Seredžius – viena seniausių Lietuvos istorinių vietų. Jo vardas kronikose pasirodo dar XIV amžiuje, kai 1293 m. pirmą kartą paminėta Pieštvės pilis. Per šimtmečius čia keitėsi valdžios, nyko pilys, kilo bažnyčios, buvo atidaromos ir vėl uždaromos mokyklos, brendo šviesuoliai, palikę ryškų pėdsaką krašto kultūrai. Kiekvienas šio miestelio tarpsnis – nuo Palemono legendos iki XX amžiaus mokyklos gyvenimo – turi savo vertę. Ir kur kitur, jei ne muziejuje, galima būtų rasti visą šią istoriją, sudėtą į vieną aiškų pasakojimą?
Patalpos paseno
Serediškiai nuo seno saugojo ir puoselėjo savo krašto istoriją bei visais būdais stengėsi ją perduoti ir pasakoti. Pirmasis krašto muziejus 2003 m. buvo įkurtas miestelio mokyklos bendrabutyje. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nebeatlaikė grindys, krosnimi šildomos patalpos neteikė jaukumo ir neužtikrino tinkamų sąlygų eksponatams išsaugoti. O tada ir pats pastatas prarado patrauklumą. Tad bendruomenė apsisprendė imtis iniciatyvos ir muziejui rasti kitą vietą.
Po mokyklų reorganizacijos, kai Seredžiaus mokykla-daugiafunkcis centras tapo Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos skyriumi, liko laisvų pastatų. Bendruomenės žvilgsnis krypo į juos – serediškiai susitelkė ir ėmėsi iniciatyvos muziejų įkurdinti naujose patalpose. Jų sumanymą priimtu spendimu palaikė savivaldybės taryba.
Teikė projektus
Seredžiaus krašto bendruomenės „Dubysa“ pirmininkė Daiva Jankauskienė kartu su buvusiu ilgamečiu Seredžiaus mokyklos direktoriumi Petru Baršausku, šiuo metu vadovaujančiu Antano ir Jono Juškų gimnazijos Seredžiaus Stasio Šimkaus skyriaus-daugiafunkciam centrui, pateikė du projektus: vieną – „Muziejus visiems“ – VVG „Nemunas“, kitą – Žemės ūkio ministerijai.
Projekto „Muziejus visiems“ tikslas aiškus – ne tik perkelti muziejų, bet ir išplėsti paslaugas, suteikti galimybę bendruomenei aktyviai dalyvauti veikloje, mažinti socialinę atskirtį ir skatinti savanorystę. Visi muziejaus perkėlimo darbai, pasak P. Baršausko, turėtų užtrukti iki kitų metų.
Projektas finansuotas vietos veiklos grupės „Nemunas“, jam skirta 36 958 eurų. Už šias lėšas sutvarkytos pastato grindys, sienos ir lubos, įrengta edukacinė virtuvė programai „Duona ant mūsų stalo“. „Bus nupirkta konvekcinė krosnis, maišyklė, šaldytuvas, gartraukis, kompiuterinė įranga, lankytojų kėdės ir laiptų kopiklis neįgaliesiems“, – pasakojo P. Baršauskas.
Antrojo projekto, pateikto Nacionalinei mokėjimo agentūrai, lėšos skirtos remontui reikalingoms medžiagoms įsigyti. Abu projektai vykdomi vienu metu, todėl patalpose šiandien vyksta intensyvūs remonto darbai, kuriuos atlieka savanoriai.
Ekspozicija
Nors muziejaus perkėlimo darbai dar tik vyksta, rezultatai jau matyti. Pirmieji juos galėjo įvertinti birželio 22-ąją į visų Seredžiaus mokyklos laidų susitikimą atvykę buvę ir esami serediškiai. Visuomenei buvo pristatyta pirmoji įrengta erdvė, skirta mokyklos istorijai. Muziejus sulaukė ir dovanų – eksponatų, kurie papildė archyvą.
„Perkeltas muziejus nebus tik „nauji namai“. Mes kuriame kelias temines erdves, kad lankytojas galėtų suprasti, kokia unikali Seredžiaus istorija ir kokių žmonių pastangomis ji formavosi“, – pasakojo P. Baršauskas.
Pasak buvusio ilgamečio mokyklos direktoriaus, mokyklos istorijos salėje įrengta ekspozicija pasakos beveik 390 metų Seredžiaus mokyklos istoriją: nuo 1635 m., kai Valančius įsteigė pirmąją parapijinę mokyklą, iki dabartinio daugiafunkcio centro. „Tai vieta, kur galima pamatyti, kaip keitėsi mokykla, kokie žmonės ją kūrė ir kaip ji tapo bendruomenės centru. Gan simboliška, kad tiek metų gyvavusi mokykla, šiandien jau lieka tik muziejuje“, – sako P. Baršauskas.
Kitoje – audimo ir lino edukacijų erdvėje, stovės audimo staklės, bus vykdoma programa „Linas rengia, linas dengia“. „Norime, kad lankytojas galėtų pats išbandyti amatą, kuris šimtmečius buvo neatsiejamas nuo lietuviško kaimo“, – aiškino P. Baršauskas.
Dar vienoje ekspozicijoje „Seredžiaus krašto šviesuoliai ir krašto istorija“ bus pasakojama apie žmones, šiame krašte palikusius gilius pėdsakus: Praną ir Joną Virakus, Stasį Santvarą, Stasį Šimkų, Al. Jolsoną, Juozą Indrą ir kitus iškilius kraštiečius. „Šie žmonės paliko ryškų ženklą Seredžiaus tapatybei, todėl jų istorijas privalome išsaugoti“, – sakė P. Baršauskas.
Trijuose stenduose lankytojams bus pateikti Seredžiaus istorijos pagrindai: nuo Palemono legendos iki rašto atsiradimo, Lietuvos kariuomenės istorija Seredžiuje ir Atgimimo laikotarpio įvykiai. „Norime, kad kiekvienas galėtų pereiti visą istorijos liniją ir suprastų, kaip miestelis vystėsi ir keitėsi per šimtmečius“, – paaiškino P. Baršauskas.
Baigus įrengti ekspozicijas, muziejus lankytojus pakvies ne tik apžiūrėti eksponatus, kuriuos bus galima liesti, pavartyti, skaityti, bet ir į mažiausiai keturias edukacines programas, prie kurių aktyviai prisidės Seredžiuje jau dešimt metų veikiantis moterų klubas „Avilys“. Į veiklas bus įtraukti mokiniai, senjorai, socialinę paramą gaunantys gyventojai, todėl muziejus taps vieta, kurioje bursis skirtingų interesų, skirtingų kartų žmonės, bet turintys visus vienijantį bendrą bruožą – pagarbą ir meilę savo krašto praeičiai ir rūpestį jo šiandiena.
Janina Sabataitienė
viliasi, kad visus muziejaus perkėlimo darbus pavyks atlikti iki kitų metų pabaigos.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
