Atostogos darželyje – tarp draugų ir žaislų (1)

Kas yra atostogos? Kiekvienas vaikas žino, kad atostogos būna tada, kai gali miegoti kiek nori ir nereikia eiti nei į darželį, nei į mokyklą. Bet ir darželyje vasarą gali būti labai smagu. Daug smagiau nei vienam namuose ar nuo karščio alsuojančiame daugiabučio kieme.

Jurbarko „Ąžuoliuko” darželyje mokykloje vaikų balsai šią vasarą nenutilo. Gal jie net skamba garsiau nei visada, nes vasarą lauke yra labai daug smagių pramogų. O kiek žaislų! Namuose tiek niekada neturėsi, o ir žaisti būtų ne taip linksma kaip draugų būry.

Broliai Justas ir Laurynas vienu balsu užtikrino, kad darželyje jiems labai smagu. Gal anksti rytą keltis berniukams ir nelabai patinka, bet kai saulutė aukštai ir iš pat ryto siunčia šiltus bučinius, miegai akimirksniu išsilaksto. O darželyje nuobodžiauti nėra kada. Tuoj po pusrytėlių auklėtoja Irutė pradeda „Ryto ratą”. Kiekvieną rytą vaikai turi daug naujienų ir visi jas būtinai nori papasakoti.

Šį pirmadienį didžiausios naujienos buvo iš Žolinės šventės. Vieni su tėveliais buvo atlaiduose ir parsivežė ilgų saldainių blizgančiais popierėliais, kitas panemunėje su močiute rinko karčias žoles nuo pilvelio skaudėjimo, nes močiutė sakė, kad tai yra vaistažolės ir iš jų išvirta arbatėlė gydo. Bet smagiausiai pirmadienio rytą buvo nusiteikę tie vaikučiai, kurie savaitgalį praleido prie jūros arba miegojo palapinėje – žvejojo ežere su tėveliu, miške rinko uogas ir net rado grybų.

Kai naujienos išpasakotos, o košė – suvalgyta, smagiausia laiką leisti lauke. Auklėtoja Irutė sugalvoja tiek įdomių žaidimų! Šįkart rytas prasidėjo nuo linksmųjų estafečių. Kas greičiau atšuoliuos spalvotais akmenėliais ir pralįs „kirmino” pilveliu? Kas taikliau mėtys į krepšį kamuolius? Kam labiau pasiseks rakete įmušti kamuoliuką į vartus? Bėga vaikai iš vienos estafetės į kitą, džiaugiasi draugus kitus aplenkę, nori būti greičiausiais, vikriausiais, taikliausiais. Žino, kad jei labai pasistengs, tokie ir bus.

Mankšta – puikus užsiėmimas, bet kai lauke saulutė taip smarkiai kaitina, ilgai nepasimankštinsi, tenka bėgti į pavėsį ir susirasti kitą, nė kiek ne prastesnį užsiėmimą.

„Pieškim Žolinę”, – pasiūlo Greta ir kartu su broliais Justinu bei Laurynu čiumpa iš kibirėlio spalvotas kreideles. Ant pilkų šaligatvio plytelių tuoj pat pražysta spalvotos gėlės, visai taip pat, kaip danguje šypsosi saulė. Subėgę vaikai džiaugiasi piešiniais ir patys nori piešti, todėl auklėtojos Irutės kreidelių kibirėlis tuoj pat ištuštėja.

Būrelis mergaičių susispiečia ant kilimėlio prie lėlių namelio. Pasiilgo savo lėlyčių per savaitgalį – reikia jas ir nuprausti, ir aprengti, ir sušukuoti, ir pavalgydinti, o paskui – dar pamigdyti, dainelę padainuoti ar pasakėlę pasekti. Saulutė kyla aukštyn, pavėsis traukiasi nuo vaikų tolyn, todėl reikia bėgti į kitą vietą.

„Eikime atsivėsinti į baseiną”, – kviečia mergaitės auklėtoją, o vaikai joms pritaria smagiais šūksniais. Darželyje – net du baseinai. Vandenėlis juose įšilęs kaip arbata, todėl šokinėti į jį labai smagu. Tokio malonumo neatsisako nė vienas – tykšta į visas puses vanduo. Nors auklėtojos nesimaudo kartu su vaikais, jų rūbai tokie pat šlapi, kaip mažųjų pilveliai. Gerai, kad saulutė šiemet tokia dosni šilumos, viską greitai išdžiovina ir net mažiausių dėmelių nepalieka.

„Oho, atrodo, pavargau”, – braukia prakaitą kartingu apie pavėsinę ratus sukantis Laurynas.

Tuoj pietūs, vaikai bėgs į savo grupę, plausis rankeles ir sės prie spalvotų stalelių. Mažieji tikina, kad darželyje juos lanko ir patys gražiausi sapnai. Dėl to dienelės čia bėga lyg akimirksniai ir niekuo nesiskiria nuo atostogų.