Šioje Seimo pavasario sesijoje bus sprendžiama dėl naujosios mokesčių reformos, tačiau kol kas – tyla. Valdžia jos nepristato nei visuomenei, nei verslui ir dėl to sulaukia itin aštrios kritikos. Teigiama, jog toks elgesys yra pasityčiojimas iš socialinių partnerių, o galima reforma, kaip ir planuojamas bankams įvesti mokestis, net siejamas su kitais metais vyksiančiais Seimo rinkimais bei prieš juos rinkėjams galimomis dalyti išmokomis.
Eina „va banque“ Apie planuojamus mokestinius pokyčius kalbama jau seniai. Dar prieš keletą metų sudaryta mokesčių darbo grupė aiškinosi, kokių permainų reikėtų, tačiau tąkart aiškūs pasiūlymai iškomunikuoti nebuvo.
Šiuo metu žadant, kad mokesčių reforma bus pateikta Seimo pavasario sesijoje, kur aiškiau minimas gegužės mėnuo, kol kas, kokių konkrečiau pokyčių galima būtų sulaukti, neatskleidžiama.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas ir ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad apie valdžios planus nežino ir pati konfederacija.
Pasak jo, jokios informacijos gauta nebuvo nuo to laiko, kai darbus baigė darbo grupė.
„Iššvaistėme pusę metų, darbo grupė žlugo, jokių išvadų pasiekta nebuvo. Tai kodėl Vyriausybė kalba apie kažkokias išvadas, štai čia yra klausimas.
Diskusija buvo apgailėtina, tai buvo daugiau pareiškimai, tačiau ne pokalbis“, – apie buvusią situaciją kalbėjo jis ir stebėjosi, kad šiandien Vyriausybės yra „išstojusi“ su parengtu mokestinių pokyčių paketu, apie kurį niekas nieko nežino.
„Labiausiai gąsdina, kad dabar nežinome, kas bus. Tai – baisiausias dalykas. <…> Iš po stalo ištrauktas ir bankų mokestis su viršpelniais, gyvybės draudimo komisų mokėjimo draudimas atsiranda, klausimų kelia ta pati investicinė sąskaita.
Žinoma, kad mes ją turime turėti, nes visos normalios šalys ją turi ir ja naudojasi, bet investicinių sąskaitų rūšių – begalės. Kokį variantą mes pasirenkame?
Nes tai keičia konkurencinę aplinką, keičia investicijas finansų bendrovėms į savo finansų sistemas, tam reikia pasiruošti. Kartais atrodo toks nesuvokimas, kad treptelėjau koja ir priėmiau, o dabar gyvensim taip. Reikia planavimo“, – sakė jis.
M. Dubnikovas teigė manantis, kad tiek kalbant apie didesnius mokesčius bankams, tiek apie mokesčių reformą, visuomene yra manipuliuojama.
„Mano įtarimas, kad bandoma į biudžetą surinkti didesnę pinigų sumą didinant įvairius mokesčius, nes reforma, kuri bus siūloma, palies daug žmonių, bus mokesčių didinimas.
Kodėl tai daroma? Artėja Seimo rinkimai ir reikia padaryti tą patį veiksmą, kuris jau buvo daromas eilę metų, kai turėjome pinigų perteklių iš paramų – reikšmingai padidinti pensijas, MMA, o tada atsiranda natūrali skylė biudžete, kurią reikia uždengti.
Kai bus svarstomas kitų metų biudžetas, greičiausiai, vėl bus norima padaryti tokį veiksmą, didinti išmokas. Kaip ir su didžiaisiais bankais. Juos apmokestins. <…> Tai kokie galimi veiksmai iš ankcininkų pusės? Atitraukti kapitalą ir nebesiekti tiek pelno, nes tu uždirbi 10 Eur, o iš tavęs 6 Eur paima.
Antras dalykas, didinti kainas, maržas, kad uždirbti pelnus, kuriuos skaičiavai, kad uždirbsi“, – svarstė ekonomistas. Jis pabrėžė manantis, kad Vyriausybė su šia reforma ketina eiti „va banque“.
„Ji galimai bus pristatoma pavasario sesijos gale, tačiau turi būti priimta iki liepos 1 dienos, kad galėtų įsigalioti nuo kitų metų“, – laiką, kiek liks diskusijoms ir klausimams aptarti, skaičiavo jis.
Galiausiai, pasak M. Dubnikovo, sistema veikia ne taip ir taip elgiamasi būti neturėtų.
„Taip nėra daroma. Einama kažkokiu spaudimo keliu, tačiau sakyčiau, kad rinkimai visiems labai šiaušia nuotaikas. Kažkokie motyvai juk turi būti“, – svarstė jis.
Bijo, kad didės našta „paprastam žmogui“
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė „Delfi“ aiškino, kad konfederacija gyvena tokiomis pačiomis nuotaikomis ir ketina raštiškai keiptis į premjerę Ingridą Šimonytę.
Jos bus prašoma paaiškinti susiklosčiusią situaciją bei planuojamas permainas mokesčių sistemoje.
„Tai yra visiškas pasityčiojimas iš socialinio partnerio. Praėjusiais metais Trišalėje taryboje sakėme, kad jeigu yra kažkokie pokyčiai, jei kažkas planuojama, būkite mieli, ateikite čia, pasitarkime.
Tačiau, kaip prasidėjo metai, taip tas ignoravimas ir vyksta. Tai mąstymas, kad čia nėra ko tartis, duodama primestinė nuomonė.
Nežinau ar tai normalu, niekas net nemato reikalo aiškinti. Manęs žmonės klausia, kas čia bus, bet aš nieko nežinau“, – kalbėjo ji.
„Kaip dabar vidutiniokas, kuris uždirba apie vidutinį darbo užmokestį, sumoka daugiausiai mokesčių, taip bus ir toliau.
Taip jau yra Lietuvoje, kad kai reikia didinti biudžeto įplaukas, jas padidins kas? Tas, kuris net neuždirba 1,5 vidutinio darbo užmokesčio, o visi kiti, kaip gyveno su šypsena, taip ir gyvens“, – sakė ji bei priminė, kad piniginę galimai apsunkins ir automobilių taršos bei NT mokestis.
Mato, kad galime padaryti klaidą Kad mokesčių reforma gali tapti klaida, teigė ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Jis LNK žinioms kalbėjo jaučiantis baimę, kad reforma turės įtakos užsienio investicijoms.
„Bijau, kad tai bus dar viena klaida, kuri supurtys rinką, kad mes kažką darome, bet nieko nepadarom. Mokesčių pakelti negalime, nes verslas pabėgs iš Lietuvos, bet jei sumažinsim, reiškia negalėsim finansuoti biudžeto įsipareigojimų.
Tai reiškia mokesčiai bus tik perstumdyti, tai suvels rinką, duos neigiamą signalą užsienio investuotojams, visiems bus papildoma biurokratinė našta“, – sakė jis.
Palies visus mokestinius įstatymus
Redakcija primena, kad anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad naujoji mokesčių reforma galėtų paliesti investicinės sąskaitos įvedimą, tam tikrų pelno lengvatų naikinimą, NT mokesčio pokyčius. Taip pat aplinkosauginius mokesčius.
Vėliau patikslinta, kad didesni ar mažesni pasiūlymai liečia visus mokesčių sistemą apimančius mokestinius įstatymus.
„Neskaičiavau, kiek ten jų yra, bet didesni ar mažesni pakeitimai yra daromi visuose įstatymuose, kurie susiję su mokesčių reguliavimu“, – ministrė aiškino Eltai.
Premjerės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas taip pat yra tikinęs, kad skirtingai negu dažnai suvokiama, mokesčių reformos tikslas yra naikinti iškraipymus dabartinėje mokesčių sistemoje, o ne siekti dar labiau apmokestinti piliečius.
Taip pat jis pažėrė kritikos Finansų ministerijai dėl planuojamo banko apmokestinimo.
„Aš labai norėčiau, kad viceministrė Rūta Bilkštytė, kuri atsakinga už mokesčių politiką Lietuvoje, ir jos kolegos (nes Finansų ministerijoje ne vienas žmogus dirba) pradėtų aiškinti žmonėms, ką jie čia mėgina padaryti. (…)
Tad paskatinčiau savo kolegas iš Lukiškių gatvės (Finansų ministerijos adresas – ELTA) išlįsti iš bunkerio ir pradėti aiškinti visuomenei, ką jie ten mėgina daryti“, – „Žinių radijui“ komentavo V. Navickas.
Pasak G. Skaistės, pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos.
Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
