Ruduo ir su juo atėjusi tamsa neigiamai veikia žmonių nuotaiką, darbingumą, paaštrina psichikos sveikatos sutrikimus. Saulės šviesos trūkumas prisideda prie depresiškumo, atsiliepia miego kokybei. Pasak psichologių, šiuo metu svarbu daugiau laiko praleisti lauke, užsiimti malonia veikla ir nepamiršti miego ritmo.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektorė ir mokslo darbuotoja, kognityvinės elgesio terapijos psichologė-psichoterapeutė Alicja Juškienė pabrėžia, kad trumpesnis dienos metas veikia žmogaus biologinį ritmą, emocijas ir miegą.
„Šiuo metu kinta žmogaus biologinis ritmas, kuris reguliuoja ne tik miegą, bet ir įvairių hormonų išsiskyrimą. (…) Tamsa svarbi šio ritmo reguliavimui, ji reikalinga, bet ilgesnė tamsos trukmė biologinį ritmą gali sutrikdyti, o tai gali neigiamai veikti žmogaus organizmą. Žmogus gali jaustis ne toks budrus, gali nukentėti miego kokybė, atsirasti nemiga“, – LRT.lt sako A. Juškienė.
Pasak LSMU mokslo darbuotojos, dienų trumpėjimas yra natūralus gamtos procesas, todėl prie to esame puikiai prisitaikę, tačiau problemų sukelia šiuolaikinis ritmas. Dauguma mūsų šviesų paros metą praleidžiame uždarose patalpose su dirbtiniu apšvietimu, todėl negauname natūralios šviesos.
Alicja Juškienė / R. Gudės nuotr.
„Depresijos įveikimo centro“ klinikinės psichologės Sigitos Tindžiulytės teigimu, tradiciškai rudenį prasideda darbymetis, o neretam tai labiau įtemptas laikotarpis. Tačiau labiausiai savijautą veikia trumpėjančios dienos ir ilgėjantys vakarai bei saulės šviesos trūkumas.
„Remiantis statistika, kas penktam lietuviui šis laikas atneša sunkumų – sukelia mieguistumą, apatišką būseną, jaučiamas stipresnis potraukis saldumynams, sumažėja darbingumas, trūksta energijos. Tokie simptomai labai dažnai lydi atėjus rudeniui“, – portalui LRT.lt pasakoja S. Tindžiulytė.
Nerimas, depresyvios nuotaikos ir paaštrėję sutrikimai
Kaip pastebi A. Juškienė, rudenį ir žiemą, trumpėjant dienoms, gali padaugėti sezoninių afektinių sutrikimų, atsirasti depresyvių nuotaikų, gali pasireikšti nuovargis, miego problemos.
„Tamsa yra vienas iš tų veiksnių, ji kaip paskutiniai lašai pripildo taurę ir žmogus gali susirgti sezoniniu afektiniu sutrikimu. Tamsa veikia žmonių emocinę būklę, kai kuriems kelia nerimą, depresyvią nuotaiką (…). Gauname mažiau vitamino D, o buvo nustatyta, kad reikšminga vitamino D stoka yra susijusi su depresijos išsivystymu“, – vardija psichologė-psichoterapeutė.
Ruduo / J. Kalinsko / BNS nuotr.
Jai antrina ir S. Tindžiulytė, kuri atkreipia dėmesį, kad šiuo metu gali paaštrėti turimi psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar kiti.
„Tamsa ir atėjęs ruduo gali labai prisidėti prie depresiškos nuotaikos, tai savaime nepagerina ir sutrikimo“, – sako S. Tindžiulytė.
Atėjus rudeniui, ne vienas psichologas pastebi išaugusį konsultacijų poreikį. S. Tindžiulytės vertinimu, tai taip pat galima sieti su tamsos laikotarpiu, sutrikusiu ritmu ir rutina, kai nebegauname pakankamai saulės šviesos. Visgi pašnekovė priduria, kad vasara gali kuriam laikui užmaskuoti sunkumus.
Sigita Tindžiulytė / Goodlife photography nuotr.
„Vasarą galime paprasčiau kur nors išvažiuoti, keliauti, bendrauti su žmonėmis, gauname daugiau šviesos, todėl gyvenimas gali atrodyti truputį geresnis. Kai ateina ruduo, viskas tampa nebe taip spalvinga, o anksčiau išoriniais dalykais užmaskuotos vidinės būsenos prasiveržia. Tai žmones paskatina ieškoti pagalbos“, – akcentuoja psichologė.
Kaip sau padėti?
Anot S. Tindžiulytės, tyrimai rodo, kad žmogui per dieną reikia bent pusvalandžio ryškios saulės šviesos – vasarą tai nutinka natūraliai, tačiau atėjus rudeniui pro apsiniaukusį dangų saulę matome rečiau.
„Rudenį ar žiemą apsiniaukusiomis dienomis rekomenduojama išeiti ir dienos šviesoje būti apie porą valandų – valandą ar kelias. Aišku, tai gali būti sudėtingai išpildoma sąlyga, nes daugelis mūsų šviesiomis valandomis dirba.
Kažkiek šviesą galime kompensuoti ir būdami namuose, kai nevengiame įsijungti ryškesnių šviestuvų. Žinoma, jie šimtais kartų silpnesni nei saulės šviesa, galbūt taip drastiškai nepagelbės“, – svarsto S. Tindžiulytė.
Ruduo / E. Blaževič / LRT nuotr.
Atėjus rudeniui, svarbu reguliarus fizinis aktyvumas, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į dienos ritmą – pasirūpinti miegu, sveikai maitintis. Psichologė rekomenduoja dažniau susitikti su draugais ar apsilankyti renginiuose, kadangi bendravimas taip pat gali padėti išlaikyti geresnę savijautą.
Atsispirti saldumynams ir valgyti sveikiau
A. Juškienė taip pat pažymi, kad šiuo metu svarbu pasirūpinti savo psichikos sveikata ir gauti kuo daugiau saulės ir šviesos.
„Net jei lyja, aptemę, o dangų dengia stori debesys, vis tiek pasiimkime skėtį ir eikime į lauką, nes gausime natūralios šviesos. Jei išeisime į lauką, gausime deguonies, judėsime, o būtent fizinis aktyvumas reikšmingai mažina ir mūsų apsnūdimą, depresiškumą, nerimo simptomus ir gali prisidėti ne tik prie fizinės sveikatos kokybės, bet ir miego kokybės“, – tvirtina psichologė-psichoterapeutė.
Ji priduria, kad galima taikyti šviesos terapiją, taip pat svarbu laikytis miego higienos ir režimo – eiti miegoti ir keltis vienodu metu. Reikėtų atkreipti dėmesį į naudojimosi ekranais trukmę, kofeino ir psichoaktyviųjų medžiagų suvartojimą.
Ruduo / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
„Svarbu, kad miegas atkurtų mūsų resursus“, – sako A. Juškienė.
Psichologė-psichoterapeutė taip pat šypsosi, kad išsireguliavęs miego režimas ir ilgesnis tamsos metas skatina valgyti ne obuolius ir morkas – šiuo metu labiau norisi saldumynų ir kitų angliavandenių, o šių maistinių medžiagų vartojimas neprisideda prie mūsų psichikos sveikatos, pažymi LSMU mokslo darbuotoja.
A. Juškienė rekomenduoja užsiimti maloniomis veiklomis, daugiau bendrauti: „Tegu dopaminas skiriasi mums atliekant prasmingas veiklas, o ne naršant socialiniuose tinkluose. (…)
Skatinkime, kad skirtųsi serotoninas, užsiimkime maloniomis veiklomis – vienam tai bus filmų žiūrėjimas, kitam ramus pasivaikščiojimas, trečiam – rankdarbiai, knygų skaitymas. Svarbu artumas, ryšio mezgimas – tegu skiriasi oksitocinas, bendraukime, apkabinkime artimuosius.“
Pasak psichologės-psichoterapeutės, jei šie būdai nepadeda, gali pagelbėti gerovės konsultantai, psichologai, psichoterapeutai ar kiti specialistai.
