Lietuvoje užsibrėžtas tikslas sukurti tinkamą priedangų tinklą vis dar susiduria su iššūkiais. Šių metų lapkričio 17 d. duomenimis, pateiktais Vidaus reikalų ministerijos (VRM), priedangų šalyje iš viso yra 3220. Jose vietos užtektų apie 850 tūkst., arba 30 proc. šalies gyventojų. Kiekviena savivaldybė įvardija ir skirtingas priedangų plėtros problemas: lėšų trūkumą, išnaudotas galimybes ir gyventojų pasipriešinimą. LRT.lt kalbintas gaisrinės ir civilinės saugos specialistas Saulius Zabulėnas teigė, kad ne vien institucijos daro klaidų, bet ir patys gyventojai bei verslai.
Vidaus reikalų ministerija ne kartą yra teigusi, kad didmiesčiuose esančiose priedangose turėtų tilpti ne mažiau nei 60 proc. miesto gyventojų, o rajonuose – ne mažiau nei 40 proc. Vis dėlto, remiantis VRM pateiktais duomenimis, visą priedangų potencialą yra pasiekusios tik 11 savivaldybių. Vadinasi, likusios 49 savivaldybės šią dieną negalėtų sutalpinti gyventojų pagal nustatytus procentus.
LRT.lt išsiuntė klausimus penkioms atsitiktinėms Lietuvos savivaldybėms ir klausė apie bendrą priedangų situaciją, su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriama. Kiekviena savivaldybė įvardijo skirtingas problemas: vienur trūksta lėšų, kitur visas potencialas išnaudotas, o štai Klaipėda sako, jog susiduria su gyventojų nenoru įteisinti daugiabučių kaip priedangų.
LRT.lt primena, kad priedanga yra objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių kilus oro pavojui ir apsisaugoti nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų).
Priedanga Laisvės pr. / LRT.lt skaitytojos Nijolės nuotr.
Vilnius: sutalpinti būtų galima tik penktadalį miesto gyventojų
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas žiniasklaidai Gabrielius Grubinskas LRT.lt teigė, kad šiuo metu priedangose nuo tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo grėsmės galėtų pasislėpti apie penktadalis Vilniaus gyventojų. Anot jo, priedangų sąrašas nuolat pildomas, bendradarbiaujama ir su privačiais subjektais.
Kad priedangų įrengimo procesas šiuo metu susiduria su tam tikrais iššūkiais, G. Grubinskas sutiko ir tvirtino, kad vis dar laukiama Aplinkos ministerijos rengiamo statybos techninio reglamento priedangų projektavimui.
„Savivaldybės naujai projektuojamuose pastatuose, pavyzdžiui, mokyklose ir darželiuose, priedangos dar nėra projektuojamos, nes neturint statybos techninio reglamento nėra aišku, kokie standartai priedangoms bus taikomi. Taigi gali nutikti taip, kad, suprojektavus ir įrengus priedangą savo nuožiūra, gali paaiškėti, kad ji neatitiks keliamų reikalavimų“, – sakė savivaldybės atstovas spaudai.
Aplinkos ministerija savo ruožtu akcentavo, kad šiuo metu galima minėtos paskirties patalpas projektuoti ir statyti remiantis analogais, rekomendacijomis, ekspertiniu vertinimu. Pertvarkyti jau įrengtų patalpų, atsiradus naujiems normatyvams, nereikės.
Vilnius, Lietuva / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Kaunas: priedangose tilptų apie 66 tūkst. gyventojų
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė LRT.lt teigė, kad mieste priedangoms yra parinkti 202 statiniai ir patalpos.
„Taip pat reikėtų nepamiršti, kad visi žemiau žemės lygio esantys statiniai, kilus pavojui, gali būti naudojami kaip priedangos. Gyventojai turėtų įsivertinti savo gyvenamąją aplinką, kur būtų galimybė pasirengti vienokią ar kitokią apsaugos erdvę“, – sakė R. Jančauskaitė.
Turimais duomenimis, skaičiuojama, kad šiuo metu priedangose sutilptų apie 66 tūkst. kauniečių. Tai sudaro apie 22 proc. miesto gyventojų. Šiuo metu informacija dėl Kauno miesto priedangų tinklo plėtros dar tik renkama.
R. Jančauskaitės teigimu, priedangų Kaune, kaip ir kitose savivaldybėse, trūksta, tačiau ieškoma tam tinkamų erdvių.
Kaunas (asociatyvi) / T. Biliūno / BNS nuotr.
Klaipėda: ne visi pastatų administratoriai ir gyventojai sutinka
Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjas Žygintas Viršilas komentavo, kad šiuo metu savivaldybė yra parinkusi ir patvirtinusi 79 priedangas, kuriose iš viso gali slėptis apie 28 tūkst. gyventojų.
„Šis skaičius yra kintantis, kadangi priedangų parinkimo komisija ir toliau nuolat ieško naujų statinių, kuriuos būtų galima pritaikyti priedangoms“, – pabrėžė jis.
Anot Ž. Viršilo, po daugiabučiais statiniais, kurie priklauso fiziniams asmenims, yra rūsiai ir požeminės automobilių aikštelės, kur gyventojai taip pat galėtų slėptis. Tačiau problemų kyla dėl senos statybos daugiabučių ir juose esančių rūsių, mat ne visi gyventojai pritaria tokioms iniciatyvoms, o tokias vietas įskaičiavus 60 proc. rodiklis būtų viršytas.
Paklausus, kodėl gyventojai atsisako to, Ž. Viršilas teigė, jog, statinį įteisinus kaip priedangą ir atitinkamai tai pažymėjus, rūsiai turėtų būti atrakinti, o gyventojai baiminasi, kad tai pritrauktų benamių. Negana to, pastatų administratoriai pabrėžia juose gyvenančių gyventojų vangumą remonto klausimais, kai reikia vykdyti jų apklausas konkrečiu klausimu.
Klaipėda / E. Ovčarenko / BNS nuotr.
„Jie iš karto pasakė, žinodami, kad bus neigiamas gyventojų atsakymas. Iškėlė ir klausimą, jei prašytume atlikti apklausą ir panašiai, gana didelės sumos paprašė, nes šitų bendrijų darbuotojai turėtų papildomo darbo. Tas darbas, sako, būtų niekinis, nes gali būti, kad pirma apklausa nepavyktų, tada būtų antra apklausa“, – sakė jis ir pridūrė, kad savivaldybė renkasi nekonfliktuoti šiuo klausimu nei su gyventojais, nei su administratoriais.
Paminėjus tai VRM, ši atsakė, kad teisės aktuose yra nustatyta, jog „objektai, kuriuose numatytos priedangos, prireikus turės būti paruošti naudoti per 12 valandų nuo informacijos gavimo apie savivaldybės mero ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pavedimą. T. y. iki šio pavedimo minėti objektai neturi būti atviri“.
Varėna: pagrindinė problema – trūksta lėšų
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus viešųjų ryšių specialistas Evaldas Tamariūnas LRT.lt teigė, kad šiuo metu rajono savivaldybėje yra 25 priedangos, kuriose telpa apie 4,7 tūkst. asmenų – vienam žmogui skiriant 1,8 kvadratinio metro.
Varėna / I. Gelūno/BNS nuotr.
„Svarbu pastebėti, kad, vadovaujantis priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių įrengimo rekomendacijomis ir aprašais, ne visuose statiniuose tokios paskirties patalpas galima įrengti. Prieš įrengiant priedangas ar Kolektyvinės apsaugos statinius (KAS), šie statiniai turi atitikti bent minimalius reikalavimus“, – teigė E. Tamariūnas.
„Priedangų įrengimo procesą įvardyti „stringančiu“ būtų neteisinga, o pagrindinė problema – lėšų trūkumas“, – sakė jis.
Jurbarkas: galimybės yra išnaudotos
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė LRT.lt komentavo, jog šiuo metu galimybės priedangoms parinkti savivaldybės institucijoms ir įstaigoms priklausančius objektus yra išnaudotos.
„Pagrindinė problema parenkant priedangas yra ta, kad savivaldybėje nėra pakankamo skaičiaus visuomeninių pastatų su rūsiais, pusrūsiais, kuriuos galėtume pritaikyti gyventojų apsaugai“, – teigė ji.
Kreiptasi į daugiabučių namų savininkų bendrijas, tačiau Jurbarke, kaip ir Klaipėdoje, susiduriama su gyventojų pasipriešinimu.
„Tik trijų gyvenamųjų namų bendrijų savininkai jiems priklausančias patalpas sutiko įteisinti kaip priedangas“, – komentavo R. Vančienė.
Jurbarkas / E.Blaževič/LRT nuotr.
Priedangos turi būti paruoštos jau šiandien
Gaisrinės ir civilinės saugos specialistas S. Zabulėnas kelia klausimą, kiek realiai grėsmės atveju gyventojai pasinaudotų priedangomis. Tarp viešai deklaruotų priedangų yra nemažai mokymo įstaigų, kultūros namų, kurios neturi naktinio sargo, yra prižiūrimos apsaugos tarnybų.
„Žmonės natūraliai kažin ar pakliūtų į jas. Sakykime, dauguma mokymo ir ugdymo įstaigų naktinių sargų neturi. Saugo jas apsaugos tarnybos ir nežinau, kokia tarp jų yra komunikacija. Greičiausiai minimali šiuo klausimu, nes realiai turėtų būti taip, kad jei savivaldybės yra priskyrusios tas priedangas, nurodžiusios jas, tai žmonės pavojaus metu turėtų pakliūti į jas bet kuriuo paros metu“, – sakė jis.
Pacitavus VRM atsakymą dėl 12 valandų termino, S. Zabulėnas nebuvo nusiteikęs optimistiškai. Anot jo, per tiek laiko gali būti susivėlinta ir klausimų kyla, pavyzdžiui, jei diena X išauštų šeštadienį ryte – kas už ką atsakingas, kai nei mokytojų, nei kito personalo įstaigoje nėra?
„Statinių, kur pasislėpti, kaip ir netrūksta, tik, mano manymu, 12 valandų yra per ilgas tarpas paruošti priedangą. Apskritai priedanga turėtų būti jau paruošta šiandien, ji turi būti per valandą atrakinta, kad žmonės galėtų į ją pakliūti“, – sakė jis.
D. Numgaudžio vadovaujamoje menų mokykloje įrengta priedanga karo atveju. / D. Umbraso/LRT nuotr.
Institucijų komunikacijoje – nutrūkstanti grandinė
S. Zabulėno teigimu, institucijos pačios nesusitaria tarpusavyje. Nepaisant to, kad Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo viena iš pasikeitimo priežasčių buvo per mažas institucijų kompetencijų sąrašas ir ne iki galo aiški sąveika, ryškių rezultatų nesimato.
„Prabėgo beveik metai, yra 16 įvairių aprašų. Kaip tos komunikacijos iki šios dienos trūksta, taip trūksta. Tas turbūt ir vyksta, kad baksnoja vieni į kitus ir aš prognozuoju, kad Krizių valdymo įstatymą dar kartą keis ir perrašinės. Bet mes jį galime perrašinėti kiek tik norime (…). Yra ten įvairių ir teisinių spragų, ir t. t. – kažkurioje vietoje grandinė nutrūksta“, – sakė jis.
Žiūrint iš piliečio perspektyvos, sakė S. Zabulėnas, nelabai svarbu, ar tos institucijos sugeba komunikuoti tarpusavyje, ar ne. Piliečiui svarbiausia žinoti, kad po pirmųjų trijų parų, kai pagal įstatymą jis turi pasirūpinti savimi pats, kažkas ateitų suteikti pagalbą.
„Čia institucijoms tos sąveikos ir pritrūksta. Nežinau, gal per mažai pratybų, nes realiai geriausi veiksmai ir atsiranda per įvairias pratybas. Nesiūlau evakuoti viso didmiesčio, siūlau gal pradėti nuo mažo miestelio“, – sakė jis.
Priedanga Laisvės pr. / LRT.lt skaitytojos Nijolės nuotr.
Pasigendama ir komunikacijos, ką gyventojams reikia turėti su savimi einant į tas priedangas. Priedangos skirtos kelioms valandoms, tačiau vis tiek gali prireikti telefono, žibintuvėlio, šiltų drabužių, antklodės ar kitų būtinų dalykų.
„Noriu pasakyti, kad apskritai nedaug gyventojų yra susidėję išvykimo krepšį. 10 metų skaitau paskaitas ir organizuoju, galima aplinkui klausti kiekvieno. Iš 100 apklaustų geriausiu atveju vienas kažką yra susidėjęs… Turbūt trūksta švietimo ir žmonės patys nejaučia grėsmės“, – teigė S. Zabulėnas.
Gyventojai stokoja iniciatyvos
S. Zabulėnas nuogąstavo, kad ir patys gyventojai nelabai domisi šiuo klausimu. Reikia švietimo, sakė jis, nes, pavyzdžiui, žmogaus saugos pamokų yra per mažai.
„Jeigu būtų kalbama nuo pat mažens, tai turbūt ir supratimas suaugus būtų kitas. Aišku, turi būti daugiau laidų, daugiau švietėjiškos informacijos patiems gyventojams. Bet ir tos laidos turi būti įtraukiančios ir įdomios, kad žmonės pradėtų domėtis“, – sakė jis.
Nors įmonių darbuotojų mokymai yra reglamentuoti ir vyksta kiekvienais metais, S. Zabulėnas teigė, kad realybė veikiausiai tokia, jog tik 20–30 įmonių tokius mokymus organizuoja.
„Net ir praėjus 13 metų randame nemažai ūkio subjektų, kurie apskritai pirmą kartą girdi, kad tokius mokymus savo įmonės darbuotojams turi organizuoti“, – sakė jis.
Priedanga Laisvės pr. / LRT.lt skaitytojos Nijolės nuotr.
Vidaus reikalų ministerija: progresas yra
VRM teigimu, situacija kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga. 11 savivaldybių jau turi nustatytą priedangų skaičių: Vilkaviškio r., Druskininkų, Prienų r., Šakių r., Kaišiadorių r., Raseinių r., Kauno r., Kėdainių r., Šilalės r., Pagėgių bei Birštono.
Ministerija tikina, kad progresas šiuo klausimu yra akivaizdus, nes priedangos koncepcija suformuluota 2022-ųjų metų viduryje. Iki to laiko į priedangų klausimą nebuvo žiūrima rimtai.
„Reikalavimas įsigaliojo tik 2023-iųjų m. sausio 1 d., o iki saugumo aplinkos pasikeitimo į civilinę saugą nebuvo pakankamai investuojama. Atitinkamai ir nebuvo sukurtas pakankamas priedangų ir kitų gyventojų apsaugai reikalingų statinių tinklas“, – rašoma VRM atsiųstame atsakyme.
Savivaldybėms metodinę, koordinacinę ir kitokią pagalbą priedangų parinkimo procese teikia tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), tiek VRM.
Vidaus reikalų ministerija / J. Kalinsko/BNS nuotr.
„Departamentas taip pat turi visą šalį apimančią struktūrą, tad neabejotinai matoma, kad PAGD turėtų būti tas civilinės saugos kompetencijų centras, kuris suteikia pagreitį pokyčiui tiesiogiai bendraujant ir bendradarbiaujant su savivalda“, – rašoma atsakyme.
VRM pabrėžė, kad komunikuojant dėl priedangų reikalingas ir privataus sektoriaus įsitraukimas.
Ministerija ragina nepamiršti ir valstybės gynybos aspekto. Teigiama, kad investicijos į oro gynybos infrastruktūrą neabejotinai sumažintų rizikos veiksnių apimtį ir jų galimą poveikį.
Iš gyventojų taip pat tikimasi didesnio savisaugos suvokimo, todėl svarbu, kad jie, turėdami galimybę, įsirengtų asmenines priedangas jiems priklausančiose patalpose. Pernai metų duomenimis, 29 proc. gyventojų turi rūsį, pritaikytą naudoti kaip priedangą.
Keista sakyti, trūksta priedangų, gal pirmiau reikėtų jų nors kiek pastatyti.