Į renginį susirinko žmonės ne tik iš Raudonės ir aplinkinių vietovių. Atvyko svečių iš Kauno, Klaipėdos, Šakių bei Raudondvario. Taigi tai, kas prasidėjo kaip nedidelė bendruomenės idėja, gana greitai peraugo į platesnį renginį.
Vakaro staigmenos
Ruošiantis šiam vakarui buvo pagalvota ne tik apie salės ir kitų šventės vietų dekoracijas, bet ir apie programą. Ja rūpinosi specialiai šiam renginiui pakviesti vakaro vedėjai.
Tiesa, iš pradžių ir jie kiek abejojo, ar pavyks išjudinti tokį didelį būrį žmonių. Tačiau abejonių greitai neliko. Pasak Rolandos, pakako pirmųjų muzikos akordų, kad nuo užstalės pakilę žmonės sugužėtų į šokių aikštelę.
Vakaro metu netrūko ir žaidimų, linksmybių bei staigmenų. Patys aktyviausi, linksmiausi, išradingiausi ir spalvingiausi buvo apdovanoti simbolinėmis vakaro nominacijomis. Įpusėjus vakarui išdalinti diplomai geriausiam šokėjui ir geriausiai šokėjai, išrinkta pati energingiausia ir elegantiškiausia viešnia, taip pat vakaro karalius ir karalienė.
Karalių ir karalienę rinko pati organizatorių komanda, vertindama dalyvių aktyvumą ir įsitraukimą į vakaro linksmybes. Karaliumi tapo pats seniūnas Česlovas Meškauskas. Jam organizatorės net iškepė tortą su Raudonės pilimi. Vakaro karaliene išrinkta savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė.
Šventės kulminacija tapo įspūdingas ugnies ir muzikos šou, palikęs gilų įspūdį visiems dalyviams.
Bendruomenės globėja
Šis vakaras buvo dar viena proga susiburti bendruomenei, kuriai Rolanda vadovauja jau ne vienerius metus. Raudonėnų bendruomenės centrui netrukus sukaks 20 metų. Per tą laiką čia vietos atsirado visiems – nuo vaikų ir neįgaliųjų iki šeimų, norinčių kartu keliauti, švęsti ar tiesiog pabūti drauge.
Raudonėnuose įsikūrusiame bendruomenės pastate šiandien verda labai įvairus gyvenimas. Čia vyksta susitikimai, šventės, vestuvės, net šarvojimai. Pats bendruomenės centras organizuoja įvairius projektus, tarp jų – keliones bendruomenės nariams, vaikams ir neįgaliesiems.
„Aš save matau kaip bendruomenės globėją“, – sako Rolanda. Ir, regis, šis apibūdinimas jai visai tinka. Ji ne tik rūpinasi bendruomenės namais ir jų žmonėmis, bet ir nuolat ieško progų, kaip suburti vietos gyventojus, įtraukti juos į bendrą veiklą ir suteikti progų pabūti kartu.
Pati Rolanda į Raudonėnus atsikėlė iš Kauno. Čia – jos tėvo tėviškė. Prieš kelis dešimtmečius tėvai nusprendė iš Kauno persikelti į Raudonės kraštą, o Rolanda nusekė paskui juos. Nuo tada ši vieta tapo jos namais.
Jos gyvenime netrūko ir įvairių veiklų. Buvusi teisininkė Raudonėje pirmoji atidarė individualią įmonę – parduotuvę, tačiau vėliau ją teko uždaryti dėl nepalankios vietos ir atsiradusios konkurencijos. Šiandien Rolanda dirba personalo ir transporto vadybininke.
Dar viena svarbi jos gyvenimo dalis – Lietuvos šaulių sąjunga. Trauką šiai veiklai Rolanda jautė nuo vaikystės. Ją įkvėpė į kaimą koncertuoti atvykdavęs Kauno šaulių choras. Tačiau tik sulaukusi 50-ies ji pagaliau ryžosi daryti tai, ko visada norėjo. Šiandien šaulių veiklą ji laiko vienu svarbiausių savo gyvenimo prioritetų.
Aktyvi veikla skirtingose srityse, regis, atsispindi ir jos požiūryje į bendruomenę. Rolandai svarbu ne tik surengti vieną gražią šventę, bet ir palaikyti gyvą žmonių tarpusavio ryšį. Todėl bendruomenės gyvenime vietos atsiranda ir dideliems renginiams, ir visai paprastiems susitikimams. Kartais būtent pastarieji tampa pradžia naujoms idėjoms.
Turės tęsinį
Galbūt todėl ir mintis apie „Raudonąjį vakarą“ taip lengvai prigijo – Rolanda ir bendruomenės moterys jau žino, ką reiškia suburti žmones ir sukurti progą pabūti kartu.
Nepaisant visų organizatorių baimių, renginys praėjo sklandžiai. Didesnių rūpesčių kilo tik ieškant papildomo finansavimo kai kurioms vakaro detalėms, tarp jų – ugnies šou pasirodymui. Įtampos paskutinėmis dienomis netrūko, tačiau, padedant seniūnui, ir šiuos klausimus pavyko išspręsti.
O svarbiausia – po renginio patys dalyviai ėmė klausinėti, kada bus kitas. Daugelis išreiškė norą, kad „Raudonasis vakaras“ taptų kasmetine tradicija.
Todėl įkvėpti pirmojo vakaro sėkmės organizatoriai jau drąsiau svarsto apie kitų metų renginį. Ir vis dėlto norėtų sugrįžti prie pačios pirmosios minties – surengti vakarą pilies kieme, šalia rožyno.
„Galbūt šis vakaras visgi galėtų vykti lauke. Tam reikėtų jau tikrai didelės palapinės lauke ir didesnio finansavimo“, – planus dėlioja Rolanda, neabejojanti, kad raudona spalva dar ne kartą puoš Raudonės pilį.
Janina Sabataitienė


































