Penktokė Radvilė Bendžiūtė yra išbandžiusi daug popamokinių veiklų, bet tik karatė kovos ją traukia taip, kad Jurbarko klubą „Kumitė“ ji lanko jau penktus metus ir gali pasipuikuoti ne vienu sportiniu pasiekimu. Visai neseniai, balandžio mėnesį, Radvilės apdovanojimų kolekciją papildė Šveicarijos atvirojo čempionato taurė.
„Šita – jau vienuoliktoji, bet tokios didelės dar neturėjau“, – džiugiai pasakojo Radvilė, rodydama naujausią savo iškovotą taurę. Šveicarijos atvirajame kyokushin karatė čempionate Liucernoje Radvilė savo amžiaus grupėje iškovojo II vietą.
Varžybas Radvilė pradėjo puikiai: dvi kovas – su Lenkijos ir Šveicarijos atstovėmis – ji laimėjo, bet trečiąją, vėl su lenkaite, teko pralaimėti. „Truputį nusiminiau“, – prisipažįsta mergaitė, bet ją paguodė į Šveicariją kartu važiavusi mama, sakydama, kad nėra čia ko liūdėti, nes Radvilė nebuvo silpnesnė, tiesiog šįkart priešininkei labiau pasisekė.
Ir prieš varžybas Eglė Bendžiuvienė turėjo dukrą padrąsinti. „Išsigandau sužinojusi, kad reikės kovoti be apsauginės liemenės, bet mamytė prišnekėjo, kad nereikia bijoti“, – pasakojo Radvilė.
Ir viskas baigėsi puikiai, o taurę ir sidabro medalį „Kumitė“ klubo atstovei įteikė lietuvis teisėjas, teisėjavęs Šveicarijos atvirajame čempionate.
„Svarbiausias buvo pačios Radvilės noras ir tai, kad jos tėveliai finansavo kelionę, – sakė „Kumitė“ klubo prezidentas Artūras Enčeris, paklaustas, kodėl būtent R. Bendžiūtė atstovavo klubui Šveicarijos atvirajame čempionate. – Be to, iš visų klubo narių šiais metais ji turi daugiausia laimėjimų: Radvilė jau dalyvavo trejose varžybose ir visose iškovojo medalius.“
Kelionę į Šveicarijos atvirąjį čempionatą organizavo Lietuvos kyokushin karatė federacija, bet kelionę finansuoti turėjo patys sportininkai. Iš Lietuvos dalyvavo apie 40 sportininkų, o iš viso Liucernoje kovojo 240 penkiolikos šalių atstovų.
Tačiau iš Šveicarijos parsivežta taurė nors didžiausia, nėra pati vertingiausia Radvilės apdovanojimų kolekcijoje – 2011 m. ji tapo Lietuvos čempione. Radvilės mama, ir pati lankanti karatė treniruotes „Kumitė“ klube, sako, kad dukrai nestinga sportinio azarto, ji visada nori pirmos vietos, o jei per treniruotę susimuša ir jai skauda, neverkia – tik vieną dieną pabūna pikta ir vėl eina į treniruotę. Treniruotis Radvilei tenka su berniukais, nes jos amžiaus mergaičių šiuo metu klube nėra.
Čempionatas Šveicarijoje buvo ir pirmoji labai įspūdinga Radvilės kelionė į užsienį. Mergaitei įsiminė ir graži tos šalies gamta, kalnai, įspūdingas kėlimasis keltuvu į Pilatus viršukalnę. Bet labiausiai Radvilei patiko vandens atrakcionų parkai Vokietijoje – ir nuvažiuojant, ir grįžtant, kol autobuso vairuotojai ilsėjosi, Radvilė, pasak mamos, 9 valandas mirko vandeny. „Plaukti jau seniai mane išmokė tėtukas, ir vasarą nėra dienos be maudynių karjere“, – sakė laiminga Radvilė.
