Šiemet Jurbarko Antano Sodeikos meno mokykla mini veiklos 60-metį. Per šešis dešimtmečius čia užaugo ne viena muzikantų, dailininkų, šokėjų ir kūrybiškų žmonių karta. Simboliška, kad naują mokyklos dešimtmetį bendruomenė pasitinka su nauja vadove – šį pavasarį direktore tapo Akvilė Sadauskienė.
Vedina smalsumo
Iš anapus Nemuno, Lukšių miestelio, kilusios Akvilės Sadauskienės kelias į Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklą nebuvo staigus – tai nuoseklus patirties, švietimo ir kultūros lauko pažinimo rezultatas. 2013 m. Lietuvos edukologijos universitete ji įgijo istorijos bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją, o 2015-aisiais Kauno technologijos universitete baigė edukologijos magistrantūros studijas. Vėliau dirbo projektų vadove Šakių kultūros centre, „Maisto banke“ vadovavo padaliniui Kaune, gilinosi į socialinius ir organizacinius procesus.
Darbas viešajame sektoriuje ją atvedė į Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrių – ji buvo atsakinga už kultūros srities koordinavimą. Vėliau Jurbarko Naujamiesčio progimnazijoje dirbo istorijos mokytoja.
Su meno mokykla A. Sadauskienę siejo asmeninė patirtis – čia mokosi jos vaikai. „Dar kai dirbau Švietimo skyriuje, ši mokykla man buvo labai įdomi. Ji visada turėjo kitokį veidą nei bendrojo ugdymo mokykla. Čia ateina motyvuoti vaikai, dirba ypatingi mokytojai, vyksta daug kultūrinio gyvenimo“, – sako direktorė.
Pasak A. Sadauskienės, sprendimas kandidatuoti į vadovės pareigas brendo palaipsniui. Mokykla ilgą laiką neturėjo nuolatinio vadovo, o tai jai kėlė klausimą – kodėl tokia stipri įstaiga lieka be aiškios lyderystės. „Mačiau labai stiprius mokytojus, gabius vaikus ir galvojau, kad galiu čia duoti nemažai. Į mokyklą galiu žiūrėti iš kelių perspektyvų – kaip mama, kaip mokytoja ir kaip žmogus, dirbęs švietimo strateginiame lauke“, – sakė ji.
Menas jos gyvenime lydėjo nuo jaunystės. A. Sadauskienė šoko tautinius ir šiuolaikinius šokius, vedė renginius, dalyvavo raiškiojo skaitymo konkursuose. „Menas ir švietimas mano gyvenime visada ėjo kartu. O meno mokykla yra ta vieta, kur šios dvi sritys susijungia“, – sakė naujoji Antano Sodeikos meno mokyklos direktorė.
Trūksta patalpų
Šiandien meno mokykla ugdo apie 350 mokinių. Direktorės teigimu, tai rodo, kad mokykla yra svarbi ir reikalinga Jurbarko rajono bendruomenei. Ji pabrėžia, kad mokykla ne tik ugdo jaunuosius talentus, bet ir daug prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo. „Man ši mokykla yra ne tik švietimo, bet ir kultūros skleidėja Jurbarke. Labai daug renginių vienaip ar kitaip atsiremia į meno mokyklą“, – kalbėjo A. Sadauskienė.
Naujoji vadovė mato dvi svarbiausias mokyklos kryptis. Viena jų – profesionalus ugdymas, ruošiantis aukšto meistriškumo mokinius konkursams, scenai ir tolimesnėms studijoms. Kita – galimybė vaikams atrasti meną kaip saviraiškos formą ir prasmingą laisvalaikį. „Ne visi vaikai pasirinks profesionalų kelią. Bet kartais geriau, kad vaikas pieštų, grotų ar šoktų, o ne sėdėtų prie kompiuterinių žaidimų. Menas augina žmogų visapusiškai“, – įsitikinusi direktorė.
Pradėjus darbą teko susidurti ir su praktiniais iššūkiais. Vienas didžiausių – patalpų trūkumas. Mokyklai darosi vis sudėtingiau sutalpinti visas veiklas, mokytojams tenka dalintis kabinetais, o tvarkaraščių sudarymas reikalauja daug lankstumo. „Tai klausimas, kuriam šiuo metu skiriame daug dėmesio. Ieškosime sprendimų, kad visiems būtų kuo patogesnės sąlygos dirbti ir mokytis“, – sakė ji.
Kita vertus, mokykla žvelgia ir į plėtrą. Vienas artimiausių planų – mušamųjų ir gitaros programos stiprinimas. Pasak direktorės, šis instrumentas labai paklausus, todėl planuojama plėsti ilgalaikio mokymo galimybes.
Dar viena viltinga žinia – artėjanti mokyklos renovacija, vyksta planavimo ir parengiamieji darbai, kalbama apie pastato vidaus bei išorės atnaujinimą. Renovacija be abejonės padėtų pagerinti bendras mokymosi ir darbo sąlygas, nors erdvių klausimas išliks aktualus.
Atvirom durim
Meno mokyklos direktorė pabrėžia atvirą ir įtraukiantį vadovavimo stilių, kuriame svarbiausia – gyvas ryšys su mokyklos bendruomene.
„Esu tikrai labai atvira vadovė“, – sako ji. Direktorė pasakoja, kad jos kabineto durys visada atviros: „Pas mane niekada neuždarytos durys, visada laukiu tiek mokytojų, tiek mokinių, juos pakalbinu, klausiu, kuo jie gyvena, kuo norėtų gyventi, kas sunku, kas lengva, kas įdomu, o kur reikėtų mokyklai dar įdomesnei būti.“
Vadovė taip pat akcentuoja dienos ritmą, kuris leidžia suderinti administracinį darbą ir bendravimą su bendruomene. „Kadangi mokiniai renkasi tik nuo 12–13 valandos, ryte skiriu laiką sunkesniems darbams, o nuo pietų jau labai laukiu bendravimo, pastabų, pagyrimų ir diskusijų su visais.“
Savo atvirumą ji pristato ir kaip sąmoningą vadovavimo pasirinkimą: „Mokytojams sakiau – mano kabineto durys yra atviros ne tam, kad visus stebėčiau, bet todėl, kad aš noriu gyventi mokykla. Noriu būti joje visada atvira.“
Mokyklos jubiliejus
Svarbiausiu šių metų akcentu direktorė įvardija jau rytoj, gegužės 23-iąją, vyksiančią Antano Sodeikos meno mokyklos 60-mečio šventę. Tai – baigiamasis jubiliejinių renginių akcentas, prasidėjusių gegužės 6-ąją Pasaulinei akordeonų dienai skirtu koncertu, subūrusiu apie šimtą atlikėjų.
„Bažnyčioje bus pašventinta mokyklos vėliava. Vėliau miesto gatvėmis nusidrieks eisena su orkestru, šokėjais, muzikantais, dailininkais ir bendruomene, o po to kultūros centre vyks didysis koncertas, kuriame pasirodys tiek dabartiniai, tiek buvę mokyklos mokiniai bei mokytojai. Labai gražu, kad mokykla neieško atlikėjų iš šalies – viską kurs patys, dabartiniai ir buvę mokiniai, mokytojai. Tai bus graži praeities ir dabarties sintezė“, – sakė direktorė.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
