Gyventojams gali pasitaikyti situacijų, kai trumpam užstringa bankomatas ir tuomet jis „praryja“ pinigus. Bankai teigia, kad taip nutikus – svarbu kuo greičiau kreiptis į juos, kad būtų galima perskaičiuoti pinigus.
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojai diskutavo apie situacijas, kai bankomatai „prarijo“ pinigus.
„Bankomatas „prarijo“ nemažą pinigų sumą. Po skundo bankui ir pretenzijos pareiškimo buvo pateiktas atsakymas, kad po inkasacijos pinigų nerasta“, – rašė vartotojas.
Su panašia situacija susidūrė ir kita gyventoja.
„Prarijo“ apie 600 eurų, po inkasacijos pertekliaus nerado ir negrąžino“, – teigė moteris.
Pinigai / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Tačiau ne visos istorijos būna nesėkmingos – kita vartotoja teigė, kad pirmiausia bankomatas neatidavė 50 eurų, tačiau galiausiai pavyko juos atgauti.
LRT.lt nusprendė pasidomėti, kaip dažnai pasitaiko panašių situacijų, kai bankomatas „praryja“ išimamus pinigus, ir ką daryti, kad pinigai būtų atgauti.
https://e.infogram.com/6e932ab3-a0e5-487b-b3ec-414edd2f9e5b?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fverslas%2F4%2F2200919%2Fbankomatas-prarijo-pinigus-ir-negrazina-ar-yra-vilties-juos-atgauti&src=embed#async_embed
Bankai: tokie atvejai – reti
Banko „Citadele“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Birutė Rutkauskaitė LRT.lt teigė, kad tokie atvejai būna gana reti.
„Tai dažniausiai susiję su ryšio sutrikimais, kai bankomatas užklausą siunčia kortelės naudotojo bankui, tačiau, negavęs atsakymo, pinigus rezervuoja, bet fiziškai jų neišduoda“, – akcentavo pašnekovė.
Banko darbuotojai, gavę užklausą, įsitikina, kad lėšos nebuvo išduotos, o pinigai nuo sąskaitos yra rezervuoti ar nurašyti, ir grąžina lėšas klientui.
„Citadele“
Ji sakė, kad, nutikus tokiai situacijai, visada prašo kliento susisiekti su banko darbuotojais per interneto banką ar kitomis priemonėmis ir pateikti visas detales.
„Citadele“ / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Pavyzdžiui, kuriuo bankomatu klientas naudojosi, kiek pinigų bandė išsigryninti, nurodyti laiką, kada buvo bandoma atlikti operaciją. Banko darbuotojai, gavę užklausą, įsitikina, kad lėšos nebuvo išduotos, o pinigai nuo sąskaitos yra rezervuoti ar nurašyti, ir grąžina lėšas klientui“, – sakė B. Rutkauskaitė.
Situacijos, kai atliekama inkasacija, bet pinigai vis tiek neatsiranda, yra vienetinės, teigė pašnekovė.
„Šios situacijos yra sudėtingos ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Tokias situacijas sprendžia kompetentingi specialistai, remdamiesi turimais duomenimis ir įvykusiu tyrimu“, – pabrėžė B. Rutkauskaitė.
Nuodugniai tiria atvejus
Banko „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius skaičiavo, kad statistinė tikimybė, jog bankomatas „įsiurbs“ pinigus, yra ne didesnė nei 0,01 proc. – tai reiškia, kad pasitaiko rečiau nei 1 iš 10 tūkst. kartų.
„Klientas visada turi kreiptis į banką, kuriame yra jo kortelės sąskaita, nepriklausomai nuo to, kokiu bankomatu ir kurioje šalyje buvo atlikta operacija. Visos į problemos sprendimą įtrauktos šalys atlieka operacijos tyrimą, pasinaudodamos kliento pateikta informacija, operacijų apdorojimo duomenų bazėse esančiais duomenimis, vaizdine medžiaga iš bankomato, pinigų perskaičiavimo duomenimis“, – pabrėžė pašnekovas.
Aiškinantis situaciją, pasak E. Jurevičiaus, gali padėti ir užfiksuota vaizdinė medžiaga, pavyzdžiui, nuotraukos, vaizdo įrašai.
Bankomatas / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Tai iš tiesų yra papildomas šaltinis, leidžiantis greičiau išnagrinėti ginčytinas situacijas, bet ji nėra vienintelis pagrindas išvadoms daryti. Patikimiausia ir svarbiausia informacija kaupiama operacijų apdorojimo sistemų duomenų bazėse“, – sakė vadovas.
Jis pabrėžė, kad pinigai yra materialus daiktas, todėl galimo jų neatsiradimo atveju atliekami papildomi klaidų identifikavimo veiksmai.
„Tai gali būti ir netiksli kliento pretenzija, klaida perskaičiuojant pinigus, neteisingi sistemų įrašų interpretavimai. Bet kuriuo atveju visi įvykiai nuodugniai ištiriami“, – teigė E. Jurevičius.
Klientai, pranešdami apie nepavykusią operaciją, ir patys pripažįsta, kad nespėjo pinigų paimti, nes tuo metu buvo sutelkę dėmesį į telefoną.
Šiaulių bankas
Šiaulių banko komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis LRT.lt komentavo, jog įstaiga vidutiniškai per mėnesį gauna apie 20 gyventojų skundų, kad bankomatas neišdavė pinigų.
„Kartais tai atsitinka dėl bankomato sutrikimų, o kartais dėl pačių klientų neapdairumo. Daugelis tokių atvejų pasitvirtina ir pinigai grąžinami į kliento sąskaitą“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, pasitaiko atvejų, kai klientas nespėja pasiimti pinigų ir bankomatas įtraukia juos atgal.
„Klientai, pranešdami apie nepavykusią operaciją, ir patys pripažįsta, kad nespėjo pinigų paimti, nes tuo metu buvo sutelkę dėmesį į telefoną. Pasitaiko ir bankomatų sutrikimų. Dėl to rekomenduojame visada įsitikinti, ar bankomatas tikrai veikia, ar bankomato ekrane nėra rodomas įspėjamasis pranešimas apie sistemos atnaujinimą. Be to, patariame pinigų išgryninimo operaciją atlikti atidžiai, nesiblaškant, nežiūrint į telefoną, saugiai“, – sakė S. Jarmalis.
Pamiršta, kad įdėjo mažesnę sumą
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė LRT.lt sakė, kad, gavus kliento pretenziją, pirmiausia tikrinama operacija bankomato veiklos žurnale.
„Taip pat gali būti tikrinama vaizdinė medžiaga, užfiksuota bankomate esančia vaizdo kamera. Nenustačius operacijos klaidos bankomato veiklos žurnale, inicijuojama bankomato inkasacija, pinigai perskaičiuojami ir, nustačius perteklių, grąžinami klientui. Jei pertekliaus nėra, pagrindo tenkinti pretenziją neturime“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, bankomatuose įrengtos kameros fiksuoja vaizdą, kuriame matyti, kad bankomato sklendė atsidarė, joje yra banknotai, kad pinigus klientas paėmė.
Bankomatas / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Jei pasiėmė ne visus, pavyzdžiui, netyčia paliko vieną kupiūrą, tai matysis kameroje ir, atlikus bankomato inkasaciją, jame bus rastas perteklius. (…) Rekomenduojame būti ramiems, jeigu bankomatas iš tikrųjų neišdavė kliento reikalautos sumos, pinigai bus grąžinti“, – akcentavo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
„Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė LRT.lt sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl bankomatas gali „praryti“ pinigus, yra pašaliniai daiktai tarp kupiūrų.
„Pavyzdžiui, lipdukų, sąvaržėlių, gumelių pinigams pakuoti, įdeda didelį pluoštą kupiūrų, nors bankomatas priima tik 100 vienetų, arba įdeda sulamdytus, perlenktus pinigus, kurie užstringa bankomate“, – teigė ji.
Pasitaiko atvejų, kai bankomatas žmogui grąžina neatpažintus banknotus, žmogus juos įsideda į piniginę ir vėliau pamiršta, kad įdėjo ne visą sumą, kurią planavo.
„Swedbank“
Anot pašnekovės, jei gyventojas per bankomatą įdėjo grynuosius pinigus ir vėliau sąskaitoje pamatė mažesnę sumą, nei tikėjosi, nagrinėjant tokias situacijas dažnai paaiškėja, kad žmogus prieš įnešdamas pinigus dalį sumos panaudojo atsiskaitymui prekybos ir paslaugų vietoje, o vėliau apie tai pamiršo.
„Taip pat pasitaiko atvejų, kai bankomatas žmogui grąžina neatpažintus banknotus, žmogus juos įsideda į piniginę ir vėliau pamiršta, kad įdėjo ne visą sumą, kurią planavo“, – sakė D. Taučkėlaitė.
„Swedbank“ / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Swedbank“ skaičiavo, kad preliminariai per mėnesį banko klientai bankomatuose atlieka apie 2,5 mln. operacijų – iš jų situacijos, kai kortelė ar sulaikomi ar pinigai nėra įskaitomi, būna apie 0,04 proc.
Pareikšti nusiskundimai nepasitvirtino
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus teisininkas Laurynas Žižys LRT.lt komentavo, kad per praėjusius metus institucija gavo apie dešimt kreipimųsi dėl į bankomatą įdėtų, tačiau į sąskaitą neįskaičiuotų arba neišduotų lėšų.
„Tuo pačiu laikotarpiu išnagrinėjome tris panašaus pobūdžio ginčus ir klientų nusiskundimai minėta tema nepasitvirtino. Bankomatai, kaip ir bet kuri kita techninė įranga, kartais gali sugesti, tačiau juose vykstančias operacijas, įskaitant sutrikimus, fiksuoja įvairios informacinės sistemos“, – sakė pašnekovas.
Prieš ir po kiekvienos operacijos bankomatai taip pat fiksuoja jame esančių kiekvieno nominalo banknotų skaičių.
Lietuvos bankas
Anot jo, grynųjų pinigų įdėjimo į bankomato grynųjų pinigų stalčiuką ar jų paėmimo momentas, banknotų skaičius ir jų vertė, stalčiuko atsidarymo ir užsidarymo momentas ir kitos detalės užfiksuojamos bankomato elektroninio darbo žurnaluose sekundės dalių tikslumu.
Pinigai / E. Blaževič / LRT nuotr.
„Prieš ir po kiekvienos operacijos bankomatai taip pat fiksuoja jame esančių kiekvieno nominalo banknotų skaičių. Pagal tai galima nustatyti, kiek jų ir kokios vertės [pinigų] buvo bankomate prieš operaciją ir po jos, kiek jų padaugėjo ar sumažėjo ir pan. Jeigu klientas kreipiasi į banką ir teigia praradęs pinigus, bankas paprastai turi galimybę patikrinti minėtus duomenis ir, jeigu nustato su konkrečia grynųjų pinigų operacija susijusių neatitikimų, tokias lėšas klientams operatyviai grąžina“, – teigė jis.
Bankomatai, kaip ir bet kuri kita techninė įranga, kartais gali sugesti, tačiau juose vykstančias operacijas, įskaitant sutrikimus, fiksuoja įvairios informacinės sistemos.
Lietuvos bankas
Anot atstovo, bankomatai yra periodiškai inkasuojami, šių procedūrų metu specialia įranga yra apskaičiuojamas bankomate esančių konkrečių nominalų banknotų skaičius, nustatoma, ar nėra banknotų pertekliaus arba trūkumo.
„Tam, kad klientai būtų tikri dėl įnešamų ar išduodamų lėšų ir nekiltų nesusipratimų, prieš atliekant operaciją rekomenduotume keletą kartų perskaičiuoti įdedamas ar išduotas lėšas (ypač jei norima įdėti ar išimti didelę sumą, naudojama daug mažesnio nominalo banknotų). Be to, galima įdėti ar išimti lėšas per kelis kartus“, – sakė pašnekovas.
Pinigai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Reikalinga surinkti svarius įrodymus
Advokatų kontoros „Cobalt“ partnerė Eva Suduiko LRT.lt teigė, kad praktikoje labai retai pasitaiko situacijų, kai gyventojai kreipiasi dėl „prarytų“ pinigų bankomate.
„Pagal viešai prieinamą informaciją, mūsų supratimu, atvejai, kai bankomatas neišduoda pinigų, bet nuskaito juos nuo sąskaitos, yra gana reti. Bankomatuose įdiegtos išmaniosios technologijos, stebėjimo kameros, viskas fiksuojama sekundžių tikslumu (pvz., kada įdėta kortelė, suvestas PIN, kada pasirinkta išgryninimo funkcija, kada ir kokios kupiūros paruošiamos išgryninti, kada atsidaro bankomato stalčiukas ir kada grynieji iš jo paimami ir t. t.). Klaidos tikimybė įmanoma, bet yra nedidelė“, – sakė ji.
Visgi jei tektų keliauti į teismą ir norint, kad byla būtų laimėta, turi būti surinkti įrodymai, kad bankomatas neišdavė pinigų.
„Tokie klausimai teismus pasiekia retai. Dažniausiai išsiaiškinama su banku tiesiogiai ar nesutarus – per Lietuvos banką. Jis vertina įrodymų visumą, išreikalauja papildomos informacijos, jei jos pritrūksta. Jei yra pakankamai įrodymų, kad pinigai nebuvo išduoti, pinigai grąžinami. Visgi reikia pripažinti, kad pasitaiko ir sukčiavimo atvejų – kai ginčas inicijuojamas vartotojo iniciatyva teigiant, kad bankomatas neišdavė pinigų, nors realybėje pinigai buvo išgryninti ir paimti“, – teigė E. Suduiko.
E. Suduiko / COBALT nuotr.
Ji akcentavo, kad bankomatai įprastai nenaudojami itin didelėms sumoms išgryninti – priklausomai nuo banko, šios sumos gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų per dieną.
„Esant poreikiui išsigryninti didesnę sumą ir bijant galimos bankomatų klaidos, saugiau būtų išsigryninti šią sumą banko padalinyje. Išgryninant bankomate, galima ir pačiam filmuoti – jei įvyktų klaida ir nebūtų išduoti pinigai ar jų būtų išduota mažiau, nei prašyta, šį įrašą galima būtų naudoti kaip papildomą įrodymą. Aišku, svarbu, kad šis įrašas būtų aiškus, neredaguotas ir nekarpytas“, – kalbėjo pašnekovė.
Straipsnyje vienur rašoma, kad nesiblaškyti ir operacijų vykdymo metu nesinaudoti telefonu, paskui rašoma, kad “Išgryninant bankomate, galima ir pačiam filmuoti – jei įvyktų klaida ir nebūtų išduoti pinigai ar jų būtų išduota mažiau, nei prašyta, šį įrašą galima būtų naudoti kaip papildomą įrodymą.“ Tai ar su gopro kamera nuolat įjungta jau reikia vaikščioti?