Kovą valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė daugiausia mokesčių sumokančių Lietuvos įmonių trisdešimtuką. Jau bene dešimtmetis jis beveik nesikeičia – daugiausia mokesčių sumoka degalų, alkoholio, tabako gamintojai, bankai, telekomunikacijų, energetikos įmonės bei didieji prekybos tinklai.
Monopolinių įmonių Jurbarke nėra, tačiau vien pernai mūsų vos kvėpuojantis verslas sumokėjo valstybei daugiau kaip 32,7 mln. Lt mokesčių. Tai nesudaro nė pusės iš maždaug 80 mln. Lt praėjusių metų rajono biudžeto pajamų.
Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžiausią mokesčių naštą mūsų rajone pernai tempė A. Žilinskio ir Ko UAB. 2009-aisiais ši įmonė sumokėjo per 9 mln. Lt mokesčių.
Kitos dvi daugiausia mokesčių sumokančios įmonės yra UAB „Jofa” ir Jurbarko miškų urėdija. Abi jos pernai valstybei sumokėjo 3 mln. Lt mokesčių.
Daugiau nei 500 kitų rajone veikiančių juridinių asmenų pernai valstybei sumokėjo tik šiek tiek daugiau nei 20,7 mln. Lt mokesčių.
Ūkininkai irgi moka mokesčius
Po 2008 metų pabaigoje Seime įvykusio „naktinio” mokesčių pertvarkymo daugiau mokesčių priversti mokėti ir ūkininkai. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Rolandas Ivaščenko pranešė, kad apie 2,5 tūkst. ūkininko ūkių rajone įregistravę žemdirbiai pernai valstybei sumokėjo beveik 1 mln. 788 tūkst. Lt.
Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo R. Ivaščenko pateikti duomenys rodo, kad 1788 tūkst. Lt mokesčių našta pernai teko 262 rajono ūkininkams. Kiekvienas jų valstybei vidutiniškai sumokėjo po 7 tūkst. Lt mokesčių. Šiemet stambiesiems ūkininkams mokestinė našta dar padidės, nes jie privalės sumokėti ir gyventojų pajamų mokestį.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko biuro ekonomikos konsultantė Romutė Mockevičienė įsitikinusi, kad tokią didelę sumą PVM ūkininkai sumoka dėl to, jog labai daug investuoja. Pasak ekonomistės, keletą pastarųjų metų į ūkius dėtos investicijos pernai jau davė grąžą.
„Praėjusiais metais ūkininkai gavo gerą derlių ir nors grūdų ir pieno kainos smarkiai nukrito, padidėjusi apyvarta greičiausiai kompensavo nuostolius. Antra vertus, ūkininkus mažiau nei kitas verslo įmones palietė ekonominė krizė. Tarkim, baldų gamintojai gali laikinai sustabdyti gamybą, o ūkininkai per vieną dieną neišskers gyvulių ir neatsisakys pasėlių”, – sakė ekonomistė.
Statistikos departamento duomenimis, rajono žemdirbiai bendrosios žemės ūkio produkcijos pernai pagamino už maždaug 150 mln. Lt.
Darbo vietas išsilaiko patys
Daugiau nei juridinių asmenų pernai Jurbarke buvo žmonių, dirbančių su verslo liudijimais. VMI duomenimis, pernai smulkiu verslu užsiėmė 659 Jurbarko rajono gyventojai. Daugiausia – net 273 verslo liudijimai buvo išpirkti prekybai. Kirpyklose, kosmetikos kabinetuose ir salonuose bei soliariumuose dirbo 71 verslo liudijimą išsipirkęs asmuo. Variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu pagal verslo liudijimą vertėsi 31 rajono gyventojas. Po 25 verslo liudijimus buvo išpirkta medienos ruošai bei vainikams, krepšeliams pinti, puokštėms gaminti. Bene tiek pat – 24 verslo liudijimai buvo išpirkti gyventojų, kurie teikė statybininkų dailidžių, stalių dirbinių, medinės taros bei čiužinių gamybos paslaugas.
Nors įmonių vadovai į gyventojus, dirbančius pagal verslo liudijimus, žiūri skeptiškai ir dažniausiai kaltina juos nesąžininga konkurencija, smulkieji verslininkai valstybei taip pat sumoka nemažai mokesčių. Vien pernai Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija už verslo liudijimus surinko 246,2 tūkst. Lt.
„Tai gana solidi suma, nes smulkieji verslininkai darbo vietas turi susikurti ir išsilaikyti patys”, – įsitikinusi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Pasak jos, šie žmonės moka mokesčius į priekį, net nežinodami, ar galės dirbti, ir priešingai nei įmonės, neturi galimybės iš gaunamų pajamų atimti patirtų išlaidų. Pasak Z. Sorokienės, labai svarbu ir tai, kad iš valstybės jie neprašo nė vieno lito, nes neturi galimybės gauti jokių su pajamomis susietų socialinių išmokų – pašalpų ar kompensacijų už buto šildymą. Tuo tarpu vienam bedarbiui aptarnauti ir mokėti jam skirtas pašalpas valstybė kiekvieną mėnesį skiria apie 1,5 tūkst. Lt
Nors daugeliui darbuotojų pernai atlyginimai buvo sumažinti 20-40 proc., o rajone veikiančios įmonės dažniausiai mokėjo tik minimalias algas, 2009 m. aukšto lygio specialistų ar vadovų pajamos per daug nesikeitė.
Tačiau Tauragės apskrities VMI duomenys rodo, kad Jurbarke nėra žmonių, galinčių prasigyventi iš atlyginimo.
„Tik viena rajono įmonė pernai vienam savo darbuotojų per metus iki mokesčių sumokėjo 147 tūkst. Lt atlyginimą”, – sakė R. Ivaščenko. Tai reiškia, kad didžiausias rajone mokamas atlyginimas yra šiek tiek didesnis nei 12 tūkst. Lt (neatskaičius mokesčių). Tuo tarpu Tauragėje veikianti įmonė pernai dviem savo darbuotojams išmokėjo daugiau kaip po 350 tūkst. Lt ikimokestinio atlyginimo.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didžiausias šalyje pirmąjį šių metų ketvirtį sumokėtas atlyginimas siekė daugiau kaip 750 tūkst. litų – dukart daugiau nei pernai tuo pačiu laiku.
Daiva BARTKIENĖ