.
Minėtas įstatymas taip pat nustato, kad gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu“, – rašoma komentare.
Apskritai anomalinė zona. Žudyti ir kankinti-norma. Visi mato ir visi tyli. Visi savi.