Praėjusiais metais Jungtinių Tautų Generalinei asamblėjai birželio 21-ąją paskelbus Tarptautine jogos diena iš karto imta ją švęsti organizuojant viešus renginius gryname ore – laikas tam labai palankus. Šiemet į Jogos dienai skirtą renginį Jurbarko dvaro parke pakvietė sporto klubo „Pantera“ jogos trenerė Aušra Smirnovienė.
Kilo iš Indijos
Joga (iš sanskrito „susijungimas, jungtis“) – tai indų filosofijos mokymas, apimantis įvairius fizinius ir mentalinius pratimus. Ji moko, kaip pagerinti sveikatą, kontroliuoti protą ir pasiekti ramybę susitaikius su savimi ir pasauliu.
Jogos filosofija remiasi meditacija, pranajama, asanomis, tinkama mityba.
Meditacija – tai jogos praktikos šerdis, menas sutelkti ir nuraminti protą, taip išsklaidant neigiamas mintis ir jausmus ir pereinant į meditacinę būseną. Medituojant ar visiškai atsipalaiduojant – atliekant šavasanos pratimą beveik nenaudojama energija, vadinama prana.
Pranajama – tai gyvybinės energijos kontrolė, kuri pasiekiama atliekant kvėpavimo pratimus. Jogai teigia, jog ši kontrolė leidžia žmogui viešpatauti virš kitų pranos apraiškų gamtoje.
Praktikuojant jogą atliekamos asanos – specialūs pratimai. Asanų būna įvairių. Jos veikia visas kūno dalis ir sistemas, stimuliuodamos apytakas ir darydamos kūną lankstesnį.
Dauguma jogų renkasi vegetarišką dietą, paremtą senosiomis Ajurvedos žiniomis apie gyvenimo meną. Tačiau jogų atsisakymas valgyti mėsą labiausiai susijęs su nežudymo principo laikymusi.
Vakarų šalyse joga paplito tik XIX a. pradžioje.
Propaguoja sportinę jogą
Prieš devynerius metus Jurbarke įsikūrusi Aušros ir Mindaugo Smirnovų šeima netrukus įsisuko į sporto pasaulį. Mindaugas atnaujino klubo „Pantera“ veiklą, ėmė mokyti vaikus ir suaugusiuosius rytų kovos menų. Pats aktyviai sportavęs M. Smirnovas ėmė jausti nugaros skausmus, todėl susidomėjo joga. Ėmęs praktikuoti įvertino jos naudą ir pasiūlė ja užsiimti jurbarkiečiams.
A. Smirnovienė jogos paslapčių išmoko iš vyro, vėliau tobulinosi įvairiuose kursuose, seminaruose, įgijo trenerio licenciją. Aštuonerius metus Aušra praktikuoja jogą, iš kurių keturis sportuoja labai aktyviai.
„Panteros“ klube žmonėms siūloma lankyti sportinės jogos treniruotes. Tai – visiškai naujas fizinės kultūros tipas, susidedantis iš tradicinių Rytų disciplinų ir naujo požiūrio į asanas. „Vakarų visuomenėje daugelis jogos užsiėmimų neturi nieko bendra su hinduizmu ir dvasingumu. Tačiau tai puiki fizinės formos ir sveikatos palaikymo priemonė“, – teigia klubo treneriai.
Sportinėje jogoje sujungti kvėpavimo ir fiziniai pratimai, paremti asanomis. Tačiau tai nėra sportinio rezultato siekimas. Tai – kūno tobulinimas ir sveikatinimas, treniruotėse siekiama kūno, proto ir dvasios pusiausvyros nesigilinant į meditacijas.
Pasak A. Smirnovienės, europietišką saugią žmogui jogą propaguoja daug trenerių, išmanančių mediciną, kineziterapiją. Indiškoje jogoje kartais reikalaujama asaną atlikti tobulai, netgi peržengiant savo galimybių ribas, o sportinėje jogoje atsižvelgiama į kiekvieno žmogaus sugebėjimus, fizinį pasirengimą. Todėl „Panteros“ klube sportuoja kelios grupės žmonių – senjorai, pradedantys ir pažengę.
„Ne žmogus turi taikytis prie jogos, o ji – prie žmogaus“, – savo mėgiamiausią posakį dažnai kartoja trenerė Aušra.
Asanos po dangumi
„Pernai šią dieną pražiopsojau, o šiemet iš anksto planavau surengti ką nors išskirtinio. Juolab kad jogos užsiėmimus lankančios moterys seniai pageidavo pasimankštinti lauke“, – sakė A. Smirnovienė.
Birželio 21 d. pašykštėjo saulės, bet keli lietaus lašai neišgąsdino norinčių pasportuoti ir daugiau sužinoti apie jogą jurbarkiečių – į dvaro parką šiltą vakarą jų susirinko apie 30. Ant žolės įsitaisiusiems sportininkams A. Smirnovienė papasakojo, kas yra joga ir pasiūlė pabandyti prie jos prisiliesti:„Pratimų darykite tiek, kiek galite, kol jums patogu. Jei pavargote, pailsėkite ir vėl prisijunkite. Kiekvienoje treniruotėje pratimai būna skirtingi. Šiandieninė mankšta leis suprasti, kas tai yra.“
Skambant ramiai muzikai taip pat ramiai buvo atliekami jogos pratimai – kvėpavimo, apšilimo, tempimo. Parke susirinko sportiški žmonės, lankantys įvairias treniruotes, tad sunku nebuvo nė vienam, o ir trenerė parinko tinkančius kiekvienam pratimus.
Valandą užtrukusi praktika baigėsi atsipalaidavimu po debesimis, medžių lajomis. Pasportavę ir atsipalaidavę renginio dalyviai skirstytis neskubėjo – besivaišindami mėtų arbata turėjo įvairių klausimų trenerei Aušrai.
Pasak A. Smirnovienės, joga tampa vis populiaresnė, žmonės supranta jos naudą. Jei žmogus nori tvirto kūno, šviesių minčių, jam reikia jogos.
Renginyje dalyvavo ir keletas vyrų, nors Vakaruose joga, ne taip kaip Rytų šalyse, populiaresnė tarp moterų.
„Moterys – drąsesnės, žingeidesnės, labiau savimi rūpinasi ir nebijo išbandyti naujovių. Į treniruotes užsuka vienas kitas vyras, tačiau ir jiems jogos pratimai nepasirodo per lengvi“, – juokiasi Aušra.
Joga tinka visiems
Dažname sporto renginyje galima pamatyti jauną šeimą su sūnumi. Tai – Rūta, Vaidas ir aštuonmetis Jonas iš Kukarskės. Anapus Nemuno gyvenanti šeima stengiasi nepraleisti nė vieno sporto renginio.
„Pradėjome sportuoti prieš nepilnus metus dėl sūnaus. Nenorėjome, kad sėdėtų prie televizoriaus ir kompiuterio. Jonui stuburas buvo pradėjęs krypti. Taip išėjo, kad patys tapome sportininkais“, – šypsosi Vaidas.
Šeima mankštinis pradėjo priešais televizorių, įsijungę treniruočių filmukus. Ten būdavo ir jogos pratimų. „Joga mums labai patinka. Tai – vienas mėgiamiausių užsiėmimų. Pirmoje vietoje – gimnastika“, – tvirtina Rūta.
Per metus Rūta ir Vaidas pasiekė stulbinamų rezultatų – iš pradžių atsikratė lašinukų, atsisakė alkoholio, pakeitė mitybą ir dabar kasdien 4-5 valandas skiria sportui. Tėvai džiaugiasi, kad ir Jonas dažniau nori leisti laiką sportuodamas, o ne prie kompiuterio.
Pasak Rūtos ir Vaido, sportuoti pradėję dėl sūnaus sveikatos, atrado džiaugsmą judėti, o ir vaizdas veidrodyje nenuvilia. „Joga – visada gerai!“ – renginiu liko patenkintas Vaidas. Sportiška šeima sakė lauksianti naujų renginių.
Kas laukia parke, puikiai žinojo mokytoja Eglė Juškaitienė. Ji jogos treniruotes lanko jau ne vienus metus. Pradėjo sportuoti dar treniruotes vedant M. Smirnovui – anksčiau jas pradėjusi lankyti sesuo Gražvyda įkalbėjo.
„Maniau, ką aš ten veiksiu. Esu visai nesportiška, net žemės rankomis nepasiekiu. Tačiau atsitiko taip, kad dabar be jogos gyventi nebegaliu“, – juokiasi Eglė. Moteris puikiai atsimena Mindaugo žodžius, kad šimtą kartų atėjęs į jogos treniruotę, neišvengiamai ją pamilsi. Taip ir įvyko!
Pasak E. Juškaitienės, joga jai patiko dėl pratimų ramybės, čia nėra jokių „strapaliojimų“, greit pajuto ir rezultatus – pranyko nugaros skausmai, iš lovos ryte atsikelti tapo lengva. „Norisi ne tik jogos pratimus daryti, bet ir daugiau vaikščioti, mylėti savo kūną, sveikiau maitintis, ruoštis senatvei“, – daug jogos privalumų randa mokytoja.
Eglei labai patinka praktikuoti jogą grupėje – namie dažnai patingi, o kolektyve ir pakalbi, ir pasimankštini, ir atsipalaiduoji.
Su joga puikiai pažįstama ir Nijolė Bakienė, apie renginį išgirdusi prieš pat jam prasidedant ir suskubusi sudalyvauti. Septynerius metus joga užsiimanti moteris planavo Jogos dieną švęsti Vilniuje, bet nusprendė vietoj miesto pasirinkti gamtą.
Jogos poveikį sveikatai Nijolė įvertino, iškeldama į viršų nykščius: „Pradėjau sportuoti dėl sveikatos, o dabar nevartoju jokių vaistų, tik vitaminus.“
Jaunatviška moteris visą laisvą laiką skiria sau – ryte keliasi 5 val., atlieka vandens procedūras, užsikaičia košę ir porą valandų praktikuoja jogą.
„Ne tik sveikata pasitaisė – atsirado ramybė, šypsena, visas gyvenimas pasikeitė“, – tvirtina N. Bakienė.
Visi praktikuojantys jogą tvirtina, kad tai – sveikata, pozityvas, šviesios spalvos, ramybė. Jogos poveikį pajuto ir pirmą kartą ją išbandę Jurbarko parke.
„Tikiuosi, kad renginys taps tradiciniu. Šiandien sulaukiau pasiūlymų neapsistoti šią vasarą ties viena treniruote lauke. Pažadu jurbarkiečiams daugiau siurprizų“, – pavykusia švente džiaugėsi A. Smirnovienė.
Jūratė Stanaitienė
