Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio departamentas 2010 metais informavo savivaldybes apie planuojamas skirti lėšas kraštovaizdžio tvarkymui. Jurbarko rajono savivaldybei ši informacija buvo aktuali, nes tokie darbai buvo reikalingi teritorijai susiformavusiai įrengus pramoninį žvyro ir smėlio išvežimo laivais uostą. Mituvos upės apsupta teritorija užimanti apie 4 ha plotą buvo apaugusi savaiminiais želdiniais, sklypas po uosto kasimo darbų nebuvo planeruojamas, todėl priežiūra taip pat nebuvo paprasta.
Kaip teigiama savivaldybės pranešime, 2014 metais, pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis, buvo suformuotas 4,4369 ha kitos paskirties rekreacinės teritorijos žemės sklypas. Po metų – 2015 šis sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kadangi panaši situacija buvo ir su teritorija kitoje Mituvos pusėje, ten taip pat buvo suformuotas 3,4782 ha ploto kitos paskirties rekreacinė teritorija ir laukiama, kol Europos Sąjungos struktūriniams fondams bus galima teikti paraiškas dėl kraštovaizdžio tvarkymo, nes savivaldybei sutvarkyti tokias teritorijas biudžeto lėšomis būtų buvusi per didelė našta.
2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje buvo numatyta galimybė teikti paraiškas, ne mažesnėms kaip 7 ha ploto teritorijoms mieste sutvarkymui. Buvo numatyta sąlyga, kad ji turėjo būtinai patekti ir į gamtinio karkaso teritoriją. Sudėjus abiejų numatytų tvarkyti sklypų plotus, įvertinus galiojantį Jurbarko miesto bendrąjį planą ir pamačius, jog atitinka visi kriterijai buvo pateikta paraiška „Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimui gamtinio karkaso teritorijoje Mituvos upės slėnyje, Jurbarko mieste“.
2018 m. skelbtą viešąjį konkursą projekto rengimui laimėjusi UAB „Atamis“ parengė topografinę nuotrauką ir atliko geologinius tyrinėjimus, kurie parodė, kad dalis Muitinės g. 36 žemės sklypo grunto yra ne natūraliai susiformavęs, o sukastas vykstant uosto įrengimo darbus.
Jurbarko miestas yra prie Nemuno upės ir dėl požeminio gruntinio vandens svyravimų, šaltiniuotų vietų, potvynių rizikos, gruntai nestiprūs ir aukšti pastatai negali būti statomi. Geriausias to pavyzdys – devynaukštis namas esantis Jurbarko mieste. Jo sienos nuolat skilinėja. Todėl jau anksčiau Jurbarke buvo atsisakyta didesnių kaip 5 aukštų pastatų statybos.
Rengiant projektą buvo atsižvelgta į visus šiuos kriterijus, todėl statomas buvo ne aukštas apžvalgos bokštas, kurio galbūt labai norėjo visuomenė, bet gamtos pažinimo – stebėjimo aikštelė, kurią išlaikytų šioje vietoje esantis sklypo gruntas.
Pažinimo bokšto apimtį ribojo ir skirtos lėšos – 917 723,65 eurai, nes sutvarkyti sklypų žemės paviršių, įrengti pėsčiųjų takus, mažosios architektūros elementus, pašalinti trukdančius želdinius, įrengti basakojų takus ir kt. 7. 9151 ha ploto teritorijoje yra nemažas iššūkis. Projektas buvo viešai apsvarstytas, peržiūrėtas ekspertų ir gautas statybą leidžiantis dokumentas.
2020 m. liepos mėnesį skelbtą viešąjį konkursą rangos darbams atlikti, laimėjo UAB „Projektas KARMA“. Ir nors rengiant projektą buvo gauti visi derinimai, pradėjus tvarkyti želdynus paaiškėjo, kad sklype yra valstybinio miško plotas, kuris Nekilnojamojo turto registre atsirado tik 2021 m. kovo 31 d.
Susidūrus su nenumatytais sunkumais, ne vieną kartą buvo konsultuojamasi su Miškų tarnyba ir Aplinkos ministerija ir kartu buvo nutarta parengti vidinės miškotvarkos projektą tam, kad per mišką būtų galima tiesti takus. Ir nors buvo sugaišta daug brangaus laiko, visi šie reikalavimai buvo atlikti ir kartu buvo nuspręsta ateityje miško paskirties žemę šiame sklype paversti atskiraisiais želdynais, kas numatyta parengtame Jurbarko miesto teritorijos bendrojo plano keitime.
Šiandien turime tikrai gražias atnaujintas erdves ne tik Muitinės g. 36, bet ir Barkūnų g. 11, žemės sklypuose. Įrengtas privažiavimas prie vandens žmonėms turintiems judėjimo negalią bei jaunoms šeimoms su mažais vaikučiais. Viliamasi, jog būtent šioje vietoje esantys turėklai ateityje bus skirti išlieti menininkų vaizduotę, nes turėklus galima pritaikyti įvairiems poreikiams.
Naujoje laisvalaikio praleidimo erdvėje, kuri ir dabar jau yra gausiai lankoma, yra įrengta lauko klasė, poilsiavietės, apie 1,4 kilometro takų, aikštelių, basakojų takas, nemažai edukacinių stendų, kurie supažindins lankytojus su čia augančiais augalais, medžiais, gyvenančiais vabalais, paukščiais ir kitais gyvūnais.
Kviečiame visus penktadienį, birželio 30 d. 12.45val. į naujos Mituvos slėnio erdvės atidarymo šventę, rašoma savivaldybės pranešime.
Visuomenė kritikavo
Kaip ŠVIESA jau rašė anksčiau, Mituvos slėnio erdvės projektas sulaukė daugybės visuomenės kritikos. Priekaištai žerti tiek dėl pasirinktų sprendimų, tiek dėl projekto įgyvendinimo kokybės. Žmonės kritikos negailėjo tiek dėl sprendimo statyti žemo aukščio bokštelį, tiek dėl kitų įrengimų kokybės.
Kritikos sulaukė įrengimams naudota galimai nekokybiška mediena, tvirtinimo detalės, apžvalgos bokštelio pagaminimo kokybė, galimai netinkami akmenukai, išpilti aikštelėse ir kitos detalės.
Dėl šių trūkumų savivaldybę ir merą Skirmantą Mockevičių perspėjo ir kai kurie tarybos politikai, pabrėžę, kad neišsprendus bėdų teritorija bus ne tik nefunkcionali, bet ir nuolat reikalaus daugybės lėšų sprendžiant nekokybiškų įrenginių ir darbų pasekmes.
Be to, projektas ženkliai pabrango dėl klaidos, kai nebuvo sutvarkyti dokumentai, kad teritorija būtų išbraukta iš miškų kadastro. Dėl to darbai buvo sustabdyti ir ženkliai nusikėlė. Kartu daugiau, nei pusšimčiu tūkstančių eurų išaugo ir jų kaina.
51 metro Birštono apžvalgos bokštas skirtas apžvelgti Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdį