Istorijos puslapius reikia pavartyti, kad užmaršties dulkės jų neprislėgtų. Toks ir buvo tikslas liepos 13 d. Pilies I k. (arba Vytėnuose, kaip dažniausiai tebevadina vietiniai) įvykusio renginio „Saleziečiai sugrįžta“, kurį organizavo Jurbarko viešosios bibliotekos Pilies I k. padalinys.
Ir kaimo istorija
Pilies I k. istorija susijusi ne tik su renesansine pilimi, bet ir su vienuoliais saleziečiais, kurie 1934 m. čia buvo įkūrę vienuolyną. Išlikę daug vietų, pastatų, menančių saleziečius, o žmonių, juos prisimenančių, jau mažai. Nors saleziečių Vytėnuose (ir Lietuvoje) istorija dar nesena, tik 90-ies metų, verta ją laiks nuo laiko pavartyti, prisiminti, kad nebūtų užmiršta, nes tai ir kaimo istorijos dalis.
Tokią misiją prisiėmė bibliotekininkė Jūratė Jucikienė, apie saleziečius ne tik perskaičiusi, bet ir išklausinėjusi senuosius vytėniškius.
„Kai pradėjau dirbti prieš šešerius metus, buvo vienintelė Onutė Juškienė, kuri pirmos komunijos ėjo prie saleziečių. Į vienuolyną vedė takelis pro pilį, jis ir dabar tebėra, eidavo basomis, prie bokšto apsiaudavo, nes saleziečių takai buvo grįsti baltais akmenukais.
Onutė prisimena ir gražųjį sodą, ir didelį bityną, ir paskutines Mišias vienuolyne, kai su tėvais ir sese prie pilies bokšto pamatė stovintį rusų kareivį, norėjo apsisukti, bet jiems neleido, o Mišios buvo labai liūdnos ir po jų vienuolius susodino į sunkvežimį ir išvežė nežinia kur“, – bibliotekininkė atpasakoja, ką girdėjusi iš Onutės.
