Sekmadienį vykęs referendumas dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo patvirtino pesimistines prognozes: atėjus balsuoti mažiau nei 15 proc. rinkimų teisę turinčių šalies gyventojų, referendumas laikomas neįvykusiu. Nedaug aktyvesni buvo ir Jurbarko krašto rinkėjai, nors priminti apie referendumą sekmadienį jiems buvo bandoma net pažeidžiant įstatymus.
Sekmadienį 31 rajono rinkimų apylinkėje dirbę komisijų nariai nuobodžiavo: rinkėjai į apylinkes ėjo ypač vangiai, o atėję nerodė didelio optimizmo – netikėjo, kad referendumas mūsų šalyje gali ką nors pakeisti. Daugeliui žmonių, paėmusių į rankas balsavimo biuletenius, neatrodė aiškus ir klausimas: „Ar Jūs pritariate, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymas“. Vienintelis dalykas, ką nesuprantantiems galėjo pasiūlyti apylinkių komisijų nariai – pastudijuoti Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl nemažai rinkimų apylinkių sekmadienį vyravo nesusikalbėjimo sukelta įtampa.
Sekmadienį į balsadėžes rajono gyventojai įmetė 2999 balsavimo biuletenius. Dar 1298 biuletenius apylinkės gavo paštu – tiek žmonių balsavo namuose ir dalyvavo išankstiniuose balsavimuose. Iš viso rinkimų komisijų nariai turėjo suskaičiuoti ir įvertinti 4297 referendumo atsakymus. Negaliojančiais buvo pripažinti 128 sugadinti biuleteniai.
Aktyviausiai referendume dalyvavo Gricių rinkimų apylinkės rinkėjai – pasisakyti dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir kitų Konstitucijos straipsnių keitimo atėjo daugiau kaip 40 proc. kaimo gyventojų. Maždaug 30 proc. aktyvumas užfiksuotas Armeniškių ir Lybiškių rinkimų apylinkėse, vos mažesnis – Pavidaujyje.
Mažiausiai rinkėjų referendumą palaikė Skirsnemunėje ir Jurbarke – ypač Naujamiesčio ir Vydūno rinkimų apylinkėse.
Paaiškėjo, kad daugiausia žemės pardavimo užsieniečiams priešininkų yra Lybiškių, Jurbarkų, Rotulių ir Žindaičių apylinkėse, liberaliausiai į žemės pardavimą žiūri Juodaičių, Stakių, Vadžgirio, Volungiškių gyventojai.
Nei aktyvumu, nei referendumo rezultatais Jurbarko rajonas neišsiskyrė iš kitų šalies vietovių. Referendume dalyvavo 16,99 proc. rinkimų sąrašuose buvusių Jurbarko rajono gyventojų, šalyje prie balsadėžių atėjo vos mažiau – 14,97 proc. rinkėjų. Už Konstitucijos keitimą Jurbarke pasisakė 71,34 proc., prieš – 25,76 proc. referendumo dalyvių, tuo tarpu Lietuvoje referendumo organizatorių tikslus palaikė 70,78 proc., o jiems prieštaravo 26,39 proc. balsavimo biuletenius užpildžiusių gyventojų.
Jurbarko r. savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Genė Gudaitienė įsitikinusi, kad kitokių referendumo rezultatų net negalima buvo tikėtis: „Ar gali eiti žmonės į referendumą, jei debatų laidos dalyviai juos ragino neišreikšti tautos valios – boikotuoti šį referendumą? Žinoma, mes tikėjomės didesnio rinkėjų aktyvumo.“
Pasak G. Gudaitienės, nemažai sugadintų biuletenių patvirtina, kad žmonės nesuprato klausimo, nes jiems nebuvo aišku, ką norima referendumu pakeisti, todėl kaltę dėl neįvykusio referendumo turėtų prisiimti ir jo organizatoriai, per mažai ir nepopuliariai aiškinę referendumo tikslus.
Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė užtikrino, kad referendumo balsavimo biuleteniai suskaičiuoti sklandžiai, jokių nesusipratimų apylinkių komisijų veikloje nebuvo. „Mes padarėme viską, kad tauta galėtų išreikšti savo valią. Rinkimų komisijų darbu esu patenkinta ir galiu tik padėkoti visiems komisijų nariams už kantrybę ir ištvermę. Deja, rezultatai nepriklauso nuo mūsų darbo“, – sakė G. Gudaitienė.
Daiva BARTKIENĖ
