Balandžio pradžioje Jurbarko kultūros centro teatro „Vaivorykštė” vaikų grupė rodė premjerinį spektaklį „Pagalba iš dangaus”. Mačiusiesiems viskas aišku – linksmas, šaunus bendraamžiams apie bendraamžius vaidinimas. O nemačiusiems apie spektaklį jau po premjeros papasakojo patys aktoriai ir režisierė Birutė Šneiderienė.
Pagalbos iš dangaus prireikė vaikinukui Tomui. Kodėl? „Nes jis labai nemėgo matematikos”, – paaiškino spektaklyje vaidinę vaikai. (Nieko sau vaikai! Į kai kuriuos žiūrėti tenka užvertus galvą, bet jie negali pykti taip vadinami, nes „Vaivorykštėje” yra ir vyresnių – jaunimo.) Nepatiko Tomui ir istorija, ir visi dalykai, kurių moko mokykloje. Beveik visi, nes muzika jam labai patiko.
To, kas nepatiko, Tomas nesimokė, ir mama jį nubaudė – atėmė gitarą. „Tai baisi nelaimė!” – konstatavo aktoriukai. Nelaimėje Tomui padėjo… dangaus gyventojai: jo senelis, Leonardas da Vinči, Šekspyras, Einšteinas, Kolumbas. Oho, kokia kompanija! „Acha, labai šauni ir linksma, visi juokėmės – ir vaidinantieji, ir žiūrovai”, – patvirtino aktoriai. O jūs, žiūrovai, ar tikrai juokėtės?
Tomo tikslas buvo atgauti gitarą. „Didelis tikslas”, – teigė vaidinusieji vaikai. Net ir mažo tikslo siekti sunku, taigi pagalba Tomui buvo labai reikalinga. „Aš jį sudominau geografija, – sakė Kolumbą vaidinęs Ignas. – Kiekvienas dangaus gyventojas sudomino savo dalyku ir mokytis Tomui tapo įdomu.”
Štai taip – mokykloje gali būti įdomu. O jums mokykloje ar įdomu? – klausiau vaikų. Pasipylė gausybė „ne” ir gausybė „taip”, ir, atrodo, visi pritarė nuomonei, kad įdomu, kol nereikia rašyti kontrolinių.
O kaip atrodo dangus? „O, danguje – kaip ir žemėje: džiūsta skalbiniai ir visa kita…” Jei jau taip, tai turbūt kiekvienas gali sulaukti pagalbos iš dangaus. Jei tik nori.
Ilgai rinkęsi ir šiek tiek pasiginčiję – rimtą ar linksmą spektaklį kurti, vaivorykštiečiai apsistojo prie vienos moksleivės sukurtos pjesės, ją patobulino, prikūrė, netgi prigalvojo naujų veikėjų, pavyzdžiui, Paulius susikūrė sau Einšteino vaidmenį. Režisierė labai patenkinta šiais vaidinančiais ir sugebančiais improvizuoti vaikais.
Pagrindinį – Tomo vaidmenį atliko Arnas. „Jis gerai vaidina”, – taip nusprendė visi. O po spektaklio džiūgavo, kad visiems patiko ne tik vaidinimas, bet ir Tomo kelnės. Kas per kelnės? „Na, tokios ypatingos, iš „Humanos”, ji mūsų spektaklių rėmėja (reklama?!)”, – linksmai pasakojo aktoriukai. Ir apskritai – kalbantis su jais galima pamanyti, kad statyti spektaklį nėra sunku, tik labai linksma. Visokiausių nutikimų būta. Pavyzdžiui, Dariui, vaidinusiam senelį, kuris mėgdavo paragauti balzamo ir slėpdavosi po lova, per repeticijas tos lovos ratukai vis pervažiuodavo rankas ar kojas. Bet – patys įsitikinot – per premjerą Darius buvo sveikut sveikutėlis ir su visomis galūnėmis. Po premjeros jie gavo labai daug dovanų, tortą ir Pauliaus mamos keptą kugelį („žiauriai skanus kugelis!”).
„Pagalba iš dangaus” jau rodyta ir Elektrėnuose bei Tauragėje – visur anšlagai, aktoriai dalija autografus, žiūrovės dovanoja širdeles…
„Tik nepamirškit parašyti, kad visi lauktų mūsų spektaklio kartojimo”, – sakė visiškai sėkmės neišpaikinti „vaivorykštukai”. „Pagalbą iš dangaus” vėl pamatysime gegužės 7 d. ir dar daug gražių spektaklių, nes Jurbarke vyks teatrų festivalis „Vaivorykštė”.
