Smagią ir gražią popietę „Laiko ratas“ surengė Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos pradinių klasių, muzikos, lietuvių kalbos mokytojai ir jų mokiniai. Renginuke prisiminti lietuvių liaudies papročiai ir deklamuoti mokytojos Džiuljetos Čerauskienės sukurti eilėraščiai.
Renginį pradėjo trečiokai (vadovė Dalė Janušaitienė), grodami melodiją „Graži mūsų šeimynėlė“, jie visus nuteikė jaukiai, šeimyniškai popietei.
Apie žmogaus būties pagrindą – gyvenimą einant ratu – kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja D. Čerauskienė: ,,Mūsų protėviai gyvenimą suvokė kaip ėjimą ratu. Nors mes dabar ir bėgame laiko tiesiąja, nebematydami pradinio taško, nebežinodami, iš kur išėjome, nebesuvokdami, kas bus, kam ramiai pasiruošti, vis dėlto nenuneigsime, kad dabartis įsipynusi į amžinąjį laiko ratą: žiema, pavasaris, vasara, ruduo.“
Metų laikus pristatė eilėraščiai apie angelus: „Sniego angelai“, „Angelai medžiuose“, „Angelų plaštakės“, „Angelai ant lapų“. Trečiokų neįmantriais liaudies instrumentais atliekamos melodijos kūrė kiekvienam metų laikui būdingą nuotaiką.
Ketvirtokai su savo mokytoja Aušra Žižiene atsinešė advento vainiką, uždegė žvakeles ir priminė lietuvių liaudies papročius: minė mįsles apie gamtą, žiemą, mėgdžiojo pavasarį parskrendančių paukščių balsus, žaidė ir dainavo.
Septintokai, parengti mokytojos Daivos Malskytės, ir aštuntokai deklamavo eilėraščius iš mokytojos D. Čerauskienės naujausios knygelės „Taip nenoriu būti vienas“.
Mokytojos anūkė Meda nuotaikingai deklamavo močiutės eilėraščius, džiugino visus ir skleidė šilumą.
„Apsukę laiko ratą, sustojame dabartyje. Laiko ratas amžinas, kaip amžini yra gėris, grožis, žodis. Laimė matyti tai, kas šalia, ir mokėti džiaugtis taip, kaip džiaugiasi vaikai“, – sakė mokytoja ir eilėraštukų vaikams autorė D. Čerauskienė.
