Rugsėjo 22 d. Veliuonoje nuskambėjo paskutiniai Veliuonos vasaros muzikos festivalio akordai. Simboliška, kad šeštus metus vykstantis festivalis šiemet veliuoniškius ir miestelio svečius pakvietė į šešis renginius, kuriuose skambėjo ne tik gražūs atlikėjų balsai, įvairiausių instrumentų muzika, bet ir poezija.
Vietą padiktavo vasara
Per šešerius metus festivalis tapo neatsiejama Veliuonos kultūrinio gyvenimo dalimi. Festivalio iniciatorė ir organizatorė, Veliuonos kultūros centro meno vadovė Lina Lukošienė, džiaugiasi, kad kadaise garsiai ištarta idėja išaugo į gražią, savo klausytoją turinčią tradiciją.
Veliuonos vasaros muzikos festivalio idėja pradėta plėtoti 2020 metais. Vasaros laikas jam pasirinktas neatsitiktinai – kitu metų laiku Veliuonos bažnytėlėje koncertams ne visuomet palankios sąlygos, o vasarą į miestelį daugiau užsuka keliaujančių, atostogaujančių žmonių.
„Žinome, kad žiemą bažnytėlėse šalta. Ne išimtis yra ir Veliuonos bažnyčia. O vasara – pats geriausias sezonas keliaujantiems, atostogaujantiems, vietoje gyvenantiems ir pro šalį važiuojantiems žmonėms“, – pasakojo L. Lukošienė.
Festivalis apima tris vasaros mėnesius, per kuriuos paprastai surengiami šeši–aštuoni skirtingų žanrų ir stilistikos koncertai. Meno vadovė įsitikinusi, kad didesnio festivalio ir nereikia – nedidelėje vietovėje svarbus ne renginių kiekis, o jų atmosfera, turinys ir pats buvimas kartu.
„Nesame didelis kultūros centras, kad galėtume visus metus vykdyti tokį festivalį. Turbūt ir užtenka tų trijų mėnesių, kurie yra skirti šiam festivaliui“, – sakė ji.
Festivalio išskirtinumas slypi ne jo mastelyje. Tai nėra didelė koncertų salė ar tūkstančius lankytojų sutraukiantis renginys. Jo stiprybė – kamerinė aplinka, artumas atlikėjui ir klausytojui bei galimybė muziką išgirsti erdvėje, kuri pati turi savo istoriją ir nuotaiką. Todėl net ir tuomet, kai koncerte nesusirenka didelė minia, į Veliuoną atvyksta žmonės, ieškantys konkretaus muzikos stiliaus, atlikėjo ar tiesiog jaukios muzikinės patirties.
„Kiekvienas klausytojas turi savo skonį. Vienam patinka viena muzika, kitam – kita, todėl žmonės ir atvažiuoja pasiklausyti savo mėgstamo stiliaus ar konkretaus atlikėjo“, – pastebėjo L. Lukošienė.
Užsiaugino klausytoją
Per kelerius metus Veliuonos vasaros muzikos festivalis užsiaugino ir savo auditoriją. Į koncertus žmonės atvyksta ne tik iš Jurbarko, bet ir Kauno bei aplinkinių rajonų. Vieni renkasi pagal muzikos žanrą, kiti į Veliuoną grįžta jau todėl, kad žino – čia vasarą jų laukia muzika ir jauki koncertų aplinka.
Pasak L. Lukošienės, per šešerius metus klausytojai prie festivalio priprato, jį pamėgo ir tapo jo dalimi.
„Per tiek metų jau tas klausytojas priprato, galima sakyti, prisijaukino tą festivalį. Festivalis tapo savas tiems klausytojams, kurie pagal savo skonį ir mėgstamą muziką čia atvažiuoja“, – pasakojo meno vadovė.
Festivalis daugiausia finansuojamas projektinėmis lėšomis. Pagrindinis jo rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, kurios Regionų kultūros programai paraiškos teikiamos kasmet. Gavus finansavimą, planuojama konkreti festivalio programa ir dėliojami koncertai.
Tačiau, pasak L. Lukošienės, kultūros renginių gyvenime ne viską galima suplanuoti vien skaičiais. Kartais net ir mažesnis biudžetas tampa ne kliūtimi, o proga netikėtam susitikimui ar ypatingam koncertui.
Vienas tokių nutikimų festivalio istorijoje – prieš kelerius metus į Veliuoną atvykęs jaunimo Bambergo Otto-Friedrich’o universiteto kamerinis orkestras. Su Veliuonos kraštu ryšį turintis jaunas smuikininkas Elias Elsner, dar vaikystėje su mama išvykęs gyventi į Vokietiją, tuo metu grojo šiame orkestre. Keliaudami į Baltijos šalių festivalį muzikantai nusprendė užsukti ir į Veliuoną.
„Jis paskambino ir sako: mes važiuosime pro šalį, gal galėtumėte mus priimti į koncertą su visu jaunimo orkestru?“ – prisiminė L. Lukošienė.
Orkestras sutiko koncertuoti „už vakarienę“. Tačiau paprastas pasiūlymas virto ypatingu muzikiniu vakaru – Veliuonos bažnyčioje skambėjo aukšto lygio jaunimo orkestro atliekama muzika, o koncerte susitiko ir jaunasis smuikininkas, jo giminaičiai bei pažįstami.
„Tai buvo nerealus koncertas, fantastiško lygio orkestras. Buvo taip jautru, nes koncerte buvo ir to vaikino giminaičiai, ir pažįstami. Tas koncertas buvo jautrus ir iš muzikantų pusės, ir iš žiūrovų. Iš visų“, – pasakojo organizatorė.
Pažintys, virtusios projektais
Veliuonos kultūrinis gyvenimas neapsiriboja vien vasaros muzikos festivaliu. Naujos pažintys ir bendri sumanymai pamažu perauga į kitus projektus, koncertus ir bendras programas.
Vienas tokių bendradarbiavimų užsimezgė L. Lukošienei susipažinus su Vilkijoje gyvenančia atlikėja Liucija Karosaite. Linos ir Liucijos pažintis prasidėjo vienoje parodoje. Vėliau dainininkė vis dažniau užsukdavo į Veliuonos kultūros centro renginius – spektaklius, parodas, kitus susitikimus.
Ilgainiui visa tai peraugo į bendrą muzikinę idėją. Liucija yra baigusi vokalo studijas, po jų dirbo Nacionaliniame operos ir baleto teatre bei įvairiuose projektuose. Pasak L. Lukošienės, kartu pradėta kurti programa pamažu virto bendrais koncertais.
„Pabandėme pasidaryti programą. Po truputį auginame tą mūsų programą. Dabar jau visokių planų yra, visokių idėjų. Mielai visur važiuojame, koncertuojame“, – pasakojo L. Lukošienė.
Ši pažintis Veliuonai tapo dar vienu gražiu kultūriniu ryšiu. Anot meno vadovės, tai dar vienas žmogus, pamilęs Veliuoną ir savo balsu prisidedantis prie miestelio kultūrinio gyvenimo.
Šių metų birželį Veliuonoje surengtas ir renginys „Sidabrinių balsų aidai“. Jame skambėjo ne tik Liucijos Karosaitės, bet ir veliuoniečio Naglio Mačėno bei Šakių kultūros centro moterų vokalinio ansamblio „Gaudenė“ atliekami kūriniai.
Tai dar vienas pavyzdys, kaip skirtingos kultūrinės iniciatyvos papildo viena kitą ir leidžia Veliuonos klausytojams susitikti su įvairiais atlikėjais bei muzikos stiliais. Vieni renginiai gimsta iš festivalio, kiti – iš asmeninių pažinčių, tačiau visi jie papildo miestelio kultūrinį gyvenimą ir suteikia progų susitikti ne tik su muzika, bet ir vieniems su kitais.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
