Policija skelbia, kad šiemet sukčiavimo atvejų fiksuojama maždaug 20 proc. daugiau. Vienas būdų – sukčiai, apsimetantys įmonės „Google“ atstovais, aiškina, kad prie paskyros bando prisijungti kitas asmuo. Jie siūlo savo pagalbą ir išvilioja asmens duomenis.
Teigia, kad kažkas įsilaužė į paskyrą
Į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi moteris, kuri nurodė, kad aštuonias dienas jai telefonu skambino nepažįstami asmenys. Jie prisistatė kaip „Google“, banko ir policijos atstovai bei apgaulės būdu pasisavino apie 19 tūkst. eurų. Pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo. Tokių atvejų Lietuvoje – ne vienas. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sako, kad ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo skaičius yra išaugęs.
„Šiemet turime beveik 3 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų įvairių. Tai yra beveik 20 procentų daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. (…) Minimas sukčiavimo būdas yra šiuo metu vienas iš populiariausių. Tai dažniausiai žmonės nukenčia nuo tokio sukčiavimo būdo“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ teigia Policijos departamento atstovas.
Ramūnas Matonis / E. Blažio / LRT nuotr.
Šis sukčiavimo būdas atrodo taip – žmonėms skambina asmenys, prisistatantys „Google“ atstovais, dažniausiai kalba rusiškai ir aiškina, kad į žmogaus paskyrą kažkas įsilaužė, yra kažkokių problemų. Jie siūlo padėti. Iš žmogaus išprašomi slaptažodžiai, kartais ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys ir taip nurašomi pinigai.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Liudas Ališauskas sako, kad greičiausiai „Google“ vardas yra naudojamas dėl to, kad tai yra didelė pasaulinė organizacija, pelniusi pasitikėjimą.
Taip pat – ne visi vartotojai pasinaudoja įmonės siūlymu papildomai apsaugoti savo paskyrą. Pavyzdžiui, įjungti dviejų faktorių autentifikaciją. Tai yra funkcija, kuri bandant prisijungti prie paskyros, į kitą įrenginį atsiunčia kodą, kurį reikia suvesti. Nusikaltėliai, patekę į jūsų paskyrą, gali pasiekti visus duomenis laikomus „Google“ platformoje: kontaktinę informaciją, nuotraukas, prisijungimus prie kitų platformų.
Liudas Ališauskas / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
„Ką galima su tuo padaryti? Turint telefonus, skambinti jūsų draugams. Ką irgi pastebime – tai vyksta šantažas, pasiūlo susimokėti pinigų tam, kad atiduotų paskyrą jums atgal, o jeigu tas naudotojas nesutinka, tai kas įvyksta, tiesiog naudotoją atjungia nuo pačios paskyros. Jeigu nusikaltėliams nesumokate ir jie turi prieigą, jūs netenkate prieigos prie savo elektroninių laiškų, prie savo kontaktų ir kitų dalykų“, – aiškina L. Ališauskas.
Pinigus praranda investuodami į netikras svetaines
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė teigia, kad dažniausiai į sukčių pinkles įkliūva vyresnio amžiaus žmonės. Ji skatina išlikti budriems.
Niekada nei policija, nei banko darbuotojai, nei dar didelių įmonių atstovai tikrai neskambina asmenims ir nereikalauja, neprašo nei jų bankinių prisijungimų kodų, nei asmens duomenų, nei dar kažkokių tai duomenų.
– A. Grauslienė
„Mes norėtume dar kartą priminti, jog niekada nei policija, nei banko darbuotojai, nei dar didelių įmonių atstovai tikrai neskambina asmenims ir nereikalauja, neprašo nei jų bankinių prisijungimų kodų, nei asmens duomenų, nei dar kažkokių tai duomenų, dėl kurių pareiškėjai, piliečiai vėliau galėtų būti pažeidžiami ir prarasti pinigus“, – tikina ji.
Andromeda Grauslienė / R. Rumšienės/LRT nuotr.
Anot pašnekovės, jeigu sulaukiate tokio skambučio, padėkite ragelį ir apie tai informuokite trumpuoju pagalbos numeriu 112.
Tačiau R. Matonis pastebi, kad šiuo metu daug pinigų žmonės praranda ir investuodami į netikras platformas. Šių pasiūlymų jie taip pat sulaukia telefonu.
„Atsiunčia nuorodą su neva investavimo platformos svetainės adresu. Nors tai yra visiškai netikra svetainė. Žmogui pasiūloma investuoti pradžioj nedidelę pinigų sumą. Žmogus investuoja net, pavyzdžiui, 100–200 eurų. Jis labai greitai per kelias dienas uždirba toj svetainėj, neva uždirba, tikrai kelis kartus didesnę sumą. Žmogus patiki, įsitikina. Netgi būna atvejų, kad gauna tą uždarbį vadinamą ir paskui investuoja tiesiog didesnes pinigų sumas ir per kelis mėnesius praranda po keliasdešimt tūkstančių eurų“, – teigia R. Matonis.
„Google“ / AP nuotr.
Policijos departamento atstovas pateikia ir kitą sukčiavimo būdą – netikros elektroninės parduotuvės. Sumokėję pinigus pirkėjai prekės nesulaukia arba gauna tokią, kuri neatitinka aprašymo.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
