Naujoji savivaldybės taryba kadenciją gali pradėti nepopuliariu sprendimu – didinti UAB „Jurbarko vandenys“ paslaugų kainas. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) vasario 28 d. įvertinusi bendrovės „Jurbarko vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos sąnaudas, pritarė padidintoms kainoms.
Tikėtina, kad jau šį pavasarį už centralizuotai tiekiamą vandenį ir nuotekų valymą teks mokėti 3 proc., o už apskaitos tvarkymą – 9 proc. daugiau.
Centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas rajone yra ne tik monopolinė, bet ir ypač svarbi savivaldybės ūkio sritis – be vandens gyventojų nepaliksi. Todėl tokių įmonių veikla licencijuojama, o paslaugų kainodarą prižiūri VKEKK ir rajono savivaldybės taryba. UAB „Jurbarko vandenys“ ekonomistas Montvydas Štreimikis sako, kad gandai, jog bendrovei pradėjus vadovauti naujajam direktoriui Dariui Dragūnavičiui kyla vandens kainos, neturi pagrindo.
Bendrovė yra savivaldybės įmonė, fizinių asmenų akcininkų nėra, tad ir visas turtas, ir pelnas, jeigu tokio yra, priklauso rajono savivaldybei. Rajone yra 38 vandens tiekimo ir 14 nuotekų valymo stočių, dirba 64 darbuotojai. Šis didžiulis po visą rajono teritoriją išsidėstęs ūkis turi veikti kaip vieningas mechanizmas.
Visoms šalies vandens tiekimo įmonėms VKEKK yra parengusi kainų nustatymo metodiką. Pagal ją nustatoma trejus metus galiojanti bazinė kaina, o bendrovė įpareigota kasmet teikti Komisijai duomenis dėl kainų perskaičiavimo. Tad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina nepriklauso nuo to, kiek kuris tiekėjas sugalvotų ją padidinti ar sumažinti.
Kainai nustatyti bendrovė Komisijai pagal patvirtintą metodiką teikia apie dvidešimt įvairių rodiklių. Todėl kaina VKEKK sprendimu gali ir padidėti, ir sumažėti. UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius D. Dragūnavičius sako, jog kainoms ypač daug įtakos turi naujų objektų statyba ir atidavimas eksploatuoti, dėl to atsirandančios žymiai didesnės elektros energijos sąnaudos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo atskaitymai ir kiti kaštai. Tačiau daroma tik tai, kas būtina užtikrinti patikimą gero vandens tiekimą gyventojams ir civilizuotą nuotekų tvarkymą. „Auksinių vamzdžių vandeniui teikti tikrai netiesiam“, – sako direktorius.
Šiuo metu daugiabučių namų gyventojai už vieną kubinį metrą vandens ir nuotekų tvarkymą moka 2,32 Eur, individualių namų gyventojai – 2,11 Eur be PVM, arba atitinkamai 2,81 ir 2,55 Eur su PVM. Gyventojams svarbiausia galutinė kaina – PVM jiems niekas negrąžina.
Nuo gegužės už kubinį metrą vandens ir nuotekų tvarkymą butų gyventojai mokės 8 centais daugiau – 2,40 Eur be PVM, arba 2,90 Eur su PVM. Kaina, palyginti su dabartine, didės apie 3 proc. Tačiau apskaitos paslaugos kaina padidinta 9 proc. ir sudarys 2,36 Eur su PVM vienam abonentui. Pasak D. Dragūnavičiaus, apskaitos paslaugos kainos didėjimą nulėmė ir padidintas minimalus atlyginimas, ir kiti kaštai. Dabar vidutinis bendrovės darbuotojų darbo užmokestis neatskaičiavus mokesčių yra 1060 Eur per mėnesį. Tačiau VKEKK pažymėjo, kad iš esmės kainų pakeitimą Jurbarke lėmė ne vien darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas, bet ir mažesnis vandens suvartojimas bei mažesni tvarkomų nuotekų kiekiai. Kitaip pasakius, vandens perkama vis mažiau, tuo pačiu mažiau atsiranda ir nuotekų, bet visą ūkį prižiūrėti, išlaikyti, renovuoti ir tvarkyti reikia.
Palyginus jurbarkiečių mokestį už vandenį ir nuotekų tvarkymą su kitose šalies savivaldybėse nustatyta kaina, esame panašiai per vidurį. Teisės aktais nustatyta, kad šis mokestis negali viršyti 4 proc. vidutinių šeimos pajamų. Tuo tarpu paskaičiuota, kad įsigaliojus naujoms kainoms UAB „Jurbarko vandenys“ aptarnaujamoje teritorijoje daugiabučiuose namuose gyvenančių šeimų mokama suma sudarys 1,97 proc. vidutinių šeimos pajamų. Tad vietos kainai didėti dar yra.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos naujos kainos, kurių, pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus D. Dragūnavičiaus bendrovė oficialiai dar negavo, įsigalios jas patvirtinus rajono savivaldybės tarybai. Paprastai tai turėtų būti padaryta per 30 kalendorinių dienų. Bendrovės ekonomistas M. Štreimikis tvirtina, jog kai tik bus oficialiai gautos VKEKK patvirtintos naujosios bazinės kainos, bendrovė paruoš dokumentus jas tvirtinti rajono tarybai. Vargu ar šios kadencijos taryba jau to darbo imsis – jos įgaliojimų laikas tirpsta. Tad gali būti, kad šį nepopuliarų sprendimą teks priimti tik pradėjusiai dirbti naujajai rajono tarybai.
Ar gali rajono taryba nepritarti šių kainų didinimui? Gali. Taip pernai jau buvo. Praėjusių metų vasario 22 d. posėdyje taryba svarstė klausimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Jurbarko vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“ ir joms nepritarė. Tačiau tarybos nepritarimas į dangų nenuėjo. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo atitinkamomis dalimis, paslaugų bazines kainas vienašališkai gali nustatyti VKEKK. Tą ji ir padarė. Ši procedūra panaši į demokratijos žaidimą: vieni svarsto, o kiti nusprendžia – bazinės kainos, kurias dabar mokame, įsigaliojo nuo 2018 m. gegužės 1 d.
Pernai, gruodžio 7 d., UAB „Jurbarko vandenys“ nustatyta tvarka VKEKK vėl pateikė šūsnį dokumentų dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų paslaugų bazinių kainų perskaičiavimo. Savivaldybės administracija informavo Komisiją, kad apie tai žino. Nors „Jurbarko vandenų“ direktorius D. Dragūnavičius sako, kad bendrovė oficialių dokumentų dėl naujųjų kainų dar neturi, tačiau viešojoje erdvėje jau sklando pranešimai su konkrečiais skaičiais kiek šį pavasarį vanduo Jurbarko rajone pabrangs.
Rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius neskuba vertinti informacijos apie kylančias kainas: „Kai gausime dokumentus, labai atidžiai ir atsakingai peržiūrėsime visus bendrovės pateiktus rodiklius, pagal kuriuos nustatyta naujoji kaina. Manau, kad UAB „Jurbarko vandenys“ surasime vidinių rezervų kompensuoti didėjančias sąnaudas, kad gyventojams kainos nepadidėtų. Būtent dėl to rajono taryba ir privalo naujas kainas arba patvirtinti, arba Komisijai įrodyti, kad jų didinti negalima, o didėjančius kaštus kompensuosime iš bendrovės sutaupomų lėšų“, – tvirtina meras.
Gintautas Šimboras
Tokia bloga padėtis „Jurbarko vandenyse”, o direktorius tik socialdemokratės tetulės pagalba galėjo į tą kėdę atsisėsti. Jurbarko socialdemokratų valdymas rajoną atvedė iki susinaikinimo. Kas gyvens ten, kur visos komunalinės paslaugos brangiausios, o atlyginimai mažiausi ir bedarbystė didžiausia?