„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nusprendė padidinti kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios didžiausios audros nuo pat 1970-ųjų.
Maksimalus kompensacijos dydis dabar priklauso nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės:
- Elektros tiekimo atkūrimui trukus nuo 3 iki 6 parų, bus kompensuojama iki 220 Eur;
- Trukus nuo 7 iki 13 parų – iki 440 Eur;
- Atkūrimui užtrukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur.
Ši finansinė parama skiriama už tiesioginius nuostolius, atsiradusius užsitęsus elektros tiekimui, tokius kaip sugedęs maistas, generatoriaus įsigijimo ar nuomos, kuro bei būtinos apgyvendinimo išlaidos. Svarbu pažymėti, kad ši kompensacija už tiesioginius nuostolius mokama atskirai nuo automatiškai apskaičiuojamos išmokos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą (taikomos visiems privatiems ir verslo klientams, kuriems elektros tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas) – viena išmoka kitos nemažins.
Prašymų pateikimas ir išmokų mokėjimo tvarka
Šiuo metu ESO jau yra sulaukusi daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų atlyginti apie 664 tūkst. Eur nuostolių. Didžioji dalis (94 proc.) prašymų buvo pateikta per ESO savitarną, o daugiausia jų sulaukta iš labiausiai audros paveiktų regionų: Kauno, Anykščių, Jonavos, Kėdainių bei Molėtų rajonų savivaldybių. Pagal prašomų sumų dydį, 35 proc. gyventojų kreipiasi dėl 200–500 Eur, 21 proc. – iki 60 Eur, o 19 proc. – dėl 100–200 Eur nuostolių atlyginimo. Daugiausia gyventojų prašo atlyginti nuostolius už sugedusį maistą bei generatorių įsigijimą, nuomą ir kurą, tuo tarpu apgyvendinimo išlaidos sudaro tik nedidelę dalį.
Pasak ESO vadovo Renaldo Radvilos, klientams, kurie prašymus jau pateikė ankstesnėmis dienomis, iš naujo kreiptis nereikės – jų prašymai bus automatiškai vertinami pagal naujas, didesnes kompensacijų ribas. Jei po pirminio prašymo pateikimo paaiškėjo papildomi nuostoliai, gyventojai gali pateikti atskirą papildomą prašymą per ESO savitarną. Pirmosios išmokos pasieks klientus jau pirmadienį.
Teikiant prašymą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo (kuriuos gyventojai gali teikti nuo rugsėjo 1 d.), bendrovė prašo pridėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus – pirkimo kvitus, čekius ar kitus įrodymus (pavyzdžiui, šaldytuvo bei šaldiklio nuotraukas). Prašymą privalo pateikti to objekto, kuriame sutriko elektros tiekimas, savininkas. Nustatytos atskirų išlaidų ribos:
- Už sugedusį maistą – iki 60 Eur;
- Už apgyvendinimo išlaidas – iki 60 Eur per parą;
- Už generatoriaus nuomos išlaidas – iki 40 Eur per parą;
- Už generatoriaus įsigijimo išlaidas – iki 220 Eur;
- Už kuro generatoriui išlaidas – iki 90 Eur per parą.
Prašymus galima pateikti per ESO savitarną, el. paštu, paprastu paštu, o neturintiems internetinės prieigos – klientų aptarnavimo telefonu.
Išskirtinis rugpjūčio 22 d. audros mastas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, rugpjūčio 22-osios audra buvo galingiausia pagal visus turimus vėjo duomenis nuo 1970 metų. Tai buvo vienintelė vasaros audra, kuomet pavojingas, stichinis ar katastrofinis vėjas užfiksuotas absoliučiai visose šalies meteorologijos stotyse. Piko metu elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. klientų, o ESO tinklo pažeidimai siekė apie 11 tūkst. – tai yra maždaug dvigubai daugiau nei 2024 metais Lietuvą nusiaubusios audros „Kirsti“ metu. Meteorologai pažymi, kad nors audros padariniai fiksuoti visame Baltijos regione, Lietuvoje elektros tinklai nukentėjo išskirtinai smarkiai, o situaciją dar labiau apsunkino tai, kad medžiai tebebuvo su lapais ir prieš tai ilgą laiką nebuvo stipraus vėjo.
ESO
