Koronaviruso pandemija gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Ne išimtis ir darbo santykiai. Tenka priimti naują karantino situaciją ir neretai kyla įvairiausių klausimų, kuriuos skaitytojai siunčia tinklalapiui socdialogas.lt. Dalinamės aktualiausiais.
Skaitytojas klausia, ar
Lietuvoje įvedus karantiną, Vyriausybė priėmė nutarimą, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų (darbų) atlikimą. Tokia pati darbo organizavimo forma rekomenduojama ir privačiajam sektoriui.
Taigi, jeigu klausimo autorius dirba viešajame sektoriuje, darbas privalo būti organizuojamas nuotoliniu būdu. Grąžinimas į darbo vietą galimas tik nesant galimybių atlikti darbuotojo funkcijų nuotoliniu būdu. Privačiam sektoriui rekomenduojama elgtis taip pat, tačiau dėl darbo organizavimo formos gali nuspręsti pats darbdavys, kiek jam tai leidžia Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.
Esu 68 metų, dirbu daugiabučių namų po 23 aukštus valytoja. Čia yra didelis žmonių judėjimas, o aš esu rizikos grupėje. Ar karantino metu galiu nevykdyti pareigų?
. Tačiau darbuotojas gali laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą pagal DK 50 str., jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesius iš eilės nevykdo darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios teisės normos. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas iki 3 mėn., už šį laikotarpį mokama ne mažesnė kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensacija už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį. Jeigu darbuotojas darbo sutarties vykdymą sustabdo nepagrįstai, jis turi atsakyti už darbdaviui padarytą žalą.
Verta atkeipti dėmesį, jog DK 158, 159 str. nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.
DK 159 straipsnis nustato, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu.
Daugiau informacijos apie darbo santykius ir socialinį dialogą galite rasti
Užsak. nr. 401
