Apkalta pavyko – Seimo nariai nutarė panaikinti Petro Gražulio mandatą. Tokiu sprendimu politikui taip pat uždrausta 10 metų kandidatuoti rinkimuose.
Portalas LRT.lt suskaičiavo, kad atiduoti balsą dėl P. Gražulio apkaltos atėjo 105 Seimo nariai. Balsavime nedalyvavo tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija bei Mišri Seimo narių grupė.
Portalo LRT.lt šaltinių duomenimis apkalta įvyko – už apkaltą balsavo 86 Seimo nariai. Du politikai iš skirtingų frakcijų portalui LRT.lt patvirtino, kad 86 Seimo nariai pritarė P. Gražulio mandato naikinimui, prieš buvo 8, dar 4 susilaikė, o 7 biuleteniai buvo sugadinti.
Vėliau šie rezultatai buvo patvirtinti ir Seimo posėdyje.
P. Gražulis buvo rinktas vienmandatėje Gargždų apygardoje. Įprastai iš Seimo pasitraukus ar pašalinus vienmandatėje rinktą Seimo narį, jo vietai užimti turėtų būti rengiami nauji rinkimai. Visgi, kadangi iki eilinių Seimo rinkimų yra likę mažiau nei metai, šįkart rinkimai vienmandatėje apygardoje rinkimai nebus organizuojami.
„Pirmą kartą per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, suruošta neeilinė sesija, neeilinė šventė Seimo nariui ir tai – Petrui Gražuliui. <…> Į mano šventę prisakyta visiems privalomai ateiti, nes būsi baudžiamas, sergantis turi ateiti.
Štai, kokia man garbė, didžiulė šventė“, – prieš posėdį sakė pats apkaltos sulaukęs parlamentaras.
Socialdemokratas Linas Jonauskas, už kurį, kaip teigiama, balsavo P. Gražulis, prieš pirmadienio posėdį kalbėjo, kad matant vaizdo įrašus ir KT sprendimų, klausimų nebekyla.
„Man atrodo, kad nebereikėtų klausti, prieš tai reikėjo Gražuliui, ar reikėjo atlikti tokį veiksmą, ar nereikėjo, ir kokias pasekmes tai užtraukia. Visa frakcija palaikys“, – sakė L. Jonauskas.
Konservatorius Audrius Petrošius Seimo posėdyje teigė, kad balsavimas prieš apkaltą arba nedalyvavimas balsavime reikštų, jog parlamentarai balsuoja prieš Konstitucinio Teismo sprendimą.
„Pripažintume, kad negerbiame Konstitucinio Teismo sprendimo, kad galime elgtis nepaisydami visiems galiojančių teisės aktų. Tai būtų dar vienas smūgis Seimo prestižui“, – kalbėjo A. Petrošius.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė kritikavo valdančiuosius skiriant dėmesį ne gynybai ar elektros kainų suvaldymui: „Jau nekalbu apie tai, kad jei paskaičiuotume, kiek laiko sugaišome nuo pavasario sesijos Gražuliui ir krašto gynybai, tai net neabejoju, kad pasirodytų, jog krašto gynybai mes laikome sugaišome mažiau.
Šiuo atveju, jūsų temų pasirinkimas ir jūsų sprendimai buvo visą pavasario sesiją, visą vasarą ir visą rudenį daryti cirką iš Gražulio.“
P. Gražulis: tokie sprendimai kompromituoja teisinę valstybę
P. Gražulis sako, kad KT sprendimas dėl jo priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo „kompromituoja teisinę valstybę“.
„Tokie KT sprendimai kompromituoja ne mane, o galutinai kompromituoja mūsų teisinę valstybę“, – sakė P. Gražulis Seime pradėjus jo apkaltos procesą.
P. Gražulis teigė, jog Konstitucinis Teismas, jį pripažinęs balsavus už šalia sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską ir taip sulaužius priesaiką, įžvelgė tai, ko nenustatė teismo ekspertai.
„Teismo ekspertai, kurie nustatinėja faktines aplinkybes, nenustatė, kokius atlikau veiksmus. Kadangi Konstitucija turi dvasias, kaip išrado KT, jūs pasikvietėte piktąsias dvasias ir rūsiuose spiritizmo seansuose pamatėte, kaip aš balsavau. Pamatėte tai, ko nepamatė teisės ekspertai“, – kalbėjo P. Gražulis.
Dainius Kepenis, Petras Gražulis, Linas Jonauskas / D. Umbraso / LRT nuotr.
Jis taip pat ironiškai dėkojo, kad apkaltos procesui sušauktas nenumatytas posėdis pirmadienį – Seimas įprastai posėdžiauja antradienį ir ketvirtadienį.
„Labai esu dėkingas, kad pirmą kartą per Lietuvos istoriją man tokia didžiulė garbė suorganizuota – sukviestas neeilinis plenarinis posėdis, kuris truks ilgiau nei koks paminėjimas Vasario 16-tos, Kovo 11-tos ar kitos valstybinės šventės“, – sakė P. Gražulis.
Pirmadienio apkalta P. Gražuliui rengiama dėl to, kad jis balsavo už kitą Seimo narį, socialdemokratą Liną Jonauską, šiam nematant. Konstitucinis Teismas (KT) gruodžio pradžioje nusprendė, kad tokiais veiksmais politikas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Petras Gražulis / D. Umbraso / LRT nuotr.
Pats P. Gražulis anksčiau žiniasklaidai teigė neketinantys savo noru atsisakyti Seimo nario mandato. Jis taip pat nepripažįsta sąmoningai balsavęs už L. Jonauską. Lapkričio pradžioje liudydamas KT P. Gražulis tvirtino neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, nors pripažino galėjęs suklysti. Jis teigė, kad apkaltos procesas pradėtas siekiant su juo susidoroti.
Tam, kad apkalta pavyktų, jai turi pritarti bent 85 Seimo nariai. Jei ši apkalta pavyks, P. Gražuliui bus dešimtmečiui uždrausta dalyvauti rinkimuose.
Visgi P. Gražulio laukia ir dar viena apkalta, rengiama antradienį. Antroji apkalta jam rengiama po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo P. Gražulis pripažintas kaltu vadinamojoje „Judex“ koldūnų byloje. Jei P. Gražulis iš Seimo būtų pašalintas po šios apkaltos, draudimas kandidatuoti rinkimuose taikomas nebūtų.
Opoziciniai „valstiečiai“ nedalyvaus P. Gražulio apkaltos procese
Didžiausia opozicinė frakcija Seime – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – nutarė nedalyvauti parlamentaro Petro Gražulio apkaltos procese.
„Nemanome, kad tai yra pažeidimas. (…) Manome, kad tai yra valdančiųjų noras visas problemas valstybėje užglaistyti šiuo spektakliu. Visą rudens sesiją faktiškai kalbame tik apie Petrą Gražulį, jo apkaltas, todėl tame nedalyvausime“, – pirmadienį BNS sakė LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Valstiečiai“ Seime turi 19 narių.
Kitos opozicinės frakcijos slaptame balsavime dėl P. Gražulio mandato panaikinimo ketina dalyvauti, tačiau tik socialdemokratai teigė, kad tikrai palaikys apkaltą, kitų atstovai balsuos laisvai.