Jurbarko greitosios medicinos pagalbos (GMP) pastotei gali grėsti nemalonumai. Šiuo metu tikrinama, ar iš tiesų Jurbarko GMP darbuotojai teikė informaciją apie mirusius žmones ritualinių paslaugų namams.
Tokia informacija pasiekė naujienų portalą tv3.lt. Į portalą kreipęsis anonimas, gerai susipažinęs su situacija, nurodė, jog yra įtariama, kad Jurbarko GMP darbuotojai galėjo teikti informaciją apie mirusiuosius konkretiems laidojimo namams.
Anot jo, schema veikia taip: greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nustatę žmogaus mirtį, iš karto perduoda informaciją vienai Jurbarko ritualinių paslaugų bendrovei. Ši susisiekia su mirusiojo artimaisiais ir dažniausiai pirmoji pasiūlo savo paslaugas, taip užbėgdama už akių kitiems.
Kaip nurodė anonimas, viskas vyksta dėl konkurencijos. Mat Jurbarke vos prieš metus atsidarė nauja ritualinių paslaugų bendrovė. Anot anonimo, ši bendrovė, kitaip nei ilgiau veikiančios įmonės konkurentės, susilaukia didesnio klientų dėmesio, nes siūlo kokybiškesnes paslaugas.
„Jie net atvažiuoja su kostiumais, švariai marškiniais. Visai kitaip atrodo“, – apie tai, kuo iš kitų išsiskiria naujieji laidojimo paslaugų namai, pasakoja anonimas
STT tyrimo nepradėjo
Apie galimus Jurbarko GMP darbuotojų veiksmus buvo informuota Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
„Pranešimas dėl Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų veiksmų, susijusių su laidojimo namų teikiamomis paslaugomis“, – nurodė STT atstovė Renata Keblienė.
Visgi ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes nepakanka duomenų ir faktinių aplinkybių, pagrindžiančių skunde nurodytus teiginius. Informaciją apie galimus Jurbarko GMP darbuotojų veiksmus STT perdavė Greitosios medicinos pagalbos tarnybai ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – Inspekcija).
GMP tarnyba apklausė darbuotojus
GMP tarnyba patvirtina prieš tris savaites gavusi STT raštą, kuriame nurodoma: buvo gauta anoniminė informacija apie tai, kad Jurbarko GMP darbuotojai už atlygį galimai teikia informaciją apie mirusius asmenis laidojimo namams.
STT taip pat informavo GMP tarnybą, kad ikiteisminio tyrimo nepradėjo. „Savo ruožtu Tarnyba papildomai apklausė darbuotojus ir šiuo metu vertina jų pateiktus paaiškinimus“, – atsakė GMP tarnybos atstovas žiniasklaidai Tomas Bagdonas.
Darbuotojai neigė darę atlikę minėtus veiksmus. „Gautuose paaiškinimuose darbuotojai nurodė, kad jokio atlygio už informacijos teikimą nėra gavę ir jokiems tretiesiems asmenims tokios informacijos neteikė. Šiuo etapu neturime duomenų, patvirtinančių, kad Jūsų minimų veiksmų faktas yra nustatytas“, – nurodė GMP tarnybos Kauno rajono teritorinio skyriaus vadovė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė.
Anot jos, susirinkime dalyvavo beveik visi Jurbarko pastotės darbuotojai. Vieni tą dieną dirbo pamainoje, kiti atvyko iš namų savo laisvu laiku.
N. Gudžiūnaitė-Bybartienė akcentavo, kad STT tiesiogiai į GMP tarnybą nesikreipė – buvo gautas informavimas raštu, persiunčiant anoniminį pranešimą vertinimui.
„Šiuo metu Tarnyba neturi papildomos informacijos apie galimus neteisėtus veiksmus ar susitarimus“, – pridūrė Kauno rajono teritorinio skyriaus vadovė.
Įvardijama neseniai atsidariusi bendrovė
Su naujienų portalu tv3.lt kalbėjęs anonimas nurodė, kad dalyvavimu tokioje schemoje įtariama prieš metus (rekvizitai.lt duomenimis, 2025 m. balandžio mėn.) atsidariusi ritualinių paslaugų bendrovė „Tylos akimirka“.
Savo ruožtu įmonės direktorius Edgaras Melibajevas sako apie tokius įtarimus negirdėjęs. |
„Žinokite, aš esu nevietinis, Jurbarke būnu per mėnesį gal dvi, daugiausiai tris dienas. <…> Aš ten nieko nepažįstu ir nežinau, čia gal kiti laidojimo namai kažką daro“, – komentuoja jis.
Anot „Tylos akimirkos“ direktoriaus, jurbarkiečiai esą vengia su jais bendradarbiauti: „Kai mes svetimi, su mumis nieks nenori draugauti: nei policija, nei greitoji, nei žmonės.“
Pagal viešai prieinamus duomenis matyti, kad „Tylos akimirka“ nėra nevietinė įmonė. Nors jos būstinė įkurta Klaipėdoje, įmonė ne viename mieste turi laidojimo namus, o vieni iš jų – pačiame Jurbarko mieste.
E. Melibajevas patikina, kad institucijos, tokios kaip STT, su juo nebuvo susisiekusios ir neuždavė klausimų dėl gauto pranešimo.
„Ne, ne, ne. Jūs pirma kaip iš giedro dangaus paskambinote ir pasakėte apie „pirkimus“, – sako E. Melibajevas.
„Tylos akimirkos“ direktoriaus manymu, tokie įtarimai į dienos šviesą iškyla dėl didelės konkurencija.
„Aš manau, čia tokia laidojimo namų konkurencija, nes kai aš (Jurbarke – red. past.) esu naujokas, pas mus kiekvieną savaitę visokie patikrinimai ir taip toliau“, – pasakoja E. Melibajevas.
Duomenų apsaugos įstatymų nepažeidė
STT perdavė informaciją ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kad ši įvertintų, ar buvo pažeista asmens duomenų apsauga. Čia iškyla problema – informacija apie mirusį asmenį nėra asmens duomenys, todėl mirusių asmenų duomenų tvarkymui Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) ir kiti galiojantys teisės aktai netaikomi.
„Atsakydami į Jūsų pateiktą klausimą, informuojame, kad nei BDAR, nei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, kurių taikymą yra įgaliota stebėti Inspekcija, netaikomi mirusių asmenų asmens duomenų tvarkymui. Todėl negalime Jums pateikti daugiau komentarų dėl šio atvejo“, – atsakė Inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė.
Vadinasi, jei mirusių asmenų duomenų tvarkymui nėra taikomi minėti teisės aktai, Jurbarko GMP darbuotojai, galimai perduodami informaciją apie mirusiuosius laidojimo namams, negalėjo padaryti asmens duomenų pažeidimo. |
Sureagavo Konkurencijos taryba
Taip pat kyla klausimas, ar perduodant informaciją apie mirusius asmenis konkrečiai ritualinių paslaugų bendrovei nesutrikoma natūrali konkurencija tarp visų Jurbarko rajono laidojimo namų?
Konkurencijos įstatymo pažeidimas galėtų būti įtariamas tuo atveju, jei būtų aplinkybių, rodančių, kad tas pačias paslaugas teikiančios bendrovės tarpusavyje susitarė ir savo veiksmais siekė riboti konkurenciją, nurodė Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vadovė Eglė Malonytė.
„Pavyzdžiui, jeigu konkuruojantys laidojimo paslaugų teikėjai būtų susitarę pasidalyti klientus, derintų paslaugų kainas ar kitais būdais eliminuotų konkurenciją rinkoje“, – paaiškino ji.
Konkurencijos taisyklių pažeidimas taip pat galėtų būti įtariamas tokiu atveju, jeigu tam tikrų prekių ar paslaugų rinkoje dominuojanti įmonė verstų klientus iš jos įsigyti papildomas prekes ar paslaugas, pridūrė E. Malonytė.
