Birželio 17 d. Smalininkuose ant Nemuno gatvės 16-ojo namo sienos atidengta antroji socialinio-kultūrinio projekto „Nematomi paukščiai“ mozaika. Šis ryškus ir profesionalus meno kūrinys, vaizduojantis europinį žalvarnį, įprasmina ne tik estetinį grožį, bet ir neša gilią, dažnai visuomenėje nutylimą žinią.
Paukščio simbolis
Projektu siekiama garsiai prabilti apie seksualinį smurtą prieš moteris, skatinti prevenciją ir rinkti lėšas realiai pagalbai. Iniciatyvą įgyvendina VšĮ „Kiaurai sienas“ kartu su partneriais – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI). Šis Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas gimė iš poreikio ieškoti naujų formų kalbėti apie jautrias temas, tiesiogiai susijusias su Stambulo konvencijos nuostatomis ir moterų teisių apsauga Lietuvoje.
„Nematomi paukščiai“ nėra vienkartinė akcija. Tai aštuonios mozaikos, kurios pamažu nusidrieks per visą Tauragės apskritį ir pajūrio regioną. Iš viso aštuoniuose miestuose ir miesteliuose – Šilutėje, Pagėgiuose, Tauragėje, Skaudvilėje, Vilkyškiuose, Jurbarke, Šilalėje ir Smalininkuose – atsiras po unikalų kūrinį, vaizduojantį į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą paukštį.
Dvi menininkės šį įvaizdį pasirinko kaip labai jautrią ir tikslią metaforą, atspindinčią smurtą patyrusių moterų likimus.
„Nykstantys, reti paukščiai yra metafora. Moterys, patyrusios sunkių traumų ir smurtą, visuomenėje dažnai tampa tarsi nematomos, jos lieka neišgirstos. Tačiau jos yra tarp mūsų“, – pasakoja viena iš projekto iniciatorių, menininkė Lina Šlipavičiūtė.
Kūrėjos pabrėžia, kad šis meninis pasakojimas yra nukreiptas ne į kaltinimą ar visuomenės baksnojimą pirštais, o į norą padėti, suprasti ir suteikti skrydžio lengvumo bei vilties. Pasirinkimas perkelti kūrinius į gatves leidžia paliesti žmones ten, kur jie mažiausiai to tikisi.
„Viešasis menas leidžia sudėtingą problemą perkelti į kasdienę aplinką – ten, kur žmonės jos nesitiki pamatyti, bet gali trumpam sustoti ir į jautrią temą pažvelgti asmeniškiau. Kartais emocinis ryšys padeda pradėti pokalbį ten, kur vien faktų ar statistikos nepakanka“, – aiškina L. Šlipavičiūtė.
Italijos meistrų pamokos
Smalininkuose atidengto kūrinio autorė – juvelyrė Lauryna Kiškytė, mozaikas kuria kartu su freskos ir mozaikos specialiste Lina. Menininkė prisipažįsta, kad šis kūrybinis duetas susivienijo ieškant bendros kalbos ir technikų, kurios leistų suderinti skirtingas jų patirtis.
„Mes su Lina atėjome iš skirtingų sričių: Lina yra baigusi freską ir mozaiką, o aš esu juvelyrė. Labai ieškojome bendros technikos, kuri mus tarsi sujungtų. Pasirinkome mozaiką, nes kaip meno šaka ji yra ganėtinai monumentali, bet kartu turi ir to smulkumo, mažų gabalėlių dėliojimo. Man, kaip juvelyrei, tai yra labai artima sfera“, – apie bendro kelio pradžią pasakoja L. Kiškytė.
Siekdamos įvaldyti pačią geriausią amato kokybę, kūrėjos nusprendė semtis žinių ten, kur šios tradicijos gyvuoja šimtmečius. „Paskatintos noro tobulėti, išvažiavome į Italiją pasimokyti mozaikos technikos pas nuostabią meistrę Lucianą Notturni. Tai tikra italė su begaliniu žinių bagažu. Pas ją pasimokėme, parsivežėme tas žinias ir pradėjome pačios kurti tradicine, klasika tapusia technika“, – prisimena Lauryna.
Pats mozaikos kūrybos procesas yra fizinis iššūkis, reikalaujantis pasiruošimo, preciziškumo ir dvasinės ramybės. Kūriniui naudojamas natūralus marmuras ir smalta (stiklo masė) – ypatinga, labai tanki Italijoje gaminama stiklo masė, pasižyminti, išraiškingomis spalvomis.
Lauryna atskleidžia, kad už apvalaus ir gražaus galutinio vaizdo slepiasi sunkus darbas dirbtuvėse: „Mes pačios viską „išsiskaldome“ specialiais, dideliais plaktukais. Smaltos ir marmuro gabalėlius klijuojame ant medvilninio popieriaus. Kadangi dirbame atvirkštiniu būdu, prieš save visada matome tarsi veidrodinį vaizdą. Tik patį galutinį rezultatą išvystame pačioje pabaigoje, kai nuimame popierių. Todėl ir mums pačioms tame yra daug magijos – kas gi ten gavosi? Tai pakankamai juodas darbas, reikalaujantis begalinės kantrybės.“
Smalininkų žalvarniui menininkės neatsitiktinai parinko itin gyvas, spalvingas formas. Jos ne tik leido idealiai išpildyti sudėtingą mozaikos plastiką, bet ir įnešė daug šviesos bei šilumos į šį jaukų Nemuno krašto miestelį.
Kodėl Smalininkai?
Kūrėjos neslepia, kad ieškant tinkamos vietos mozaikai, Smalininkai jas tiesiog sužavėjo. Tai jaukus, gražus miestas prie Nemuno, o jo žmonės paliko itin šiltą įspūdį.
Siena ant Nemuno gatvės 16-ojo namo buvo pasirinkta labai atsakingai, suderinus ją su vietos seniūnija. Menininkės ieškojo taško, kur praeina daug žmonių, kad meno kūrinys būtų lengvai pasiekiamas ir apžiūrimas. Ši vieta idealiai tinka ir techniškai, nes pastato spalvinė gama gražiai papildo mozaikos spalvas. Be to, vieta parinkta žvelgiant į ateitį: šalia esančią krantinę planuojama aktyviai gaivinti, čia judės pėstieji, o pati žalvarnio mozaika ateityje galės tapti puikiu turistinių ekskursijų maršruto tašku.
Realia pagalba
Šis projektas yra vientisas mechanizmas, kuriame meninė dalis tiesiogiai tarnauja socialinei misijai. Kol menininkės kuria vizualųjį pasakojimą, jų partneriai iš KOPŽI centro rūpinasi realia pagalba nukentėjusioms moterims ir mergaitėms.
Projektas jau davė didelių rezultatų – apie 25 proc. turimų lėšų yra tiesiogiai investuota į nukentėjusiųjų psichologinį konsultavimą. Ši pagalba nėra vienkartinė, ji bus nuosekliai teikiama kelerius metus.
Prie Smalininkų mozaikos įrengtas specialus QR kodas, kuris atlieka svarbią šviečiamąją ir paramos funkciją. Kiekvienas praeivis, nuskenavęs kodą savo telefonu gali rasti naudingos informacijos apie tai, kaip atpažinti seksualinį smurtą, kur ieškoti skubios pagalbos ir kaip elgtis nukentėjus.
Turi galimybę tiesiogiai prisidėti prie iniciatyvos finansiškai – paaukoti pinigų arba įsigyti specialios projekto atributikos.
Šios paramos kampanijos tikslas yra labai aiškus ir apčiuopiamas – surinkti pakankamai lėšų, kad būtų galima pilnai finansuoti bent 200 specializuotų psichologinių konsultacijų moterims regionuose, kur tokia pagalba dažnai yra sunkiai prieinama.
Išdrįsta prabilti
Ne tik apie pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusioms moterims, bet ir prevenciją bei kitus su tuo susijusius klausimus buvo kalbama ir birželio 18 d. Jurbarko viešojoje bibliotekoje surengtame edukaciniame seminare.
Pasak seminaro lektorės, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, šis projektas regionų moterims tapo itin reikalingas postūmis ieškoti pagalbos. Nors oficiali statistika dažniausiai neatspindi tikrojo problemos masto, nes daugybė nusikaltimų lieka už uždarų durų, KOPŽI vadovė pastebi, kad moterų drąsa auga.
„Nuo projekto pradžios, praktiškai nuo Naujųjų metų, pagalbos jau kreipėsi 15 moterų. Mums tai yra labai didelis laimėjimas. Tai reiškia, kad žmonės, kurie iškentėjo baisius nusikaltimus ir buvo visiškai vieni, išdrįso prabilti. Pagalba teikiama visoje Tauragės apskrityje – nukentėjusiųjų yra ir iš Jurbarko, ir iš Tauragės. Jos labai išsibarsčiusios, tačiau didžioji dauguma kreipiasi būtent iš kaimiškų vietovių“, – realią situaciją atskleidžia K. Mišinienė.
Gyventojų įsitraukimas į šį seminarą ir pamažu augantis nukentėjusiųjų pasitikėjimas specialistais įrodo, kad „nematomi paukščiai“ pagaliau tampa matomi, o per meną siunčiama žinia skatina visuomenę telktis ir nenusisukti nuo skaudžios realybės.
KOPŽI vadovė pastebi, kad nukentėjusių moterų amžius svyruoja maždaug nuo 18 iki 38 metų. Vyresnės moterys pagalbos ieško kur kas rečiau, o tam įtakos turi baimė, įsisenėję stereotipai ir visuomenės spaudimas, kuris mažesnėse bendruomenėse jaučiamas itin stipriai.
„Vyresnėms moterims kreiptis yra sunkiau – veikia gėda, stipri stigma. Paprastai kaimo vietovėse visi vieni kitus pažįsta. Didmiesčiuose nukentėjusiems asmenims tarsi lengviau pasimesti minioje, o kaime prabilti būna labai sunku. Dažnai nutinka taip, kad visas kaimas nuteisia pačią auką, nusprendžia, kad ji pati kalta. Tai užtildo moteris, užrakina jų burnas“, – apie skaudžią realybę kalba centro vadovė.
Kita problema – smurtas, patiriamas artimoje aplinkoje, šeimoje. Mažuose miesteliuose vis dar gyvi grubūs ir žeminantys pasakymai, kad žmona privalo paklusti vyrui, o patiriamas smurtas ar pašaipos iš esmės atima iš moters bet kokią viltį sulaukti palaikymo iš šalies.
Pagalba – nemokama
K. Mišinienė pabrėžia, kad moterims labai svarbu žinoti, jog jos neliks vienos su savo skaudžia patirtimi. Traumą nustūmus giliau į pasąmonę, ji niekur nedingsta, todėl specializuota specialistų pagalba yra būtina. Projektas užtikrina, kad nukentėjusioms ši pagalba nieko nekainuos – net penkias psichologo konsultacijas galima gauti nemokamai.
„Norime paskatinti moteris išdrįsti, kalbėti ir nesėdėti užsidarius vienoms. Mes siūlome ne tik profesionalių psichologių, kurios dirba nuotoliu ir moka puikiai konsultuoti, pagalbą. Jei žmogus nusprendžia teisybės ieškoti teisme ir bylinėtis, mes suteikiame advokatus, surandame teisininkus. Mes norime moteriai kažką realaus duoti, o ne tik išklausyti jos istoriją ir pasigailėti“, – teigia KOPŽI vadovė.
Kiekviena moteris ar mergina, patyrusi seksualinį smurtą, gali kreiptis į KOPŽI centrą dėl nemokamų specializuotų konsultacijų. Informaciją apie pagalbos kontaktus taip pat galima rasti ir nuskaičius QR kodą, esantį prie naujosios Smalininkų žalvarnio mozaikos.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
