Vasaros stovykla „Judėk, pažink, kurk“, šiemet išaugusi į kur kas didesnį bendruomenės įvykį, atgaivino, išjudino Varlaukį. Prie stovyklautojų prisijungė iniciatyvos „KAD: MIESTELIAI 2026“ (Keliaujančios architektūros dirbtuvės) komanda, todėl visą savaitę vaikai kartu su architektais, savanoriais ir vietos bendruomene dalyvavo įvairiose edukacijose ir kūrė naują laisvalaikio erdvę.
Dvi stovyklos
Net ir paskutinę stovyklų dieną Varlaukyje darbai vis dar virė visu tempu. Varlaukio bendruomenės pirmininkė Jolita Bajarūnienė šypsojosi, kad tokiu ritmu varlaukiškiai gyvena jau ne pirmą savaitę. Vos pasibaigus Varlaukio atlaidams, bendruomenė nė nespėjo atsikvėpti – kitą dieną prasidėjo savaitė, kupina edukacijų, kūrybos, naujų pažinčių ir bendrų darbų.
Vasaros stovyklą „Judėk, pažink, kurk“ finansavo Jurbarko r. savivaldybė, o iniciatyvos „KAD: MIESTELIAI 2026“ architektūros dirbtuves, kurias organizavo VšĮ „Architektūra ir žmonės“, – Lietuvos kultūros taryba. Pasak Varlaukio bendruomenės pirmininkės J. Bajarūnienės, idėja šias dvi iniciatyvas sujungti į vieną savaitės programą pasiteisino su kaupu.
„Vyresni vaikai daugiau įsitraukė į architektūros dirbtuves, mažesnieji – į stovyklos veiklas, tačiau visos edukacijos buvo bendros. Norėjome, kad visi jaustųsi vienos stovyklos dalimi“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.
Žinia apie stovyklą Varlaukyje socialiniuose tinkluose pasklido gerokai plačiau: suvažiavo vaikai iš Eržvilko, Lybiškių, Rutkiškių, Skaudvilės, Adakavo, o net keturi stovyklautojai atvyko iš Vilniaus.
„Iš pradžių planavome gerokai mažesnį vaikų skaičių. Tačiau paskelbėme informaciją feisbuke, žmonės dalijosi vieni su kitais ir galiausiai susirinko vaikai iš įvairių Lietuvos kampelių. Šią savaitę Varlaukyje susitiko visa Lietuva“, – šypsodamasi sakė J. Bajarūnienė.
Pirmosiomis stovyklos dienomis vaikai dalyvavo įvairiose edukacijose, susipažino su Varlaukio istorija, lankė vietos muziejų. Pirmadienį stovyklautojai dalyvavo kūrybinėje „Keksiuko“ edukacijoje, kurią vedė Lybiškių stotelės asociacijos narė Giedrė Sylienė, o istorijos mokytoja Stasė Baužienė vaikus supažindino su Varlaukio praeitimi.
Prie stovyklos prisijungusi iniciatyvos „KAD: MIESTELIAI 2026“ komanda kartu su vaikais tyrinėjo miestelį, ieškojo tinkamiausios vietos naujam laisvalaikio objektui, piešė eskizus ir rinko geriausią idėją būsimam statiniui.
Trečiadienį, vaikams baigus dienos veiklas, bendruomenės nariai ir tėvai paruošė būsimo statinio pamatus, o ketvirtadienį vaikai kartu su savanoriais jau pradėjo pirmuosius darbus. Tos pačios dienos pavakare stovyklautojai pakvietė į bendruomenės vakarą, kurį organizavo patys vaikai. Jie parengė meninę programą, pasirūpino vaišėmis, surengė viktoriną ir kartu su tėvais bei seneliais įsitraukė į sportines veiklas.
Visą penktadienį ir dalį šeštadienio darbas tiesiog virte virė. Dėl sinoptikų prognozuoto gausaus lietaus, visi skubėjo kuo greičiau užbaigti naująjį laisvalaikio įrenginį.
Socialinis projektas
Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – tiesiog dar vienas žaidimų įrenginys. Tačiau iniciatyvos „KAD: MIESTELIAI 2026“ (Keliaujančios architektūros dirbtuvės) komandos teigimu, svarbiausias šio projekto rezultatas – ne pastatytas statinys, o pats kūrybos procesas.
Dirbtuvių Varlaukyje komandos kuratorė Milda Lukoševičiūtė pasakojo, kad visas idėjas sudėliojo patys vaikai. Jie norėjo sukurti vietą, kurioje būtų galima ne tik susitikti, bet ir aktyviai leisti laiką.
„Vaikai siūlė labai įvairias idėjas. Vieni norėjo vietos pasislėpti, kiti – kad būtų galima suptis, nusileisti virve ar pagulėti tinkle. Mūsų, architektų, užduotis buvo visas tas idėjas sujungti į vieną statinį, kuris derėtų būtent šiai vietai“, – pasakojo M. Lukoševičiūtė.
Taip Varlaukyje atsirado daugiafunkcė laisvalaikio erdvė – vieta, kur galima pasislėpti nuo lietaus, atsipūsti tinkle, laipioti ar tiesiog susitikti su draugais. Vaikai šiai erdvei siūlė įvairiausius pavadinimus, tačiau po balsavimo buvo pasirinktas „Varlaipynių“ pavadinimas.
„KAD: MIESTELIAI“ organizuoja viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės“. Projektas Lietuvoje vyksta jau tryliktą sezoną ir kasmet aplanko kelis šalies miestelius. Pasak kuratorės, pagrindinis jo tikslas – ne tik kurti viešąsias erdves, bet ir ugdyti vaikus per kūrybą bei bendrą darbą.
„Mes norime parodyti vaikams, kad jie gali patys sukurti kažką gražaus. Tačiau ne mažiau svarbus ir socialinis aspektas – statydami jie mokosi bendradarbiauti, tartis, priimti sprendimus. Tai nėra žaidimas – vaikai jaučiasi atsakingi už tai, ką kuria, todėl į procesą įsitraukia labai rimtai“, – sakė pašnekovė. Tokios dirbtuvės ypač svarbios mažesniuose miesteliuose, kur vasarą vaikams dažnai trūksta užsiėmimų, o daugelis stovyklų yra mokamos.
„Čia vaikai visą savaitę būna kartu. Jie ne tik stato, bet ir mokosi kalbėtis, dirbti komandoje, reflektuoti savo dieną. Kiekvieną rytą pradedame bendru ratu, o vakarais aptariame, kas pavyko. Per savaitę vaikai įgyja daugybę įgūdžių, kurių nepastebimai prireikia ir kasdieniame gyvenime“, – pasakojo M. Lukoševičiūtė.
Kodėl pasirinktas Varlaukis? Pasak kuratorės, svarbiausias kriterijus – aktyvi bendruomenė. Organizatoriai ieško miestelių, kuriuose netrūksta vaikų, o vietos žmonės yra pasirengę įsitraukti į projekto įgyvendinimą. Varlaukio bendruomenė užpildė atrankos anketą, atitiko visus reikalavimus ir buvo atrinkta dalyvauti projekte, todėl šiemet į miestelį atvyko „KAD: MIESTELIAI 2026“ komanda.
„Mums labai svarbu, kad pastatytas objektas būtų naudojamas ir po mūsų išvykimo. Ne mažiau svarbu ir tai, kad bendruomenė būtų pasirengusi bendradarbiauti – pasirūpinti dalyviais, padėti statybų metu, prisidėti reikalingomis medžiagomis. Varlaukyje visa tai radome“, – sakė projekto kuratorė.
Per daugiau nei dešimtmetį skirtinguose Lietuvos miesteliuose jau pastatyta įvairiausių objektų – pavėsinių, laipynių, tribūnų prie sporto aikštelių ar net ant vandens plūduriuojančių konstrukcijų. Tačiau, kaip pabrėžia organizatoriai, nė vienas projektas nebūna toks pats – viską lemia konkrečios vietos ypatumai ir pačių vaikų idėjos.
Architektė ir dirbtuvių savanorė Inga Stanevičienė pasakojo, kad pirmąją dirbtuvių dieną vaikai piešė, kūrė maketus iš kartono bei kitų medžiagų ir pristatė apie dvylika skirtingų sumanymų. Daugelį jų vienijo panašūs norai – turėti vietą, kur būtų galima laipioti, suptis, ilsėtis ar tiesiog leisti laiką su draugais.
„Pirmąją dieną vaikai pristatė apie dvylika skirtingų idėjų. Mūsų komandoje dirba šeši architektai, todėl vėliau susėdome visi kartu ir tas idėjas sujungėme į vieną projektą. Vaikų fantazija neturi ribų, o mūsų darbas – rasti sprendimą, kaip jų sumanymus pritaikyti realioms statyboms“, – sakė I. Stanevičienė.
Pasak jos, vienas svarbiausių projekto principų – kuo daugiau naudoti vietoje prieinamas medžiagas ir į kūrybos procesą įtraukti pačią bendruomenę. Varlaukyje statiniui buvo naudojama vietinės lentpjūvės mediena, bendruomenė skyrė ąžuolo medienos, reikalingų įrankių ir kitų statyboms būtinų priemonių.
„Tikrai sulaukėme labai daug pagalbos. Tokie projektai gimsta tada, kai prie jų prisideda ne tik architektai ar vaikai, bet ir visa bendruomenė“, – sakė architektė.
Trys viename
Didžiausią džiaugsmą tiek vaikams, tiek stovyklos organizatoriams kelia ne tik liksiantys prisiminimai, bet ir konkretus rezultatas – pačių rankomis sukurta vaikų žaidimų aikštelė bei dar labiau susitelkusi bendruomenė.
Savaitę trukusią statybų stovyklą, kaip vieną smagiausių vasaros patirčių, ilgai prisimins dvi draugės – Gustė ir Gytė. Nors mergaitės pripažino, kad kai kurie darbai buvo nelengvi – teko lupti žievę, nešti lenteles ir mokytis įvairių naujų dalykų, – visus iššūkius pavyko įveikti.
„Buvo labai smagu, tik gaila, kad taip greitai baigėsi“, – sakė mergaitės. Joms patiko ne tik pats darbas, bet ir visa stovyklos atmosfera – bendros veiklos, žaidimai ir laikas kartu. Pasak Gustės, tokia stovykla buvo būtent tai, ko ji norėjo.
„Šis projektas suvienijo ne tik vaikus. Jis suvienijo ir mus – bendruomenės narius. Telefonas visą savaitę netilo. Visi klausė: kuo padėti, ką atnešti, ką padaryti. Vieni virė pietus, kiti nešė daržoves iš savo daržų, kepė pyragus, padėjo statybose, vežė techniką ar skolino įrankius. Pajutome, ką reiškia būti tikra bendruomene“, – džiaugėsi Varlaukio bendruomenės pirmininkė.
Prie pasirengimo ir stovyklos organizavimo prisidėjo ne tik Varlaukio gyventojai. Pagalbos ranką ištiesė Eržvilko medžiotojų būrelis, kaimyninės bendruomenės, o atnaujinamuose bendruomenės namuose buvo apgyvendinti visi architektūros dirbtuvių savanoriai. Kasdien prie bendro stalo pietavo vaikai, dirbtuvių komanda ir organizatoriai.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
