Rugsėjo 22-ąją diena ir naktis susilygina, atverdamos duris rudenio rimčiai. Tai ypatingas metas, kai gamtos pusiausvyra susilieja su mūsų pačių šaknimis ir istorine atmintimi – Rudens lygiadienis ir Baltų vienybės diena ateina kartu. Šias prasmingas šventes veliuoniečiai pasitiko atiduodami pagarbą duonai ir gamtos grožiui.
Grožis iš gamtos
Veliuonoje šią dieną paminėti ruošiamasi iš anksto. Jau antrus metus iš eilės šiai progai šalia kultūros centro įkurtas fotografo Antano Mickaus kiemelis nuklojamas floristiniais kilimais, sukurtais iš gėlių, vaisių bei įvairiausių augalų dalių – lapų, sėklų, stiebų ir kitų gamtos gėrybių.
Šio sumanymo iniciatorė, šiuo metu laikinai Veliuonos kultūros centro direktorės pareigas einanti Jurgita Brazaitienė, jau nuo praėjusio penktadienio su džiaugsmu stebėjo, kaip į kūrybinį procesą įsitraukia ne tik moksleiviai, bet ir suaugę bendruomenės nariai.
„Pastebėjome, kad į šią veiklą tikrai labai noriai įsitraukia ir mokiniai, ir suaugę žmonės, ir gaunasi tokia labai graži bendrystė. Ir šiais metais, ir pernai girdžiu, kaip vaikai tariasi, net ginčijasi – kaip čia geriau kurį žiedą ar lapą pridėti. Visiems patiko pernai, tai sugalvojom, kad darom dar kartą“, – pasakoja J. Brazaitienė, čia pat patikslindama, kad šių metų floristinių kilimų kūrimas skirtas ne tik Rudens lygiadieniui ir Baltų vienybės dienai. Šiemet kuriant darbus buvo galvojama ir apie savivaldybės paskelbtų Nemuno metų paminėjimą.
Duonos kelias
Jeigu floristinis kilimas yra dar tik kuriama, galima sakyti, nauja šios dienos paminėjimo tradicija, tai ypač prasminga ir labai graži viso renginio pradžia – akcija „Duonos kelias: Nuo Gedimino iki Vytauto“ – jau skaičiuoja dešimtmečius.
Niekas tiksliai ir nebesuskaičiuoja, kiek metų praėjo nuo Veliuonos muziejininko Gedimino Klangausko pasiūlytos idėjos Rudens lygiadienio paminėjimo šventę pradėti naminės duonos kelione per rankas. Tradicija prasideda prie Veliuonos bažnyčios vartų nuo kur tautiniais rūbais vilkinčio jaunimo atneštas duonos kepalas keliauja iš rankų į rankas iki pat kultūros centro. Ten jis perduodamas Veliuonos seniūnijos seniūnui Egidijui Mikštai, kuris duoną suraiko, užtepa naminiu sviestu ir išdalina į šventę susirinkusiems žmonėms.
Šis paprastas, bet prasmingas veiksmas kasmet ne tik suburia žmones, bet ir simboliškai sujungia skirtingas kartas. Duona čia tampa ne tik rudens derliaus, bet ir bendrystės, dalijimosi bei iš kartos į kartą perduodamos tradicijos ženklu.
„Pirmaisiais kartais duoną nešdavome nuo kiek toliau – nuo ant piliakalnio esančio Gedimino iki Vytauto Didžiojo paminklo miestelio centre. Dalyvaudavo ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji. Jeigu likdavo koks didesnis tarpas, duoną prinešdavo. Dabar kelią kiek sutrumpinome ir perduodame nuo bažnyčios, tačiau nuo to šios akcijos prasmė tikrai nesumenko“, – džiaugiasi Veliuonos seniūnijos seniūnas E. Mikšta.
Paragavę šių metų grūdų derliaus duonos, veliuoniečiai ir šventės svečiai, kurių susirinko išties gausiai, buvo pakviesti prisijungti ir prie dar vieno bendrystę skatinančio veiksmo – iš nedidelių rojaus obuoliukų verti draugystės apyrankes.
Glaudus ryšys
Veliuonos kultūros centras gali pasigirti glaudžiu bendradarbiavimu su mokykla, seniūnija ir šalia esančiu muziejumi. Pasak J. Brazaitienės, bendrų veiklų ir progų susiburti netrūksta. O ir veiklos neapsiriboja vien šventinėmis progomis. Įvairios akcijos ir renginiai yra proga susitikti, pabendrauti ir kartu ką nors sukurti.
„Mes turime tiek daug dar bendro! Tikrai su mokykla labai smagu. Prieš kelias dienas vyko akcija „Visa Lietuva šoka“ – su mokykla šokom. Kovo 11-ąją, Vasario 16-ąją, visi mezgėm vėliavėles ir jom rengėm medžius. Mokykiniai labai buvo įsijungę, nėrė su vąšeliais, su virbalais, visi skaičiavom metrus, kiek kas prinėrė“, – pasakojo J. Brazaitienė.
Kultūros centro gyvenime aktyviai dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji, o jų įsitraukimas atsispindi ir naujuose kultūros centro sumanymuose. Šiemet, minint savivaldybės paskelbtus Nemuno metus, pradėta kurti nauja rūbų kolekcija.
„Dabar nenoriu išduoti paslapties, kaip ten kas grynai bus, bet pradžia jau yra, jau prisideda prie to, kas vėliau bus naudojama kolekcijoje. Tik išduosiu paslaptį, kad ši kolekcija bus tiesiogiai susijusi su Nemunu, jo vandeniu, akmenukais ir kitomis detalėmis“, – tvirtino pašnekovė.
Janina Sabataitienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
