Dažnas turime silpnybių, kurioms sunku atsispirti, nors ir puikiai žinome, kad jos nėra labai naudingos ar net žalingos. Nuo baltąja mirtimi vadinamo cukraus iki greitų užkandžių, nuo kasdien prisidegamos cigaretės iki to, kad diena negali prasidėti be kavos. Šių pagundų žala nėra abejojama, tačiau daugeliu atveju šiems dalykams galima atrasti mažiau kenksmingų alternatyvų. Kokios jos?
Alternatyva cukrui – sveikesni natūralūs saldikliai
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip maždaug 6 arbatinius šaukštelius pridėtinio cukraus. Į šį kiekį įskaičiuojamas ir visas su maisto produktais gaunamas pridėtinis cukrus, nepriklausomai nuo jo formos – ne tik į kavą ar arbatą įsidedami šaukšteliai cukraus, bet ir kepiniuose, saldumynuose, gėrimuose esantis cukrus, vaisių sulčių koncentratai. Išimtis taikoma tik natūraliai daržovėse, vaisiuose ir piene esančiam cukrui.
Nekontroliuojant suvartojamo cukraus kiekio, kyla viršsvorio ir nutukimo rizika, didėja diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų, netgi vėžinių susirgimų tikimybė. Ne veltui cukrui klijuojamos baltosios mirties ir XXI a. rykštės etiketės.
Visgi, nors cukrų bet kokioje formoje reikėtų vartoti saikingai, kai kurios alternatyvos įprastam baltam cukrui, yra sveikesnės. Pavyzdžiui, vienu sveikatai palankiausių natūralių saldiklių ir alternatyvų cukrui yra laikoma stevija. Iš saldžiosios stevijos lapų gaunamas saldiklis yra 10-15 kartų saldesnis už įprastą cukrų, tačiau neturi angliavandenių ir kalorijų. Dėl to jis tinkamas vartoti ir sergantiems cukriniu diabetu.
Kita sveikesnė įprasto cukraus alternatyva yra datulių cukrus. Jis yra gaunamas iš džiovintų datulių vaisių. Toks cukrus yra mažiau apdorotas, todėl natūralesnis ir turi nemažai maistingų medžiagų – antioksidantų, kalio, skaidulų.
Sveikesne alternatyva įprastam cukrui yra laikomas ir agavų sirupas, melasa ar medus. Šiuose saldikliuose yra gerokai daugiau maistingųjų medžiagų nei įprastame rafinuotame cukruje. Visgi juose yra ir daug fruktozės, dėl kurios gali svyruoti gliukozės kiekis kraujyje, kilti kitų problemų. Tad ir šiuos saldiklius reikėtų vartoti saikingai.
Greitus užkandžius reikėtų rinktis atidžiau
Net ir pasirinkus sveikesnes cukraus alternatyvas, gali būti nelengva atisakyti saldumynų ir greitų užkandžių. Juose paprastai gausu ne tik pridėtinio cukraus, „tuščiųjų“ kalorijų, bet ir sočiųjų riebalų rūgščių, dirbtinių saldiklių, dažiklių, skonį sustiprinančių medžiagų. Dėl to įvairūs pyragaičiai, bandelės, šokoladiniai batonėliai, traškučiai ir kiti panašūs gaminiai tikrai nėra palankūs sveikatai. Nepaisant to, dažnai tikrai norisi jais pasilepinti ar numalšinti alkį.
Sveikesnių alternatyvų jiems taip pat yra. Užsinorėjus ko nors užkąsti, vietoje bandelių ir pyragaičių verčiau rinktis vaisius, riešutus, uogas. Juose gausu maistingųjų medžiagų ir vitaminų, todėl toks užkandis leis ne tik gauti energijos, bet ir padės stiprinti organizmą. Net ir tokį menkavertį užkandį kaip bulvių traškučiai galima pakeisti gerokai sveikesniais orkaitėje be riebalų keptais vaisių ir daržovių traškučiais.
Be to, perkant tokius užkandžius kaip sūreliai, jogurtai ar dribsniai vertėtų panagrinėti jų sudėtį ir rinktis tuos, kurių ingredientai natūralesni, o sudėtyje mažiau cukraus, dirbtinių saldiklių ir kitų priedų. Taip pat verta vietoje pramoniniu būdu pagamintų užkandžių dažniau juos iš natūralių produktų pasigaminti patiems. Tai leis pagerinti savo mitybos racioną.
Kaip sumažinti rūkymo žalą?
Rūkant cigaretes, į organizmą patenka daugybė kenksmingų cheminių medžiagų, kurios žudo įvairių organų ląsteles, sukelia vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas bei kitus sutrikimus. Šios kenksmingos medžiagos – dervos, kancerogenai, anglies monoksidas ir daugelis kitų – išsiskiria tabakui degant 600 °C temperatūroje.
Tačiau rūkoma ne dėl jų, o dėl nikotino – pagrindinės tabako veikliosios medžiagos. Pati savaime ji nėra tokia pavojinga kaip daugelis kitų cigarečių dūmuose aptinkamų medžiagų. Priešingai populiariam įsitikinimui, nikotinas nesukelia vėžio. Tačiau jis sukelia rūkymo priklausomybę. Siekdami patenkinti nikotino poreikį, rūkoriai rūko cigaretes ir tokiu būdu į plaučius įtraukia tikrą nuodų kokteilį.
Norint išvengti nuodingų dūmų debesies, rūkantieji yra raginami atsisakyti šio žalingo įpročio. Tai padaryti gali padėti pakaitinės nikotino terapijos priemonės – pavyzdžiui, nikotino pleistras, kramtomoji guma. Šios priemonės yra skirtos palaipsniui mažinti nikotino kiekį ir galiausiai mesti rūkyti.
Vis dėlto nenorintiems mesti rūkyti žalą mažinti galima pasirinkus nedegius nikotino gaminius – kaitinamąjį tabaką arba elektronines cigaretes – kuriuos vartojant kenksmingų medžiagų, palyginus su cigarečių dūmais, įkvepiama žymiai mažiau.
Išbudinti gali ne tik kava
Dar vienas plačiai paplitęs natūralus stimuliantas yra kofeinas. Be jo dažnas žmogus neįsivaizduoja savo dienos pradžios. Nors manoma, kad nedideli kofeino kiekiai žalos organizmui nedaro, nesaikingas jo vartojimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis ir šalutiniais poveikiais. Padauginus kavos, vietoje pageidaujamo žvalumo efekto gali būti jaučiamas nervingumas, dirglumas, suprastėti miego kokybė. Piktnaudžiaujant kofeinu, jam išsivystyto tolerancija, todėl stimuliuojančiam poveikiui pasiekti kavos reikia išgerti vis daugiau.
Nepaisant to, dažnas kavos puodelių neskaičiuoja – ypač kai reikia atlikti tam tikrus susikaupimo reikalaujančius darbus, išsklaidyti mieguistumą. Be to, siekdami stimuliuojančio poveikio, žmonės šiandien dažnai renkasi ne kavą, o energetinius gėrimus, kurie dažniausiai yra prisotinami sintetiniu kofeinu.
Tačiau dėmesingumą, žvalumą ir budrumą gali padidinti ne tik kofeinas, bet ir kitos natūralios medžiagos. Pavyzdžiui, žaliojoje arbatoje gausu L-Teanino – aminorūgšties, kuri ne tik padidina energijos lygį, bet ir mažina stresą. Kai kuriose arbatose taip pat yra ir kofeino, tačiau mažesniais kiekiais nei kavoje. Dėl to vieną kitą puodelį kavos ar, juo labiau, stiklinę energetinio gėrimo per dieną verta iškeisti į aromatingą žaliosios arbatos puodelį.
