Įžengus į šiuos metus, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pakvietė pagerbti ryškiausiai 2025-aisiais savo darbais išsiskyrusius žmones, organizacijas ir iniciatyvas, kuriančias šiuolaikinės Lietuvos veidą. Vakaro metu buvo įteiktos septynios apdovanojimų statulėlės.
Jau tapo gražia tradicija, kad prasidėjus naujiems metams LRT kviečia pastebėti ir įvertinti išskirtines asmenybes, organizacijas ir iniciatyvas, ankstesniais metais ryškiausiai prisidėjusias prie mūsų šalies augimo, sutelkusias visuomenę bendriems tikslams ir savo pavyzdžiu įkvėpusias kitus.
Metų ateities apdovanojimas įteiktas vienuolikmetei jurbnarkietei Viktorijai – už neįtikėtiną drąsą ir ryžtą.
Viktorija nelaimės akivaizdoje ryžtingai pritaikė išmoktas saugumo pamokas ir tapo įkvepiančiu pavyzdžiu.
Pernai rugsėjį Jurbarke kilus gaisrui, prisiminusi ugniagesių mokykloje išgirstas instrukcijas, ji iš atvira liepsna degančio namo išgelbėjo trejų metų brolį ir penkerių metų sesę. Jos drąsa, ryžtas ir išmintis sužavėjo ir įkvėpė ne tik bendruomenę, bet ir visą Lietuvą.
Užlipusi ant apdovanojimų scenos, Viktorija neslėpė, jog labai jaudinosi, o paklausta, iš kur jos drąsa, kukliai atsakė nežinanti.
Mergaitę palaikė mama Raminta, kuri džiaugėsi dukters narsa ir dėkojo jai už išsaugotus brolį ir sesę. Viktorijos mama taip pat dėkojo visiems už palaikymą ir pagalbą.
„Man be galo džiugu jūsų čia tiek matyti. Jūsų darbai yra tie, kuriais visuomenė žavėjosi ir pasitikėjo 2025-aisiais ir šiemet, LRT auditorija įvertino jūsų siekius ir pasiekimus.
Gyvename neramiais laikais – matome, kad saugumo situacija kelia klausimų, yra pernelyg daug įtampų, kurios skaldo visuomenę, priverčia jaustis neramiai ir nesaugiai. Tačiau visi jūs su savo darbais stovėjote atviros, drąsios Lietuvos pusėje, nes šie metai taip pat buvo apnuoginantys tiesą ir parodantys žmonių pasirinkimus.
Jūs tapote kūrybingos ir drąsios Lietuvos simboliu, už tai esu jums dėkinga. Tai labai svarbu, todėl, kad laisvė, drąsa yra mūsų kelias, dabartis ir ateitis. Jūsų dėka mes supratome, kad vienybė nėra tik tušti žodžiai, tai yra tikri darbai“, – kalbėjo generalinė LRT direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, linkėjusi įkvėpimo kitiems metams.
LRT Metų apdovanojimų nominantus tradiciškai siūlė ir atrinko LRT mokslo, sporto, kultūros, aktualijų žurnalistai. Trumpąjį sąrašą sudariusi darbo grupė išryškino iniciatyvas ir žmones, kurie ne tik pasiekė daug, bet ir parodė atsakomybę už tai, kas vyksta aplink. Laimėtojus savo balsais išrinko portalo LRT.lt skaitytojai, o paskelbė visų mylimi LRT laidų vedėjai.
8-uosiuose LRT Metų apdovanojimuose įteiktos 7 apdovanojimų statulėlės.
Metų pilietinė iniciatyva – Kultūros asamblėja – už pilietinę iniciatyvą, sutelkusią visuomenę, ir demokratinių pamatų stiprinimą.
2025 m. rudenį visoje Lietuvoje suburta Kultūros asamblėja tapo pilietiniu judėjimu, vienijančiu menininkus, kultūros atstovus ir visuomenę. Asamblėja organizuoja diskusijas ir viešas akcijas, kad kultūros politika būtų nepriklausoma, skaidri ir atvira dialogui.
Apdovanojimo statulėlę atsiėmė Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė. „Noriu padėkoti visiems, kurie tiki Kultūros asamblėja, kurie išėjo į gatves arba kai pakviesim ruošiasi į jas išeiti. O išeiti reikės. Kultūros asamblėja ir mūsų veikla pastaraisiais mėnesiais yra sėkmės istorija. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Būkime Europai pavyzdžiu, kaip išsaugoti demokratiją tokioje mažoje šalyje. Ir mažumas yra ne mūsų silpnybė, o stiprybė. Tą jau įrodė istorija. Nebijokite, nes drąsa ir atsakomybės prisiėmimas išlaisvina“, – kalbėjo ji.
Metų kraštiečiai – „Knygvežystė“ – už ištikimybę ir atsidavimą skaitytojams.
Įvairių rajonų kaimo bibliotekininkės organizuoja knygų išvežiojimą dviračiais atokiau gyvenantiems ar sveikatos sunkumų turintiems skaitytojams. Prie iniciatyvos jungiasi ir savanoriai, taip prisidėdami prie socialinės atskirties mažinimo ir bendruomeniškumo stiprinimo.
„Reikia džiaugtis, kad knygnešystė yra fenomenas, žinomas tik Lietuvoje, atsiradęs iš poreikio platinti lietuvišką žodį, kai jis buvo uždraustas. Bet jis vis dar yra gyvas šiandien. Jei susiūbuotų lietuvybės pamatai, knygnešystė vis dėlto bus gyva ir lietuviškam žodžiui nebus leista numirti“, – vylėsi apdovanojimą atsiėmusi Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji bibliotekos vadovė Vilmantė Vorienė.
Metų atradimas – Dr. Viktoras Palys – už proveržį epilepsijos srityje – smegenų biologinių transplantų panaudojimą vaistams atsparios epilepsijos gydymui.
Lietuvis neurochirurgas dr. V. Palys kartu su Arkanzaso medicinos mokslų universiteto komanda 2025 m. vasario 12 d. atliko penkias valandas trukusią operaciją. Jos metu, pasitelkus robotą ir minimaliai invazines technologijas, į jauno paciento smegenis buvo implantuota 16 milijonų neuronų (NRTX–1001), atkuriant smegenų cheminę pusiausvyrą. Tokiomis operacijomis siekiama ilgalaikio priepuolių sumažėjimo ir net visiško pacientų, sergančių vaistams atsparia epilepsija, pasveikimo. Arkanzaso medicinos mokslų universitetas, kuriame dirba V. Palys, yra aukščiausio lygio epilepsijos chirurgijos centras ir buvo pirmasis pasirengęs tokiai sudėtingai operacijai.
Metų verslo lyderystė – „Light Conversion“ – už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje ir išskirtinį indėlį į lazerių technologijų plėtrą.
Įmonė „Light Conversion“ – tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva šiandien pasaulyje pristatoma kaip lazerių šalis. 1994 m. Vilniaus universiteto mokslininkų įkurta įmonė išaugo į pasaulinę lyderę itin trumpų impulsų – femtosekundinių – lazerių technologijų srityje, turinčią daugiau nei 700 darbuotojų. Įmonės gaminami lazeriai naudojami visose 50 geriausių pasaulio universitetų laboratorijose ir pažangiausiose pramonės šakose. „Light Conversion“ yra viena ryškiausių aukštųjų technologijų įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Metų kultūros reiškinys – M. K. Čiurlionio 150–ojo jubiliejaus renginiai – už gyvą dialogą tarp praeities ir dabarties bei įkvėpimą iš naujo atrasti M. K. Čiurlionį
2025 m. Lietuva minėjo M. K. Čiurlionio 150–ąsias gimimo metines. Visoje šalyje ir užsienyje vyko per šimtą penkiasdešimt renginių, o rugsėjo 22–oji tapo jubiliejaus kulminacija. Parodos, koncertai, edukacijos ir nauji kūrybiniai projektai įtraukė plačią auditoriją, suteikdami Čiurlionio kūrybai šiuolaikinį skambesį.
Apdovanojimą atsiėmusi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Daina Kamarauskienė džiaugėsi, kad egzistuoja LRT Metų apdovanojimai ir galime pasidžiaugti savo tautiečių darbais: „Mes turime nuostabių žmonių, idėjų, įkvepiančių reiškinių, esame stiprūs ir galingi.“
Metų asmenybė – Karolis Kaupinis – už drąsų kultūros ir pilietiškumo balsą.
Režisierius ir scenaristas K. Kaupinis 2025–aisiais tapo vienu girdimiausių kultūros lauko balsų Lietuvoje. Savo viešomis kalbomis ir tekstais jis aktyviai reagavo į kultūros politikos procesus, aiškiai įvardydamas problemas ir skatindamas diskusiją. Jo filmas „Badautojų namelis“ sulaukė dėmesio svarbiausiuose mūsų regiono kino festivaliuose – Taline ir Varšuvoje. K. Kaupinis aktyviai veikia visuomeninėje veikloje.
LRT, Šviesos inform.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
