Lapkričio pabaigoje posėdžiavusi savivaldybės taryba beveik be diskusijų perskirstė rajono biudžetą – iš visų eilučių „sukrapštė“ trūkstamas lėšas biudžetinių įstaigų darbuotojų gruodžio mėnesio algoms. Oficialiai teigiama, kad toks sprendimas priimtas siekiant palengvinti finansininkų darbą įvedant Lietuvoje eurą, tačiau pripažįstama, kad atlyginimų išmokėjimas dar labiau padidins savivaldybės kreditorinį įsiskolinimą.
Už paslaugas šiemet nemokės
Savivaldybės administracijos ir biudžetinių įstaigų pajamų ir išlaidų tikslinimą Finansų skyriaus darbuotojai išdėstė dešimtyje lapų, todėl politikams buvo nelengva suprasti, kam kiek papildomai duodama ir dėl ko iš kai kurių atimama dalis metų pradžioje skirtų lėšų.
Komitetų posėdžiuose Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė tvirtino, kad sprendimo projektas parengtas pagal Finansų ministerijos rekomendacijas keičiantis valiutai išmokėti darbo užmokestį ir atsiskaityti su smulkiaisiais tiekėjais.
„Po pasitarimo su rajono vadovybe nusprendėme daryti skolų perskirstymą: palikti daugiau neapmokėtų komunalinių paslaugų. Dėl vėliau prasidėjusio šildymo sezono ir šiltos žiemos pradžios kai kurios įstaigos ir taip jau šiek tiek sutaupė – visas lėšas nutarėme nukreipti darbo užmokesčiui išmokėti“, – aiškino A. Stoškienė Biudžeto, finansų ir rajono plėtros komiteto nariams.
Finansų skyriaus vedėja prognozavo, kad ateinančių metų pradžioje savivaldybės administracija ir biudžetinės įstaigos daugiausia bus įsiskolinusios AB „Lesto“ už elektros energiją ir UAB „Jurbarko komunalininkas“ už paslaugas ir šildymą.
Išlošė mažiau taupę
Pasak Finansų skyriaus vedėjos A. Stoškienės, kiekvienoje įstaigoje padėtis skirtinga. Renkant duomenis ir kalbantis su įstaigų vadovais paaiškėjo, kad taupoma buvo labai skirtingai. Pavyzdžiui, visi savivaldybės administracijos darbuotojai šiemet negavo atlyginimo už 14 darbo dienų, o kai kurių biudžetinių įstaigų darbuotojai nemokamai atostogavo tik po 5 darbo dienas.
„Savivaldybės administracijoje visi vienodai buvo nuskriausti, o įstaigos elgėsi labai skirtingai. Aišku, kad tikros teisybės nėra – tie, kurie mažiau sutaupė, dabar išlošė“, – pripažino A. Stoškienė.
Darbo užmokesčiui mokėti nukreipta ne tik papildomai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauti 333 tūkst. Lt gyventojų pajamų mokesčio, bet ir 136 tūkst. Lt už įgyvendintus projektus grąžintų Europos Sąjungos paramos, 76 tūkst. Lt sutaupytų mokinio krepšelio lėšų. Dar per 237 tūkst. Lt į darbo užmokesčio fondą perkelta biudžetinių įstaigų komunalinio ūkio, ryšių paslaugoms ir transporto išlaikymui skirtų lėšų.
Daugiausia papildomų asignavimų – per 300 tūkst. Lt darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui skirta savivaldybės administracijai, 71,5 tūkst. Lt Viešajai bibliotekai, 48,5 tūkst. Lt – Antano Sodeikos meno mokyklai.
Gelbėja sutaupytos pašalpos
Didelė paspirtis savivaldybės biudžetui – sutaupytos pašalpų lėšos. Rugsėjo mėnesį savivaldybė paskirstė 1 mln. Lt, lapkritį – dar 550 tūkst. Lt sutaupytų socialinės paramos lėšų. Šįkart didžiausia dalis – per 180 tūkst. Lt atiteko UAB „Jurbarko komunalininkas“ viešųjų teritorijų priežiūrai.
Iš sutaupytų socialinių pašalpų lėšų 80 tūkst. Lt sumokėta už vaikų ir kitų asmenų išlaikymą socialinės globos įstaigose, skirta 41 tūkst. Lt kompensacijų už lengvatinį keleivių vežiojimą, 55 tūkst. Lt atiteko vietinio susisiekimo subsidijoms.
Socialinės paramos skyriui socialinės paramos išmokų administravimo išlaidoms dengti skirta 15 tūkst. Lt – tai lėšos, skirtos sumokėti bankams už pervedimus į gyventojų sąskaitas, Lietuvos paštui – už išmokų išnešiojimą, Registrų centrui – už duomenų pateikimą.
Sutaupius socialinėms išmokoms skirtas lėšas 80 tūkst. Lt sumažės savivaldybės įsiskolinimas UAB Jurbarko autobusų parkui už mokinių lengvatinį vežiojimą.
Savivaldybės rengiamų ir vykdomų projektų bendrajam finansavimui skirta 92 tūkst. Lt nuo pašalpų sutaupytų lėšų. Finansų skyriaus vedėja A. Stoškienė informavo, kad šios lėšos reikalingos melioracijos projektų bendrajam finansavimui, atsiskaityti už Jurbarko kultūros centro renovacijos darbus.
„Galėjome projektus finansuoti iš Europos Sąjungos grąžintų lėšų, tačiau nenorėjome valstybės asignavimų skirti darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui – Finansų ministerijai būtų sunkiau atsiskaityti“, – vedėja pripažino specialiai sukeitusi asignavimus.
Politikai įtarė klastą
Biudžeto, finansų ir rajono plėtros komiteto nariai A. Stoškienės aiškinimus, kad gruodžio mėnesio darbo užmokestį išmokėti dar šiemet būtina dėl euro įvedimo, sutiko nepatikliai.
Kai kurie tiesiai šviesiai drėbė, jog valdžia rado naują akių dūmimo būdą, nes jų noras išmokėti atlyginimus niekuo nesusijęs su euru. „Visos įstaigos suskaičiuos atlyginimus ir sausį išmokės eurais. Aš nebalsuosiu – nenoriu būti kvailu, nes taip tik didiname savivaldybės įsiskolinimus. Man tas negražiai kvepia“, – neslėpė Kasparas Jurevičius.
Ir savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas, ir Finansų skyriaus vedėja sutiko, kad pirmiausia norima sumažinti administracijos buhalterių darbo krūvį.
Daiva BARTKIENĖ
