Prieš septynerius metus Dainių II kaime (Jurbarkų sen.) susibūrusi bendruomenė „Jovarų alėja“ šiandien yra gyvas pavyzdys, kad bendruomeniškumas nepriklauso nuo gyvenvietės dydžio. Vos 24 sodybas turintis kaimas gali didžiuotis tuo, ko neturi nė viena kita didesnė Jurbarko rajono gyvenvietė – savo jėgomis pastatytais moderniais bendruomenės namais. Jie tapo vieta, kur renkasi kaimo gyventojai, vyksta renginiai, edukacijos ir gimsta naujos idėjos.
Nuo nulio
Kaip ir daugelio bendruomenių, „Jovarų alėjos“ pradžia – keli aktyvūs žmonės. Susibūrusi bendruomenė pirmininke išsirinko Jolantą Pocienę, kuri Dainių II kaime gyvena daugiau kaip tris dešimtmečius. Netrukus prisijungė daugiau kaimynų, draugų ir bendraminčių net ir iš gretimų kaimų.
Tačiau viena problema buvo akivaizdi – kaimas neturėjo vietos susirinkti. Nebuvo nei buvusios mokyklos, nei kultūros namų ar kito visuomeninio pastato. Šventės ir susitikimai vykdavo gyventojų namuose arba netoliese esančiame vienkiemyje.
„Supratome, kad taip ilgiau tęstis negali – kaimui reikia savo namų“, – prisimena bendruomenės narė Agnė Vaznytė. Iš pradžių buvo svarstoma įsigyti seną dviejų aukštų pastatą, tačiau paaiškėjo, kad tokio didelio pastato išlaikymas mažai bendruomenei būtų pernelyg sunki našta. Tuomet ir nutarė statyti nedidelius, šiuolaikiškus bendruomenės namus, pritaikytus realiems poreikiams ir galimybėms.
Viską darė savo rankomis
Įsigijus nedidelį žemės plotą tvarkė dokumentus, buvo suformuotas sklypas, pakeista jo paskirtis.
Pasak J. Pocienės, didžiąją dalį darbų bendruomenės nariai atliko patys, savanorystės principais – neatlygintinai rengė dokumentus, derino projektus, organizavo talkas ir ieškojo finansavimo, administravo projektus ir vykdė statybos bei kitų darbų priežiūrą.
Bendruomenės namams ir kiemui tvarkyti paramos gavo iš Jurbarko rajono savivaldybės, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, o didžiausią finansinį indėlį skyrė UAB „Ignitis Renewables“, kurios vėjo elektrinės veikia netoliese. Šios paramos dėka bendruomenės sklype iškilo modernus konteinerinio tipo pastatas – pirmieji tikri kaimo bendruomenės namai.
A. Vaznytė džiaugiasi, kad prie statybų prisidėjo visi, kas tik galėjo ir kuo galėjo. „Darbus darome kartu – sau, savo kaimynams, vaikams, draugams, artimiesiems ir svečiams. Viską kuriame po truputį, žingsnis po žingsnio“, – šypsosi ji. Pirmosios šventės bendruomenės namuose vyko dar net nebaigus visų įrengimo darbų.
Išmanūs ir beveik nepriklausomi
Nedidelis pastatas šiandien išsiskiria ne tik jaukumu, bet ir moderniais techniniais sprendimais. Siekdama sumažinti išlaikymo išlaidas ir kuo mažiau priklausyti nuo centralizuotų tinklų, bendruomenė įsirengė autonominę energetinę sistemą. Saulės elektrinė į bateriją kaupia energiją, o saulės pritrūkus automatiškai įsijungia generatorius. Taip pat įrengta šildymo ir vėsinimo sistema, šulinys, nuotekų valymo įrenginiai.
„Norėjome, kad šie namai būtų ne tik graži erdvė susitikimams, bet ir praktiški bei ekonomiški. Autonominė sistema leidžia mažiau priklausyti nuo išorinių sąlygų, o sutaupytas lėšas galime skirti bendruomenės veikloms ir žmonių poreikiams“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos finansuoto projekto „Po savo stogu 2026“ lėšomis pastatą papuošė nauja šviesdėžė su dizainerės Mildos Juškienės sukurtu bendruomenės logotipu.
Svarbu ir tai, kad bendruomenės namai bei žemė priklauso pačiai asociacijai. Tai reiškia, kad kaimo žmonės gali savarankiškai planuoti veiklas ir šeimininkauti savo erdvėje.
Mažas namas – daug gyvybės
Nors bendruomenės namai nėra dideli, veiklos juose netrūksta ištisus metus. Gyventojai ir svečiai renkasi žaisti stalo žaidimų, organizuojamos edukacijos, švenčiamos valstybinės ir kalendorines šventės, rengiami susitikimai, koncertai.
Šiltuoju metų laiku gyvenimas persikelia į kiemą. Čia, pusinėje krepšinio aikštelėje, dažnai dunksi kamuolys ir skamba juokas, trinkelėmis grįstas įvažiavimas leidžia patogiai atvykti net ir sunkiai judantiems. Išmanios terasos konstrukcijos, leidžiančios reguliuoti stogo padėtį ir nuleisti šonines sieneles, sudaro puikias galimybes nekreipti dėmesio į oro sąlygas.
Bendruomenė daug dėmesio skiria vaikams. Projekto lėšomis jau įrengta žaidimų aikštelė, o ateityje planuojama organizuoti architektūros, keramikos bei kitas kūrybines dirbtuves. „Labai džiaugiamės, kad atsiranda veiklų ir patiems mažiausiems kaimo gyventojams“, – sako A. Vaznytė.
Pasak J. Pocienės, mažas kaimas turi ir savų privalumų. „Gal dėl to ir gerai, kad mes tokie maži. Didesniam kaimui reikėtų gerokai didesnio pastato, o ir finansavimą gauti būtų sudėtingiau. Mes viską darome savo jėgomis, ramiai ir nuosekliai. Miestas visai šalia, labai patogus susisiekimas, todėl kviečiame visus užsukti pas mus“, – šypsosi bendruomenės pirmininkė.
Įgyvendinusi projektus „Po savo stogu 1“, „Po savo stogu 2“ ir „Po savo stogu 3“, ir “Po savo stogu 2026”, bei daugybę kitų, bendruomenė sustoti neketina. Dabar, kai svarbiausi infrastruktūros darbai jau baigti, didžiausias dėmesys bus skiriamas bendruomenės namų ir kiemo priežiūrai, kultūriniams renginiams, edukacijoms ir žmonių bendrystei – tam, dėl ko šie namai ir buvo pastatyti.
Janina Sabataitienė


























