Jurbarko r. savivaldybė pradeda kovą su daugelio soduose ir daržuose nepageidaujamais svečiais – invaziniais šliužais. Į pagalbą pasitelkti Vilniaus universiteto mokslininkai jau pradėjo pirmuosius darbus. Užfiksavę šliužų paplitimo ir veisimosi židinius mūsų rajone bei parengę jų buveinių žemėlapius, specialistai savivaldybei ir gyventojams pateiks invazinių šliužų gausos reguliavimo veiksmų planus, parengtus pagal Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašą, kurie turėtų padėti suvaldyti sparčiai plintančius moliuskus.
Fiksuoja židinius
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro specialistės, docentės dr. Gritos Skujienės, tyrimai prasidėjo nuo teritorijų apžvalgos.
Lankantis įvairiose rajono vietovėse yra apžiūrimi atviri vandens telkiniai, melioracijos grioviai,
kraštovaizdis, apleistos sodybos, jų aplinka ir kitos vietos, kurios gali būti palankios invaziniams šliužams veistis. Čia fiksuojami jų paplitimo bei veisimosi židiniai, o surinkti duomenys vėliau bus suvesti į Lietuvos invazinių rūšių informacinę sistemą (INVA), kurioje kaupiama informacija apie visoje šalyje aptiktas invazines augalų ir gyvūnų rūšis, jų radavietes, biologiją bei paplitimą.
„Tvarkymo planuose paprastai apžvelgiama situacija ir vertinama, koks yra teritorijos plotas, kokia
situacija. Tenka pravaikščioti ne vieną kilometrą fiksuojant vietas, kur yra jų veisimosi židiniai“, – pasakoja mokslininkė.
Anot jos, vien tik suskaičiuoti šliužus neužtenka. Ne mažiau svarbu nustatyti, kodėl konkrečioje
vietoje jiems susidaro palankios sąlygos veistis ir plisti, kas sudaro sąlygas židiniui išlikti bei kodėl
gyventojams patiems nepavyksta išspręsti šios problemos. Nes tik nustačius šias priežastis bus galima parinkti veiksmingas naikinimo ir prevencijos priemones.
Aiškėja problemos mastas
Pasak docentės, Jurbarko rajone šiuo metu skaičiuojamos devynios didesnės teritorijos, kurios dar skaidomos į kelias mažesnes zonas.
o kaip su dvikojais invaziniais