Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), pastaruosius dešimt metų kasmet vaikų paskiepijama vis mažiau. Pagal vaikų profilaktinį skiepijimo kalendorių Lietuvoje vaikai skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų, tačiau nė nuo vienos iš jų nepaskiepijama 95 proc., kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kad būtų suvaldytas ligų plitimas.
Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų gydytoja Iveta Skurvydienė atkreipia dėmesį, kad tėvai vengia skiepyti vaikus iki vienų metų amžiaus.
„Stebime, kad skiepų apimtys nedidėja. Tėvus sunku įtikinti, kad kai kurios vakcinos yra reikalingos. Tendencijos tokios, kad tėvai yra linkę neskiepyti mažų vaikų iki vienų metų. Jeigu skiepai nuo erkinio encefalito ar gripo skirti vyresniems vaikams, tada lengviau susitarti. Liūdina faktas, kad iš gimdymo namų išvykstama atsisakius skiepų nuo tuberkuliozės, hepatito B. Žmonės atsisako daryti netgi paveldimų ligų tyrimus“, – pastebi vaikų ligų gydytoja.
Skiepai / AFP / Scanpix nuotr.
Pasak I. Skurvydienės, priežastys, dėl kurių tėvai atsisako skiepyti naujagimius, yra nežinojimas ir baimė.
„Tėvai sako nenorintys, jog mažas vaikas gautų daug dūrių, bijo, kad sukels savo vaikui skausmą. Kiti nesupranta, kodėl reikia tiek daug skiepų per pirmuosius gyvenimo metus, bijo vakcinų kaip vaistinio preparato, kad tai nepakenktų vaikui“, – žmonių neatsakingumu stebisi gydytoja.
Gydymo įstaigose stengiamasi šviesti, paaiškinti ir įtikinti žmones, kad mokslo išradimai ilgina gyvenimo trukmę.
„Dabar ne tik Lietuvoje yra nesiskiepijančiųjų, bet ir visame pasaulyje. Izraelio kolegos sako, kad šalyje jau yra poliomielito atvejų. Tai liga, kuri sukelia negrįžtamas pasekmes: vyksta stuburo deformacija, atsiranda judėjimo sutrikimų, žmogus lieka neįgalus visam gyvenimui.
Žmonės, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, dažniausiai patys būna paskiepyti. Jie mano, kad tokių ligų nematę, tad gal ir jų vaikas su tuo nesusidurs ir nesusirgs. Tačiau kokliušo pavyzdys parodė, kad virusai ir bakterijos aplink mus yra ir bus visada. Tik klausimas, kada tai pateks į kvėpavimo takus ir sukels ligą“, – akcentuoja I. Skurvydienė.
Kūdikių skiepai nuo kokliušo / „Shutterstock“ nuotr.
Vaikų gydytoja primena, kad skiepus leidžiama suplanuoti ir individualiai. Tėvai turėtų nebijoti kreiptis į gydytojus, jeigu nepaskiepijo vaikų nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų, nes vėliau ne visus skiepus valstybė leidžia atlikti nemokamai.
„Virusinių infekcijų skiepai atliekami iki metų, vėliau nebegalima paskiepyti nemokamai. Taip pat meningokokinė infekcija. Žmonės labai daug praranda, nes neįskiepijus šių vakcinų, vaikas netenka apsaugos. Vėliau, kai pradės lankyti vaikų kolektyvą ir susidurs su tomis infekcijomis, neturės imuninės apsaugos. Blogiausia yra tokios ligos kaip kokliušas, difterija šiuo metu fiksuojama Latvijoje, nemažai tymų atvejų Lietuvoje. Akivaizdu, kad užsikrėtę ir nepasiskiepiję žmonės susirgs 100 proc.“, – neslepia susirūpinimo I. Skurvydienė.
NVSC atstovė Daiva Razmuvienė sako, kad nemažą įtaką sprendimams skiepyti savo vaikus ar ne turėjo pandemija.
Daiva Razmuvienė / E. Blažio / LRT nuotr.
„Dalis tyrimo dalyvių teigė, kad bijo šalutinio poveikio, trūksta patikimos informacijos apie vakcinas ir apskritai nebetiki jokių vakcinų veiksmingumu. Šie atsakymai yra pandemijos pasekmė. Bet tėvai, kurių vaikai yra iki 7 metų, nurodė vieną iš priežasčių, kad pasigenda aktyvesnio informacijos teikimo iš šeimos gydytojo, kuris galėtų paskatinti skiepytis, kai abejojama“, – kalba NVSC atstovė.
D. Razmuvienė teigia, kad nuo 2010 metų Lietuvoje skiepijimo apimtys mažėja. Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių yra skiepijama nuo 14-os infekcijų. Penkiose infekcijų grupėse skiepijimo apimtys praėjusiais metais pastebimai sumažėjo.
„Jau praėjusių metų pabaigoje buvo pradėti registruoti infekcinių susirgimų skaičiai. Kokliušas, kurio skiepijimo atvejų sumažėjo tiek, kad iki spalio pirmos dienos jau yra virš 700 susirgimų atvejų, kai praėjusiais metais buvo tik apie dešimt. Tymų 26, kiaulytės arba epideminio parotito virš 40, kai būdavo tik po keletą atvejų per metus“, – apie galimus infekcinių ligų protrūkius įspėja D. Razmuvienė.
Skiepai / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Specialisčių teigimu, dažniausiai į gydymo įstaigas ateina abejojantys tėvai, kuriems reikėtų skirti daugiau dėmesio. Tėvų, kurie kategoriškai atsisako skiepyti vaikus, nėra daug.
NVSC atstovės teigimu, turi būti atkreiptas didesnis dėmesys į mažesnį vaikų skaičių turinčias gydymo įstaigas.
„Buvo aplankytos kelios savivaldybės. Nustebome, kad pačios gydymo įstaigos net nežinojo, kokia prasta situacija jų teritorijoje. Mažose gydymo įstaigose būna paskiepyta tik apie 20 proc. vaikų. Situacija būtų paprastesnė, jei visi susirinktų į vieną susitikimą ir aptartų, ką daryti. Šeimos gydytojai, pediatrai ne visada aktyviai kviečia vakcinuotis, todėl tokie rodikliai. Neaišku, kaip bus šiais metais, bet yra išaugęs užkrečiamųjų ligų, kurios yra valdomos skiepais, sergamumas“, – supažindina D. Razmuvienė.
Parengė Indrė Gurskienė
Viso pokalbio galite klausytis LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše
Subėgs dabar garažų vasios ir marinos komentuoti, kaip oi kaip yra blogai skiepai. Ir nuleis į tūlikus ne vieną šimtmetį medicinos bei šviesiausių mokslo protų darbą. Bet ką darysi su balvonais antivakseriais, jei jie viduramžiuose gyvena. Tik ir gydyti tokių, mano manymu, kvailių nevertėtų.