Net septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų netiki, kad Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus. Ekspertų teigimu, visuomenės pyktis pateisinamas, toks Bažnyčios vertinimas – aliarmo signalas, o seksualiniai Bažnyčios nusikaltimai „jai davė mirtiną smūgį“. Lietuvos vyskupų konferencijos teigimu, Bažnyčia nemažins savo pastangų ištirti kiekvieną nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų išnaudojimo atvejį.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų netiki, kad Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus šioje institucijoje.
- Tuo tiki kas penktas Lietuvos gyventojas.
- Gyventojų nuomonė šiuo klausimu priklauso ir nuo jų požiūrio į Bažnyčią kaip instituciją.
- Pasak ekspertų, visuomenės pyktis pateisinamas.
- MRU profesorius sako, kad toks Bažnyčios vertinimas reiškia aliarmo signalą, o Bažnyčia turės keistis.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2023 metų rugpjūčio 24–rugsėjo 5 dienomis. Apklausą atlikusi rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausė 1016 Lietuvos gyventojų. Apklausos paklaida – ne didesnė nei 3,1 proc.
Gyventojų klausta: „Ar tikite tuo, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus šioje institucijoje.“
Beveik 70 proc. nepasitiki Bažnyčios sugebėjimais
Kaip parodė tyrimas, penktadalis (20 proc.) gyventojų tiki tuo, kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus šioje institucijoje. Dauguma apklaustų gyventojų (69 proc.) atsakė tuo netikintys, nes Bažnyčia tokius atvejus yra linkusi dangstyti. Kas dešimtas respondentas neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Kad Lietuvos Katalikų Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus, kiek labiau už kitus tiki moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, pensininkai, dešiniųjų pažiūrų respondentai.
Bažnyčios sugebėjimu pačiai išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus dažniau netiki vyrai, 30–49 metų žmonės, rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, kairiųjų pažiūrų respondentai.
Gyventojų nuomonė šiuo klausimu priklauso ir nuo jų požiūrio į Bažnyčią kaip instituciją – pasitikintys bažnyčia labiau pasitiki jos sugebėjimu išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus šioje institucijoje (29 proc. tuo tiki ir 60 proc. netiki), nei tie, kurie nepasitiki Bažnyčia (9 proc. tuo tiki ir 84 proc. netiki).
Labiausiai respondentų atsakymams įtakos daro lankymosi bažnyčioje dažnumas – dauguma tų, kas į bažnyčią ateina kartą per savaitę ar dažniau, tiki šios institucijos gebėjimu pačiai išsiaiškinti tokius atvejus (56 proc. tuo tiki ir 32 proc. netiki).
Tuo tiki ir trečdalis besilankančių nors kartą per mėnesį (35 proc. tuo tiki ir 54 proc. netiki), o tarp tų, kas lankosi tik kelis kartus per metus (15 proc. tuo tiki ir 74 proc. netiki) ar niekada nesilanko (4 proc. tuo tiki ir 85 proc. netiki) absoliuti dauguma netiki tuo, nes mano, kad Bažnyčia tokius atvejus linkusi dangstyti.
Visuomenės pyktis pateisinamas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, religijos sociologė Milda Ališauskienė pastebi, kad diskusijos dėl Katalikų Bažnyčioje vykstančio seksualinio smurto tęsiasi kurį laiką. Tačiau, tvirtina profesorė, šiuo klausimu iš Bažnyčios hierarchų matome „iškalbingą tylą“.
„Manau, kad ir visuomenė tai stebi ir šią tylą vertina kaip negebėjimą atrasti sprendimų sudėtingose situacijose. Tai – visuomenės atsakas į Bažnyčios poziciją pastaraisiais metais, kai tokių atvejų vis pasirodo“, – LRT.lt sako M. Ališauskienė.
Milda Ališauskienė / E. Blaževič / LRT nuotr.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Povilas Aleksandravičius taip pat pažymi – tai, kad 69 proc. gyventojų netiki, jog Bažnyčia pajėgi pati išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus, nestebina.
„Visuomenės pyktis didelis ir pateisinamas. Žmonės, pasitikėję Bažnyčia labiau už visas kitas institucijas (prisiminkime, kokie teigiami Bažnyčiai apklausų dėl pasitikėjimo rezultatai būdavo pastaraisiais dešimtmečiais), dabar sužinojo, kad buvo slepiami nusikaltimai.
Todėl Bažnyčios atmetimo reakcija yra natūrali, psichologiškai netgi būtina, kad Bažnyčia atvertų akis ir suprastų būtinybę keistis iš esmės“, – portalui LRT.lt sako P. Aleksandravičius.
Pasigenda vyskupų plano
Kita vertus, priduria MRU profesorius P. Aleksandravičius, į tokio pobūdžio apklausas, tiriančias milžinišką emocinį rezonansą sukėlusias problemas, žmonės linkę atsakinėti vadovaudamiesi emocijomis, o ne racionaliai susipažinę su Bažnyčios vidumi ar su vyskupų ryžtu spręsti problemą.
„Vyskupai privalo paruošti labai rimtą planą, pagrįstą teologiškai, pastoraciškai ir psichologiškai, kaip spręs pedofilijos problemą. Šį planą turėtų aiškia kalba pristatyti visuomenei, kaip tai daroma kitose šalyse (Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur).
Noriu tikėti, kad toks planas yra ruošiamas. Su juo susipažinusi visuomenė, tikiu, šiuo klausimu imtų labiau pasitikėti Bažnyčia“, – mano P. Aleksandravičius.
Povilas Aleksandravičius / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Jo teigimu, ir patys tikintieji ima suvokti vidinės kritikos Bažnyčioje būtinybę, kad Bažnyčia galėtų sėkmingiau atliktų savo pagrindinę misiją – skelbti evangeliją: „Visa Bažnyčios istorija liudija apie tai, kad ji reguliariai įeidavo į krizę ir degradaciją, o po to, aršios vidinės kritikos paskatinta, sugebėdavo atlikti savo pačios reformą ir atgimti.“
Racionalumo trūkumas ir teisinimas bet kokiomis aplinkybėmis
Visgi, P. Aleksandravičiaus vertinimu, 20 proc. tikinčiųjų, kad Bažnyčia pajėgi išsiaiškinti galimus pedofilijos atvejus, nėra mažai. P. Aleksandravičius tai aiškina „tam tikru racionalumo trūkumu“.
Pasak jo, Lietuvoje yra pakankamai daug žmonių, ypač tarp karštai, bet nebūtinai giliai išpažįstančių savo tikėjimą, kurie nesugeba kritikuoti Bažnyčios, nes „tokiu atveju žlugtų egzistencinės jų gyvenimo schemos“.
„Jie Bažnyčią pateisins bet kokiomis aplinkybėmis, net ir girdėdami apie nusikaltimus. Jie įtars, kad viskas yra tiesiog piktavalių sugalvotas šmeižtas, bus linkę tikėti sąmokslo teorijomis“, – pastebi MRU profesorius.
Vilniaus katedra / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Žinoma, priduria P. Aleksandravičius, kita dalis žmonių supranta, kad Bažnyčiai neturi kitos išeities, kaip tik susitvarkyti su seksualinio smurto prieš vaikus problema, todėl, manoma, ji su ja susitvarkys.
Pasitikėjimą veikia įsitraukimas į Bažnyčios gyvenimą
Pasak VDU profesorės M. Ališauskienės, šis procentas atspindi tikinčią ir religiją praktikuojančią visuomenės dalį, kuri gali būti labiau susipažinusi su Bažnyčios vidaus tvarka.
„Žmonės, kurie lankosi bažnyčioje, yra tikintys ir praktikuojantys, bendrauja su dvasininkais, kitomis grupėmis ir institucijomis Bažnyčios viduje, tikriausiai turi kiek kitokį požiūrį“, – svarsto M. Ališauskienė.
Jos teigimu, nestebina ir visuomenės grupės, labiau linkusios tikėti, kad Bažnyčia pajėgi susitvarkyti su seksualinės prievartos prieš vaikus atvejais.
„Moterys dažnai matomos labiau religingos nei vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės taip pat dažniau būna religingi ir praktikuojantys nei vidutinio amžiaus ir jaunesni žmonės. (…)
Senjorai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Dažniau tuo tikinčių politinės pažiūros – nuosekliai konservatyvios, dalis šių žmonių yra tikintys ir praktikuojantys. Buvo galima tikėtis, kad jie bus linkę manyti, jog Bažnyčia pati tai išsiaiškins“, – kalba profesorė.
M. Ališauskienė taip pat išskiria, kad labiau Bažnyčios sugebėjimais spręsti seksualinio smurto problemas pasitiki turintieji mažesnę socialinę distanciją nuo Bažnyčios.
„Didesnis nepasitikėjimas atsiranda tarp tų, kurie turi didesnę socialinę distanciją ir labiau yra Bažnyčios gyvenimo stebėtojai iš šalies, nors, nepaisant to, save ir priskiria Katalikų Bažnyčiai, identifikuoja save kaip Romos katalikus“, – pabrėžia VDU profesorė.
Aliarmo signalas ir „mirtinas smūgis“
Religijos sociologė M. Ališauskienė nemano, kad Bažnyčia būtų linkusi taikytis prie kintančio visuomenės požiūrio – pasak jos, Lietuvoje tokios diskusijos labai retos.
„Iš Katalikų Bažnyčios ir jos satelitinių organizacijų sklinda gana vienkryptė komunikacija, kurioje vertybių pagrindu suformuota žinutė. Ji yra perduodama, bet dėl žinutės nevyksta diskusija – ji tiesiog transliuojama.
Atvirkščiai – jei pačioje Bažnyčios bendruomenėje atsiranda žmonių, kurie bando pasakyti kitą poziciją, jie sulaukia labai radikalaus atsakymo“, – LRT.lt sako M. Ališauskienė.
Vilniaus katedra / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tačiau, pasak MRU profesoriaus P. Aleksandravičiaus, toks Bažnyčios vertinimas reiškia aliarmo signalą: „Šie skaičiai reiškia, kad jau du trečdaliai Lietuvos gyventojų atsikratė nuostatos, kad Bažnyčia, vyskupai ir kunigai yra kažkas aukščiau nei paprasti mirtingieji, kažkas viršžmogiško, tam tikras autoritetas, kuris asocijuojasi su neklystamumo aura.“
P. Aleksandravičiaus teigimu, ši nuostata pamažu blėso dėl įsigalinčios sekuliarizacijos, bet seksualiniai Bažnyčios nusikaltimai „jai davė mirtiną smūgį“. Tai reiškia, pažymi profesorius, kad Bažnyčia privalo keistis iš esmės – ne tik spręsti seksualinių nusikaltimų problemą, bet ir keisti bendrą Bažnyčios buvimo būdą, teologines ir pastoracines nuostatas, santykius su visuomene.
„Šios apklausos rezultatai reiškia, kad turės keistis kunigystės teologija, kunigo įvaizdis, kunigo vykdomos misijos suvokimas. Kunigai privalės atsisakyti antžmogio įvaizdžio, kuris psichologiškai jiems patiems yra nepakeliamas, atsisakyti privalomos dogmatinės tiesos primetėjo, visuomenės muštruotojo statuso ir tapti autentiško dvasingumo puoselėtojais, Kristaus žinios skelbėjais“, – akcentuoja P. Aleksandravičius.
Jis svarsto, kad Bažnyčia ir šiuo klausimu tikriausiai seks visuotinėje Bažnyčioje vykstančiais pokyčiais, o jų pradžia būtų „konkretus dorojimosi su pedofilija Bažnyčioje planas“. MRU profesorius atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje ar Prancūzijoje Bažnyčia sutiko, kad situaciją aiškintųsi nepriklausoma nuo jos komisija, sudaryta iš kompetentingiausių tyrėjų.
Bažnyčia / D. Umbraso / LRT nuotr.
Pasak P. Aleksandravičiaus, Lietuvoje vyskupai taip pat buvo paprašyti sutikti su tokios komisijos sudarymu, bet kol kas „dėl šios komisijos tyli“.
Vyskupai: Bažnyčia užtikrina nemažinsianti savo pastangų
Komentaro LRT.lt kreipėsi į Lietuvos vyskupų konferenciją. Pasak vyskupų konferencijos, turėdama omenyje apklausos rezultatus, „Bažnyčia užtikrina nemažinsianti savo pastangų atskleisti ir ištirti kiekvieną nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų išnaudojimo atvejį ir pakartoja savo prašymą pranešti bet kokią turimą informaciją apie tokius atvejus“.
Kaip teigiama vyskupų konferencijos komentare, bet kuri informacija apie tokį nusikaltimą yra kruopščiai ištiriama pasitelkus ekspertus (taip pat ir iš pasauliečių) bei teikiama įvertinimui Tikėjimo mokymo dikasterijai Romoje. Šių įvertinimų pagrindu vietos ordinaras savo dekretu nustato, kokių priemonių bus imamasi.
Pasak vyskupų konferencijos, prevencijos srityje imamasi „daugelio priemonių“, tarp kurių – kandidatų į tarnystę Bažnyčioje atranka, kandidatų į darbą su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiaisiais patikra, nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos kursai seminaristams.
