Aplinkosaugininkams paskelbus apie planuojamus taršos reidus gatvėse, visuomenėje pasklido ne tik pasipiktinimo, bet ir maistinio aliejaus kvapas. Būtent šio skysčio kai kurie internautai pataria vairuotojams pilti į dyzelinių automobilių bakus, kad nereikėtų baimintis viršijus taršos normas netekti techninės apžiūros. LRT.lt kalbinti ekspertai ramina, kad aliejaus lentynose nepritrūks, mat jo naudojimas turi mažai ką bendro su mažesne tarša. Veikiau galima pasidaryti meškos paslaugą.
Dyzeliną pataria skiesti aliejumi
LRT.lt primena, kad nuo š. m. sausio 1-osios aplinkosaugos pareigūnams suteikta teisė be policijos pagalbos gatvėse tikrinti į aplinką išmetamų teršalų – anglies monoksido (transporto priemonių su benzininiais vidaus degimo varikliais), dūmingumo (transporto priemonių su dyzeliniais vidaus degimo varikliais) atitiktį nustatytiems ribiniams dydžiams, pavojingų eksploatacinių skysčių (tepalų, degalų) nuotėkį į aplinką.
Tokie aplinkosaugininkų planai viešojoje erdvėje įplieskė karštas diskusijas ir pasėjo baimę, mat už per didelę taršą gresia ne tik kelių šimtų eurų bauda, bet ir transporto priemonės techninės apžiūros panaikinimas.
Automobilių taršos patikra / E. Blaževič / LRT nuotr.
Planais gatvėse tikrinti taršą nepatenkinti vairuotojai socialiniuose tinkluose jau seniau ėmė kurti įvairias specializuotas grupes, skirtas dalintis informacija apie aplinkosaugininkų reidų vietas. Tokiose grupėse imti žerti įvairiausi patarimai, kaip galima paprastais būdais sumažinti į aplinką išmetamų teršalų emisijas.
Viena bene dažniausiai pasitaikančių rekomendacijų dyzelinių automobilių savininkams – degalus skiesti maistui skirtu aliejumi, pavyzdžiui, išgautu iš rapsų. Po tokiais patarimais netgi imta juokauti kad greitai parduotuvių lentynose aliejaus tiesiog nebeliks.
Aliejus / V. Balkūno / BNS nuotr.
Galima prisidaryti daugiau problemų
Visgi baimintis, kad aliejus jau netrukus taps deficitine preke, mat jį dyzelinių automobilių vairuotojai tiesiog išpirks, nereikėtų. Kaip LRT.lt aiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros vedėjas docentas Saugirdas Pukalskas, aliejaus naudojimas automobiliuose ir mažesnis dūmingumas, kurį tikrins aplinkosaugininkai, mažai ką turi bendro.
„Nežinau, iš kur kilo tokia mintis, kad aliejus kažkaip gali sumažinti taršą. Galbūt tai aktualiau, kai kalbame apie CO2 dujas aplinkoje, nes aliejus gaminamas iš augalinių, kitaip sakant, atsinaujinančių žaliavų. Saulėgrąžos, rapsai ir panašūs augalai, skirti aliejaus gamybai, augdami transporto išskiriamą CO2 absorbuoja iš aplinkos ir išeina toks uždaras ratas.
Saugirdas Pukalskas / Asmeninio archyvo nuotr.
Automobilių taršos patikra / E. Blaževič / LRT nuotr.
<…> Bet aplinkosaugininkai, stabdydami automobilius, ar techninės apžiūros stotyje dirbantys specialistai nematuoja dyzelinių automobilių CO2 taršos, matuojamas dūmingumas, t. y. kietosios dalelės. Šiuo atveju dūmingumui aliejaus naudojimas įtakos neturi. Tiesą sakant, su aliejumi galima tik sugadinti variklį, ypač jei jis yra naujas, šiuolaikinis. Jis nepritaikytas naudoti aliejų ir galima tik pridaryti daugiau žalos“, – įspėjo mokslininkas.
S. Pukalskas pažymėjo, kad besibaiminantiems dėl aplinkosaugininkų reidų ir savo automobilių išmetamos taršos vertėtų vykti ne į parduotuvę įsigyti aliejaus, bet į autoservisą, ten būtų galima nustatyti tikrąją problemos priežastį. Be to, anot pašnekovo, tai gali netgi padėti sutaupyti pinigų ateityje.
„Jeigu jau vairuotojas jaučia, kad jo automobilis viršija leistinas ribas, tai patarčiau apsilankyti autoservise ir paprašyti, kad būtų diagnozuota, kur yra problema. <…> Gali užtekti pakeisti oro filtrą, gali būti ir didesnių problemų, pavyzdžiui, susijusių su degalų siurbliu, purkštuvais ir pan. Jeigu variklis neveikia tinkamai, reikia suprasti, kad laikui bėgant tai gali sukelti dar didesnių problemų ir išlaidų“, – nurodė pašnekovas.
Automobilių taršos patikra / E. Blaževič / LRT nuotr.
Eksperimentai pavojingi
Kad aliejus gali pridaryti daugiau žalos nei duoti naudos, perspėjo ir techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas. Pašnekovo teigimu, didelio skirtumo, ką pilti į automobilio baką, nebuvo tik iki atsirandant aukšto slėgio degalų įpurškimo sistemoms „Common Rail“.
„Nuo „Euro 5“ standarto įvedimo, kai kuro aparatūra tapo preciziškai tiksli, biodyzelinas, t. y. iš aliejaus išgautas metilo esteris, nes aliejus tėra žaliava, net specialiai pagamintas kaip priedas mineraliniam dyzelinui, laikomas motorui pavojingu. Neatsitiktinai ant degalų bako dangtelio klijuojamas perspėjimas „No biodiesel“, o grynas biodyzelinas gali būti naudojamas tik tam pritaikytuose varikliuose“, – aiškino R. Gabartas.
Jis atkreipė dėmesį, kad eksperimentai iš akies, kai maišomi dyzelino ir biodegalų kokteiliai, nekalbant jau apie maisto gamybai skirtą aliejų, gali lemti kuro siurblių, purkštukų sugadinimą ir degalų filtrų užkimšimą.
Renaldas Gabartas / E. Babelio nuotr.
Stebuklų nebūna
Automobiliams skirtose parduotuvėse galima rasti įvairių cheminių degalų priedų, skirtų variklių darbui pagerinti, dūmingumui ar kitų išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti ir t. t. S. Pukalsko teigimu, tokie priedai gali duoti tam tikrą efektą, tačiau tokiu atveju reikėtų rinktis žinomų ir patikimų prekių ženklų produkciją.
„Tai reiškia didesnę garantiją, kad tas priedas nepakenks varikliui arba jei nepagerins situacijos, tai bent nepadarys nieko žalingo. <…> Beje, degalų pardavėjai irgi naudoja įvairius priedus variklių ilgaamžiškumui padidinti, kad neužsiterštų degimo kameros, degalų purkštuvai ir pan. Nuolat naudojant tokius degalus su priedais variklis ilgą laiką išlieka švarus ir tvarkingas.
Jeigu degalinėje pilame pigesnių degalų, galbūt situaciją pagerinti galėtų automobilių prekių parduotuvėje įsigytas koks nors priedas, bet nereikia tikėtis, kad situacija būtinai iš karto pagerės. Žinoma, jeigu tai yra priedas, kuris gali pakelti cetaninį skaičių, tai efektas gali būti ir momentinis, nes tai padeda greičiau užsiliepsnoti degalams ir jiems sudegti, o tai gali sumažinti kietųjų dalelių, azoto oksidų kiekį ir panašiai“, – aiškino mokslininkas.
Automobilių taršos patikra / E. Blaževič / LRT nuotr.
Visgi, anot S. Pukalsko, renkantis įvairius cheminius priedus reikia išlikti budriems ir aklai nepasitikėti skambiais užrašais ant pakuotės. „Jeigu pamatytume kokį neaiškų priedą, ant kurio parašyta, kad jis mažina 20 proc. degalų sąnaudas, 50 proc. mažina dūmingumą, galima iš karto tokį produktą atmesti. Stebuklų nebūna. Tai gali tik dar labiau pakenkti varikliui“, – teigė jis.
Išeičių yra
Pasak R. Gabarto, sumažinti dyzelinių variklių poveikį aplinkai įmanoma bene vieninteliu būdu – naudojant vadinamąjį antrosios kartos biodyzeliną arba hidrintą augalinį aliejų, žymimą akronimu HVO (angl. Hydrotreated Vegetable Oil). Jis, anot pašnekovo, laikomas viena žaliausių įprasto dyzelino alternatyvų ir yra gaminamas tik iš maisto atliekų ar panašių medžiagų.
„Palyginti su iškastinės kilmės dyzelinu, tokiu biodyzelinu varomi automobiliai į aplinką išmeta iki 90 proc. mažiau CO2, 30 proc. mažiau kietųjų dalelių ir 9 proc. mažiau NOx. VILNIUS TECH universiteto mokslininkų atlikti eksperimentai liudija, kad net vienas bakas tokių degalų turi įtakos taršos matavimų rezultatams“, – pasakojo R. Gabartas.
„Transekstos“ atstovas pridūrė, kad per įprastą techninę apžiūrą nustatyti, ar automobilio savininkas griebėsi kokių nors gudrybių siekdamas įveikti dūmingumo matavimo testą, praktiškai neįmanoma – tai galima išsiaiškinti tik specializuotose laboratorijose.
Techninė apžiūra / D. Umbraso / LRT nuotr.
Savo ruožtu techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius pažymėjo, kad apskritai klaidinga manyti, jog per techninę apžiūrą tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis. Pagrindinis dūmingumo bandymo tikslas – įvertinti automobilio variklio būklę fiksuojant tam tikrus išvestinus parametrus.
„Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę ir palyginti tai su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas. Kalbant apie dyzelinius variklius turinčius automobilius, techninės apžiūros stotyse yra vertinamas vadinamasis absorbcijos koeficientas – kietųjų dalelių, kurios sugeria šviesą, kiekis.
Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas“, – akcentavo R. Vėlavičius.
Techninė apžiūra / D. Umbraso / LRT nuotr.
Jis paaiškino, kad automobilio dūmingumo vertinimas vyksta taip: prie išmetimo vamzdžio prijungiamas prietaisas, turintis matavimo kolbą, kurios viename gale yra šviesos šaltinis, o kitame specialus imtuvas.
Į kolbą patekus išmetamųjų dujų išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, daroma išvada, kad variklis yra techniškai netvarkingas ir taršus. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai.
Pirmieji reidai bus prevenciniai
Atkreipiamas vairuotojų dėmesys, kad pirmieji automobilių taršos kontrolės reidai bus prevencinio pobūdžio. Per šias akcijas bus tikrinama stabdomų automobilių tarša, bet vairuotojams nebus taikoma administracinė atsakomybė. Pirmieji prevenciniai reidai planuojami nuo balandžio. Kada vairuotojai jau bus pradėti bausti, kol kas neatskleidžiama.
Administracinių nusižengimų kodekso 307-ame straipsnyje numatoma, kad už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija normas, eksploataciją gresia 100–300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų bauda.
Automobilių taršos patikra / E. Blaževič / LRT nuotr.
Automobilių taršos patikra / E. Blaževič / LRT nuotr.
Taip pat numatoma panaikinti aplinką teršiančių transporto priemonių techninę apžiūrą. Remiantis kovo 20-ąją įsigaliojusiu Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu, techninės apžiūros dokumentas baigs galioti po 48 valandų nuo sprendimo surašymo momento. Tačiau jeigu bus nustatytas skysčių nuotėkis, techninės apžiūros dokumentas baigs galioti iš karto ir tokia transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme.
