Vasara, vasara, vasara! Jau treti metai kai mes, raudoniškiai jaunieji miško bičiuliai, stovyklaujame Šilinėje. Pasistatėme palapines ir įsikūrėme.
Mokėmės groti gitara, maudėmės ir visaip linksminomės. Bet vis tiek labiausiai įsiminė, kaip pirmą kartą ėjome maudytis į Ąžuolynės tvenkinį, nors ir anksčiau čia buvom, negalime juo atsidžiaugti. Galima sakyti, maudynės tapo stovyklos atidarymo ritualu. Visą dieną buvom žvalūs, vikrūs ir aktyvūs – bėgiojom, žaidėm ir net nepastebėjom, kaip visi sumigom.
Atsibudus už palapinės sienos jau buvo nauja diena. Persirengėm, pavalgėm, tvenkiny pasimaudėm ir išsiruošėm rimton kelionėn. Susėdę į girininko Artūro Pociaus automobilį važiavome į Panemunės mišką. Ten turėjome užduotį – surasti ir pasiimti girininko paruoštas vaišes. Radome ne taip jau greitai, bet užkandę ir atsigėrę ėjome toliau.
Ėjome palei Antvardės upelį nežinodami, kokie išbandymai, nepakartojami nuotykiai mūsų laukia. Vos kelis šimtus metrų paėję išgirdome girininko žodžius: „Miškas juk kitoj upelio pusėj!“, todėl teko perbristi upelį. Šlapi, bet patenkinti patyrę tokį nuotykį grūmėmės su šakom, lipom per nugriuvusius rąstus.
Mūsų žygio tema buvo „Kertinė miško buveinė“. Mažai kuris žinojome, kas tai yra, todėl atidžiai klausėmės girininko įdomaus pasakojimo.
Apvaikščiojom didelį plotą, tačiau įspūdžiai ir vaizdingi girininko pasakojimai nustelbė nuovargį. Patyrėme tokių nepakartojamų nuotykių!
Valgėme katile virtą sriubą, lauže kepėme bulves. Prie laužo su dainomis greitai praėjo paskutinė naktis stovykloje. Ryte jau krovėmės daiktus ir ruošėmės važiuoti namo.
Už šią nepakartojamą stovyklą dėkojame mūsų būrelio vadovei Loretai Pocienei, kuri viską organizavo, Panemunių regioninio parko darbuotojams Vaidai ir Aidui Mozūraičiams, kurie nuolat su mumis buvo, ir girininkui Artūrui Pociui už nuostabią ekskursiją po mišką, dėkojame Jurbarko miškų urėdijai, kuri finansavo mūsų stovyklą, ir koordinatorei Daliai Mačiežienei už nuoširdų bendravimą.
Viktorija Čelkytė,
Raudonės pagrindinės mokyklos JMB būrelio narė
