Gegužės 15 d. Jurbarkas virto sveikatingumo miestu – čia surengtas pirmasis respublikinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų Sebastiano Kneipo festivalis „Laiminga vaikystė“. Mituvos slėnio parkas prisipildė vaikiško juoko, o gaivus pavasario oras bei žaluma tapo idealia erdve išbandyti natūralius sveikatos stiprinimo būdus.
Kneipo sekėjai
Festivalį organizavo Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla, kurioje Kneipo filosofija paremta sveikatinimo ugdymo praktika taikoma jau ne vieną dešimtmetį. Mokyklos direktorė Snieguolė Mažeikienė sako, kad šio renginio idėja brendo ne vienerius metus.
„Šio festivalio idėja gimė kaip atsakas į šiandienos iššūkius: augantį vaikų sėslumą, nuolatinį skubėjimą ir ekranų skleidžiamą šviesą. Pagrindinis renginio tikslas – grąžinti mažuosius į gamtą, kur per judesį ir gyvą bendrystę stiprėja kūnas bei rimsta širdis“, – pasakojo direktorė.
Pasak jos, S. Kneipo filosofija leidžia vaikams natūraliai pažinti laiko patikrintus sveikatos stiprinimo būdus – nuo judėjimo ir vandens procedūrų iki vaistažolių, subalansuotos mitybos bei gyvenimo harmonijos. Festivalyje šie principai pristatyti per patyrimą ir aktyvias veiklas.
Vaikai keliavo per skirtingas veiklų stoteles, kuriose išbandė įvairius Kneipo metodo elementus. Organizatoriai siekė, kad vaikai ne tik aktyviai judėtų, bet ir mokytųsi pažinti gamtą, bendradarbiauti bei atrasti sveikesnius kasdienius įpročius.
Papildomos vertės renginiui suteikė ir integruotos „eTwinning“ projektinės veiklos. Pasak S. Mažeikienės, jos festivalį pavertė ne tik sveikatinimo praktika, bet ir kūrybiška bendradarbiavimo erdve, skatinančia vaikų smalsumą, bendravimą bei pažinimą.
„Mes save laikome vienais iš Kneipo filosofijos pradininkų Lietuvoje. Šią metodiką naudojame jau daug metų, todėl natūraliai kilo noras sukaupta patirtimi dalintis ir su kitais“, – teigė direktorė.
Iki šiol įvairios konferencijos, susitikimai ir sveikatinimo veiklos dažniausiai vykdavo pačioje mokykloje, tačiau ilgainiui kilo poreikis renginį išplėsti. „Norėjosi sujungti daugiau vaikų. Mūsų mokyklos teritorijoje vietos tiesiog nebeužteko“, – sakė ji.
„Kneipo kava“
Kneipo filosofija „Ąžuoliuke“ pradėta taikyti maždaug prieš 12–14 metų. Pasak direktorės, tuo metu buvo ieškoma būdų, kaip stiprinti vaikų sveikatą ir skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą. „Pastebėjome, kad vaikams trūksta judėjimo, grūdinimosi, buvimo gamtoje“, – prisimena S. Mažeikienė.
Nors tam tikri sveikatinimo elementai mokykloje buvo taikomi ir anksčiau, būtent Kneipo metodika visas veiklas sujungė į vieningą sistemą. Vaikai čia ne tik juda ar sportuoja – jie mokosi pažinti savo kūną, gamtą ir sveikus kasdienius įpročius.
Mokykloje geriamos žolelių arbatos, auginami augalai, vyksta grūdinimosi veiklos, o šiltuoju metų laiku nemaža dalis vaikų lauke vaikšto basi. Daugiausia emocijų vaikams sukelia vandens procedūros. „Vaikai patys sako, kad vandens veiklos jiems pačios mėgstamiausios“, – šypsosi direktorė.
Tiesa, visa metodika derinama su tėvais. Mokykla iš anksto aptaria, ar vaikai gali dalyvauti tam tikrose veiklose, ar neturi jautrumų bei alergijų.
Didelio vaikų susidomėjimo sulaukė ir vadinamoji „Kneipo kava“. „Kai pirmą kartą pasakome vaikams, kad eis gerti Kneipo kavos, visi labai nustemba“, – juokėsi direktorė.
Tačiau vietoje puodelių vaikų laukia šalto vandens vonelės, į kurias jie merkia rankas. „Vaikai merkia rankas į šaltą vandenį tiek, kiek gali išbūti. Po to rankų nereikia šluostyti – vanduo turi natūraliai susigerti. Ši procedūra suteikia energijos ir žvalumo. Todėl ir vadiname kava – ji pažadina geriau nei puodelis kavos“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak direktorės, tokios veiklos turi realų poveikį vaikų savijautai. „Vaikai rečiau serga, tampa drąsesni, geresnės emocinės būsenos. Jie mažiau bijo bandyti, klysti, tampa atviresni“, – sakė S. Mažeikienė.
Anot jos, Kneipo filosofija svarbi ne tik sveikatinimui, bet ir pačiam ugdymo procesui. Vaikui mokantis būtina keisti veiklas, nes smegenims reikia poilsio ir atokvėpio. Todėl mokykloje taikomos judriosios pertraukėlės, aktyvūs žaidimai ir įvairios potyriminės veiklos.
Kneipo filosofija mokykloje glaudžiai siejama ir su pagarba gamtai bei aplinkosauginiu ugdymu. Mokykla neapsiriboja vien sveikatinimo metodikomis – aktyviai dalyvaujama ir gamtosauginiuose projektuose. „Mes esame gamtosauginė mokykla ir jau turime dešimt gamtosauginių vėliavų“, – pasakojo S. Mažeikienė.
Šie įvertinimai skiriami mokykloms, kurios kryptingai vykdo aplinkosaugines veiklas – mažina popieriaus naudojimą, rūšiuoja atliekas, organizuoja ekologines iniciatyvas bei ugdo vaikų atsakomybę gamtai.
„Kiekvienais metais atliekame auditą, įsivertiname savo veiklas, nusistatome naujus tikslus ir pateikiame ataskaitas vertinimui“, – aiškino direktorė.
Seniai brandinta idėja
Mintis surengti didelį, ne tik mokyklos bendruomenei skirtą renginį pradėta brandinti prieš kelerius metus. Ji buvo aptarta su savivaldybės atstovais, švietimo bendruomene ir Lietuvos Kneipo draugijos vadovais. Galiausiai buvo rasta ir tam tinkama vieta – Mituvos slėnio parkas, kurio erdvės puikiai tiko sveikatinimo veikloms.
Šią idėją, pasak direktorės, dar labiau sustiprino pernai vykusi konferencija, kurioje dalyvavo pasaulinės organizacijos „Kneipp Worldwide“ prezidentas, sertifikuotas sveikatos konsultantas pagal Sebastiano Kneipo sveikatingumo metodiką Erichas Sennas iš Šveicarijos. „Jis skatino organizuoti šeimų piknikus, daugiau veiklų gamtoje. Po to vizito mūsų mintys dar labiau sustiprėjo“, – prisiminė S. Mažeikienė.
Pirmasis festivalis į vieną vietą subūrė daugiau kaip 200 vaikų ir pedagogų iš 17 ugdymo įstaigų, atvykusių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Šilutės, Tauragės bei Jurbarko rajono.
Penki sveikatos žingsniai
Prieš vidurdienį Mituvos slėnio parke prasidėjusiame renginyje gėlėtais motyvais pasipuošusias komandas pasitiko pasakų personažai. Visiems nužygiavus į S. Kneipo taką, festivalį oficialiai atidarė organizatorių ir svečių sveikinimai bei bendra mankšta.
Po jos kiekviena komandos prisistatė – vaikai skandavo šūkius, rodė ritmiškus judesius ir demonstravo savo atsivežtą atributiką. Taip parke greitai įsivyravo žaisminga ir bendruomeniška nuotaika.
Pagrindinė renginio dalis vyko penkiose stotelėse, kurių kiekviena reprezentavo vieną iš Sebastiano Kneipo filosofijos elementų: vandenį, judėjimą, sveiką mitybą, augalus ir harmoniją.
Šias veiklas koordinavo gausus būrys partnerių – Jurbarko sporto centras, Antano Sodeikos meno mokykla, kultūros centras, viešoji biblioteka bei Visuomenės sveikatos biuras. „Kiekviena organizacija rengė savo stotelę, o vaikai keliavo iš vienos veiklos į kitą. Vienur judėjo, kitur susipažino su augalais ar sveiku maistu“, – aiškino S. Mažeikienė.
Prie veiklų taip pat prisijungė miško terapijos specialistai, kurie mokė vaikus „miško maudynių“ paslapčių bei sąmoningo buvimo gamtoje.
Pamoka pedagogams
Kol vaikai aktyviai leido laiką parke, pedagogams buvo sukurta atskira erdvė profesiniam bendravimui ir edukacijoms. Pedagogai dalyvavo edukacijoje „Floristikos paslaptys“, diskutavo apie tvarumą ir dalijosi patirtimi, sukaupta dalyvaujant tarptautiniuose „eTwinning“ projektuose.
Po veiklų parke pedagogų programa persikėlė į Panemunės pilį. Ten jie susipažino su dvaro vaistinėlės kultūra, ragavo žolelių arbatas ir domėjosi, kaip senovėje žmonės naudojo gamtos gėrybes sveikatai stiprinti.
Festivalis pasibaigė bendru šokiu, dovanomis ir padėkomis. S. Mažeikienė viliasi, kad pirmasis festivalis taps naujos tradicijos pradžia.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
