Jurbarko rajono jaunuosius miško bičiulius gamtininkas Selemonas Paltanavičius lanko ne pirmą kartą. Lapkričio 27-ąją jis atvyko į Veliuoną, pakviestas Antano ir Jono Juškų gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio vadovės Loretos Pocienės. Paklausyti ir pabendrauti su svečiu atvažiavo miško bičiuliai iš visų mokyklų bei būrelių globėjai miškininkai.
Nepamirštami susitikimai
Gamtininkas ir aplinkosaugininkas, rašytojas ir radijo laidų vedėjas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius visada suranda laiko susitikti su mažaisiais gamtos mylėtojais. Turbūt todėl, kad ir pačiam vaikystėje didžiulį įspūdį padarė panašus susitikimas.
Veliuonoje susirinkusiems jauniesiems miško bičiuliams svečias pasakojo, kad būdamas septintokas žiemą parašė laišką profesoriui Tadui Ivanauskui ir papasakojo apie savo dar vaikiškus atradimus gamtoje. Pavasarį sulaukė atsakymo – garbusis profesorius, jau būdamas ir garbaus amžiaus, iš savo Obelynės važiavo į Kauną ir iš centrinio pašto, savo ranka užrašęs adresą, išsiuntė Selemonui ne tik laišką, bet ir dvi knygeles apie paukščius.
Jaunieji miško bičiuliai irgi žino Tadą Ivanauską – yra buvę profesoriaus įveistame Obelynės botanikos parke, jo įkurtoje Ventės rago ornitologinėje stotyje ir Žuvinto rezervate, ir Kauno zoologijos muziejuje, ir zoologijos sode. Remiami Jurbarko miškų urėdijos, globojami miškininkų ir būrelių vadovų mokytojų jaunieji miško bičiuliai turi daug galimybių keliauti, pažinti, susitikti.
Įsimintinas mokiniams tapo ir šis susitikimas su gamtininku. Visa Lietuva pažįsta S. Paltanavičių iš jo vedamų radijo laidų, rašomų straipsnių, vasarą panemunių gyventojai turėjo galimybę susitikti su juo ir kitais, Nemunu plaukusiais kurėnu, o dabar susidomėję seka „Nacionalinę ekspediciją per Lietuvą“ LRT laidose.
„Nematau didesnio gamtos žinovo, kuris sugeba papasakoti, suteikti žinių, sudominti visus – nuo mažo iki seno. Mano būrelio jaunieji miško bičiuliai – nuo šešiamečių iki mokyklą bebaigiančių aštuoniolikmečių“, – sakė svečią į Veliuoną pakvietusi mokytoja L. Pocienė. Tik šiemet Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje suburtame JMB būrelyje dalyvauja per keturiasdešimt mokinių.
Gamtą pažįsta per patirtį
Pamatęs didžiulę auditoriją svečias apsidžiaugė, kad yra tiek daug gamta besidominčių vaikų ir jos paslaptis suprasti jiems padedančių suaugusiųjų – miškininkų ir mokytojų, jaunųjų miško bičiulių būrelių vadovų.
„Esu kaimo vaikas iš pamiškės, augau vienkiemyje, ir, kiek save pamenu, visą laiką mane domino gyvi padarai, augalai. Man atrodė, kad tai yra svarbiausia pasaulyje. Ir šiandien man taip atrodo“, – sakė gamtininkas, prisimindamas vaikystę.
Svečias pasakojo apie savo vaikiškus gamtos atradimus, kurie padėjo atrasti ir gyvenimo kelią.
„Turėjau savo lysvę, kurioje galėjau sodinti ir auginti, ką tik norėjau. Net iš miško prinešdavau visokių augalų ir sekdavau jų augimą nuo sėklos. Laikiau pulką triušių, turėjau savo balandinę ir pulką balandžių. Net nuosavą gaidį turėjau – nykštukinį. Rugsėjo mėnesį, kai jau vėlu auginti, susitaupęs pinigų nusipirkau viščiuką. Užaugo – ir buvo viso kiemo numylėtinis!“ – pasakojo svečias ir apgailestavo, kad dabar net ir kaimo vaikai nebesidomi tokiais dalykais.
„Jei aš klystu, sakykit“, – sukluso svečias, išgirdęs šurmuliuką, kuris reiškė, kad jaunieji miško bičiuliai domisi. Ir dar kaip domisi! Jie renka medžių sėklas, patys yra sudaiginę ir išauginę ne vieną ąžuolaitį, padeda miškininkams sodinti mažutėlaičius daigelius ir žino, kad užaugę tie medžiai oš jų vaikams ir anūkams, pažįsta paukščius ir kelia jiems inkilus, skaičiuoja šikšnosparnius, gelbėja nuo išnykimo kaštonus…
„Pagalvotum, menki čia atradimai – galima bet kurioje knygoje tą perskaityti, internete – tiesiogiai pamatyti, kas auga botanikos sode ar kokiame paukščių lizde, – tęsė gamtininkas. – Bet žinokit – ne, niekada taip negalvokit. Nes kokia ugnis karšta, sužinai, kai pirštą nusidegini. Žmogus turi viską pažinti per savo patirtį.“
Apie savo atradimus ir patirtis gamtininkas vaikystėje neturėjo kam pasipasakoti: „Nesakyčiau, kad buvau didelis plepys, bet norisi išsipasakoti tai, kas tau labai įdomu. O nelabai turėjau kam – kaip dabar jums kompiuteris, tuo metu berniukams viršūnė buvo motorinis dviratis, – sakė svečias ir džiaugėsi JMB veikla. Jaunieji miško bičiuliai – tai labai geras miškininkų sprendimas patraukti vaikus domėtis gamta, mokyti mylėti gamtą. Jūs žinosite daug daugiau už tuos, kurie mokysis tik iš vadovėlių ir gamtą stebės tik iš tolo.“
Jaunųjų miško bičiulių sambūris šiais metais minėjo 40-metį. Organizacija visoje Lietuvoje vienija per 300 jaunųjų miško bičiulių būrelių, daugiau nei 10000 moksleivių ir darželinukų, bendradarbiaujančių su miškų urėdijomis ir besidominčių gamta, miškininkyste, miškininko profesija, augalijos ir gyvūnijos išsaugojimu. Jaunųjų miško bičiulių veiklą palaiko ir remia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Jurbarko miškų urėdija globoja septynis mokyklinius JMB būrelius. Būrelių veiklą koordinuoja miškininkė, Viešvilės medelyno viršininkė Dalia Mačiežienė. Jaunieji miško bičiuliai pažįsta daug miškininkų, tikras autoritetas jiems yra Jurbarko miškų urėdas Faustas Bakys.
Labai gausus JMB būrelis veikia Veliuonoje, Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinėje mokykloje būreliui vadovauja mokytoja Vida Reinolcaitė, Viešvilės pagrindinėje yra net du būreliai (mokytojos Kristina Budriuvienė ir Vaida Jakaitytė), Gausantiškių Antano Valaičio pagrindinėje būrelio vadovė Virginija Masaitienė, „Ąžuoliuko“ mokykloje – Inga Krikštanienė ir Elytė Urbonavičiūtė. Jurbarko miškininkai savo globon priima Šakių rajono Kidulių pagrindinę mokyklą (mokytoja Violeta Antanaitienė), o Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje veikiantį būrelį, kuriam vadovauja mokytoja Odeta Martinkevičienė, globoja Šakių urėdija. Su jaunaisiais miško bičiuliais draugauja, gamtą saugoti ir mylėti juos moko miškininkai Irena Petrošienė, Artūras Pocius, Rima Majoravičienė, Kęstutis Masaitis, Kęstutis Lazdauskas, Antanas Samuilis.
Bičiuliams pasiūlė darbelių
Susitikime mokiniai nebuvo tik klausytojai – gamtininkas juos kalbino, paklausinėjo ir net pasiūlė darbelių jaunųjų miško bičiulių būreliams.
„Lietuvoje auga 1800 rūšių augalų, bet apie 500 yra ne mūsų krašto augalai. Gegužę pievose geltonai pražystančios kiaulpienės – iš Šiaurės Amerikos, prieš 200 metų mūsų krašte jų dar nebuvo. Ir ajeras nėra mūsų augalas, nors su ajerais kepama lietuviška duona. Ajerus prieš dar daugiau šimtmečių atvežė totorių kariai“, – stebino klausytojus S. Paltanavičius.
Važiuodamas į Veliuoną jis pastebėjo daug ir žiemą žaliuojančių medžių, bet ne eglių ar pušų – tai lapuočiuose augantis amalas, ir pasiūlė miško bičiuliams sudaryti amalo paplitimo žemėlapį. Išgirdęs vaikus prieštaraujant, kad jų vietovėse amalo nėra, sakė: „Nenustebkit, jei greit bus. Amalą platina paukščiai, o gamtoje sienų nėra.“
S. Paltanavičius pasakojo ir apie tai, kad Nemuno pakrantėse auga daugybė augalų, kurių kitur Lietuvoje nėra. Juos užfiksuoti, pasak gamtininko, miško bičiuliams būtų įdomus ir išliekamąją vertę turintis darbelis.
Knygos atsako į klausimus
„Pati didžiausia mano vaikiška svajonė – kad galėčiau turėti knygų, kuriose būtų pasakyta, kas tie medžiai, kas tie augalai“, – sakė S. Paltanavičius. Jis pasakojo vaikams, kaip didžiausio savo vaikystės miesto Kazlų Rūdos knygyne pamatęs storą knygą apie gamtą, visą naktį nerimavo, kad tik jos kas nenupirktų, o ryte vėl skubėjo į knygyną.
Tą knygą gamtininkas ir dabar tebeturi savo namų bibliotekoje, o ir pats yra parašęs 52 knygas. Pirmoji išleista jam būnant studentu, o parašyta žymiai anksčiau, mokantis 7-8 klasėse, – „Žalio miško istorijos“.
Ir į Veliuoną svečias atvežė knygų. Mokytojams ir miškininkams dovanojo Aplinkos ministerijos šiais metais išleistą žinyną „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“, o jaunuosius miško bičiulius labiausiai sudomino „Kas girelėj ošia“ – nestora, bet išsami ir su iliustracijomis knygelė apie Lietuvos medžius. Tai serijos „Atrandu pasaulį“ knyga.
Ir šis susitikimas, ir knygelė su gamtininko autografu jauniesiems miško bičiuliams padės dar geriau pažinti savo kraštą ir mūsų visų gamtą. Nuo pažinimo prasideda meilė, o ji įpareigoja saugoti, globoti, tausoti. Žmogiška yra rūpintis savimi, bet tikrasis žmogiškumas – kai tau rūpi visa, kas gyva gamtoje. Tokiais ir auginami jaunieji miško bičiuliai.
Danutė KAROPČIKIENĖ
