Reidą rajone surengę ir informaciją apie teršėjus tikrinę aplinkosaugininkai grįžo su nemenku laimikiu. Pareigūnams įkliuvo aplinką teršianti Gailestingumo namų bendruomenė Pauliuose (Šimkaičių sen.) ir žvejybinį tinklą ūkiniame pastate slėpęs žolės degintojas.
Nemalonumų Butkaičių k. (Girdžių sen.) gyventojas A. D. sulaukė, kai medieną vežantį traktorių patikrinti sustabdę aplinkosaugininkai pastebėjo nemažą išdegintos žolės plotą. Šalia esančios sodybos kieme pareigūnams mojavo ir pasikalbėti kvietė pagyvenusi moteriškė.
Sodybos šeimininkė iškart puolė vardinti gyvenimą kartinančias bėdas. Moteris itin piktinosi, pasak jos, niekur nedirbančiu ir girtaujančiu anūku, kuris esą padegė žolę šalia namų.
Senolė aplinkosaugininkams pasakojo, kaip atrodo žolės padegėjas. Anūko leidęsi ieškoti aplinkosaugininkai jį surado gan greitai. Pakeliui sutikti ir pagalbos paprašyti kaimo gyventojai neslėpė, kurioje troboje vyras dažniausiai leidžia laiką.
Į nurodytus namus atvykusius pareigūnus pasitikęs A. D. piktinosi, kad jam trukdoma, ir iš pradžių atsisakė važiuoti su aplinkosaugininkais prie išdeginto žolės ploto. Vyras bandė išsisukti tikindamas, kad reikia eiti į darbą. Tačiau pamatęs, kad toks paaiškinimas pareigūnus, žinančius, kad A. D. yra bedarbis, tik pralinksmino, sutiko važiuoti.
Į sodybą šalia išdeginto žolės ploto sugrįžusius aplinkosaugininkus pasitikusi šeimininkė tikino, kad A. D. yra padegėjas, šis iš paskutiniųjų gynėsi. Galiausiai vyras pripažino, kad žolę padegė, tačiau esą tai padaryti liepė ne kas kitas, o jo močiutė.
Kokią baudą skirti dėl sudegusios žolės, aplinkosaugininkai dar spręs. Aplinkos ministerija neseniai triskart padidino žalos aplinkai, padarytos deginant žolę, atlyginimo įkainius. Iki šiol už vieną sudegintos pievos hektarą reikėjo atlyginti 1000 Lt žalą, o dabar teks mokėti 3000 litų. Kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti dešimtis tūkstančių litų.
Tačiau bauda už sudegintą žolę A. D. nemalonumai nesibaigs. Patikrinę sodybos ūkinius pastatus aplinkosaugininkai rado traukiamą tinklą. Tai – draudžiamas žvejybos įnagis, todėl jis konfiskuotas, o už jo laikymą surašytas protokolas. Už tinklą A. D. teks sumokėti baudą nuo 200 Lt.
Paklaustas, kam naudoja tinklą, A. D. tikino, kad juo žvejoja varles iš šulinio.
„Prieš keletą metų šitoje sodyboje jau buvo rastas tinklas. Todėl ir šį kartą paprašėme šeimininkės leisti patikrinti ūkinius pastatus. Nuojauta neapgavo – radome, ko ieškoję“, – sakė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūros vedėjas Andrius Šašys.
Tą pačią dieną aplinkosaugininkų vizito sulaukė ir Paulių k. (Šimkaičių sen.) vienuolių kapucinų įsteigtų Gailestingumo namų filialas. Rudenį bendruomenė buvo įspėta susitvarkyti, nes tiek buitinės, tiek kanalizacijos nuotekos teršė pro šalį tekančią Mituvą.
„Rudenį į Paulius vykome gavę informacijos iš pasipiktinusių Paulių gyventojų. Dabar padėtis pasikartojo, radome į aplinką tekančias buitines nuotekas, iš kanalizacijos šulinio į aplinką sunkiasi teršalai, nuotekos neaišku kada išvežtos, apskaita nevykdoma. Už šiuos pažeidimus teks atsakyti“, – bendruomenės nuodėmes vardijo A. Šašys.
Aplinkosaugininkai rado ir daugiau negerovių. Bendruomenės teritorijoje buvo deginamos šiukšlės, nesilaikant elementarių taisyklių laikomas bet kaip išverstas mėšlas.
Kodėl šiukšlių nebuvo galima išmesti į netoliese esantį atliekų konteinerį, o mėšlą išversti ant pakreiktų šiaudų ir apkasti nedideliu pylimu, bendruomenės nariai paaiškinti nesugebėjo.
Lukas PILECKAS
