Gyvenimo įgūdžių programa, kurios pamokos startavo šį mėnesį, apaugo mitais ir aistromis. Nuo nerimo, esą vaikai bus stumiami į ankstyvus lytinius santykius, bus esą skatinami keisti lytį ar seksualinę orientaciją, o per pamokas bus mokomi gamintis kontracepcines priemones, iki raginimų perskaityti programą, kurioje viso to nėra, ir patikinimų, kad per pamokas bus mokoma gerbti savo ir kitų kūną, ištarti „ne“ rizikingam elgesiui.
Programos šalininkai pabrėžia, kad vaikams lytiškumo klausimų visada iškyla, tik jie ne visuomet išdrįsta paklausti artimųjų, o klasėje atsakymų jie ieško su profesionaliai pasirengusiais mokytojais ir, tai taip pat labai svarbu, su bendraamžiais. O kritikai sako, kad kyla nerimas, kad pagal ją besimokantys vaikai gali būti pastūmėjami tapti homoseksualais, bus per anksti supažindinami su lytiniais santykiais, bus skatinami tapti paklusnūs, kai svarbiau būti lyderiu ir kūrybiškam.
LRT.lt primena, kad Gyvenimo įgūdžių programa apima žmogaus saugą, patyčių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją ir kitas temas, o lytiškumo klausimai sudaro apie 10-15 proc. programos turinio, priklausomai nuo klasės. Pamoka privaloma vaikams nuo pirmos iki dešimtos klasės.
Nuomonės kardinaliai skiriasi
LRT.lt paklausė dviejų tėvus, šeimas buriančių organizacijų, atstovų, kaip jos žvelgia į naująją pamoką.
Šeimų asociacija tvirtina, kad Gyvenimo įgūdžių programa vaikams padės bent minimaliai užpildyti emocinio lavinimo spragas, kurias kartais tėvai palieka ne iš piktos valios, o dėl skirtingų resursų stokos.
„Gyvenimo įgūdžių programa reikalinga dėl kelių priežasčių. Viena, siekiama stiprinti mokinių socialinį ir emocinį intelektą. Kitas tikslas – integruoti po vienu pavadinimu visas programas, kurios įgyvendinamos mokykloje per skirtingas pamokas. Gyvenimo įgūdžiai apima ir emocinį-socialinį intelektą, ir jo ugdymą, žmogaus saugą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, taip pat lytiškumo ugdymą“, – kalbėjo Šeimų asociacijos atstovas mokytojas Antanas Jonušas.
Mokykla / E. Kniežausko/LRT nuotr.
Šeimų asociacija pasidalijo ir mitais apie Gyvenimo įgūdžių programą bei jų paaiškinimu, paneigimu.
Lietuvos tėvų forumo (LTF) nuomonė yra kardinaliai kitokia. Kaip sakė daug kritikos naujosioms pamokoms išsakiusio forumo vadovas Kęstutis Mikolajūnas, dalį šios organizacijos atstovaujamų tėvų labiausiai trikdo lytiškumo ugdymo dalis. Bet ne tik tai, pabrėžė jis.
„Šita programa skiriasi nuo kitų programų. Mokykla ir ugdymo įstaigos yra toli žvelgiančios į ateitį, kaip į kosmosą, kai būnant lauke dangus yra labai aukštai, o ši programa yra su žemomis lubomis, ji yra korekcinė, primena pataisos namų programą“, – kalbėjo kritiką startavusioms šį rugsėjį gyvenimo įgūdžių pamokoms išsakęs LTF vadovas K. Mikolajūnas.
Jis programą vadino slogia ir skirta vaikų elgesiui, kurio, jo akimis, nereikėtų keisti, koreguoti.
Mokykla / E. Kniežausko/LRT nuotr.
Pasak K. Mikolajūno, tai, kad dalis vaikų pakankamai žinių negauna šeimoje, galbūt yra iš socialinę riziką patiriančių šeimų, nereiškia, kad tokios programos reikia visiems vaikams.
„Tą programą taikant vaikams, kuriems nekyla socializacijos problemų, kurie gerai prisitaiko, yra pavojus, kad juos ji gali sulaužyti. Sulaužyti blogąja prasme. Juos padaryti patogius suaugusiesiems, paklusnius. Bet jei pasižiūrėtume į darbo rinką, visur reikalingas kūrybiškumas, pasitikėjimas savimi, iniciatyvumas, o ši programa šių dalių neturi. (…) Lyderystės, iniciatyvos įgūdžių nėra. Jei vadiname gyvenimo įgūdžiais, tai ne visai gyvenimo įgūdžiai. Net labai pritemptai ši programa – tik pusė gyvenimo įgūdžių, iki pusės“, – kritiką išsakė K. Mikolajūnas.
Jis sako, kad LTF labiausiai kliūva ne tiek lytiškumo ugdymo dalis, o tai, kad tai yra auklėjimo programa. Jo manymu, mokyklos funkcija nėra auklėjimas, mokyklos funkcija yra šviesti, o auklėjimas yra tėvų reikalas.
Rugsėjo 1-oji, mokiniai / E. Blaževič / LRT nuotr.
Jonušas: svarbu, kad svarbias temas vaikai aptarinėtų su bendraamžiais
Pedagogas A. Jonušas sutinka, kad dalis tokio gyvenimo įgūdžių ugdymo vyksta ir turėtų vykti šeimoje, tačiau jis įsitikinęs, kad įgūdžiams gludinti reikalingos ir pamokos. Juolab jų metu vaikai turi galimybę kylančius klausimus aptarti su bendraamžiais, o tai bręstant yra labai svarbu.
Meilės Lukšienės premijos laureatas mokytojas Antanas Jonušas / E. Blačevič/LRT nuotr.
„Lytiškumo ugdymas neabejotinai prasideda šeimoje. Ir svarbiausius įgūdžius ir žinias, mano supratimu, vaikas turėtų gauti šeimoje – augdamas ir matydamas tėvų pavyzdį, kaip jie skirstosi vaidmenis, puoselėja šeimą. Tačiau tai neprieštarauja tam, kad ir mokykloje vyktų lytiškumo ugdymas, per tas pamokas mokiniai įgytų žinių ir įgūdžių, apie kuriuos kalbėti ir mokyti tėvai gali neturėti kompetencijos.
Be to, svarbu, kad svarbias temas vaikai aptarinėtų su bendraamžiais, kad turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, išgirsti kitų nuomonę. Vaikams svarbu apie tai kalbėtis ne tik su tėvais. Viena iš mokyklos paskirčių – socializacija“, – pabrėžė pedagogas.
Jonušas: moko vaikus ištarti „ne“ nesaugiam elgesiui
Programos priešininkai yra ne kartą kritikavę ir tai, kad Gyvenimo įgūdžių programos lytiškumo ugdymo dalyje dėmesys sutelkiamas į prevenciją, o ne į rengimą šeimai. Be to, kritikai atkreipia dėmesį, kad paauglių nėštumų ir abortų skaičius pastaraisiais metais susitraukęs.
Kaip rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, apimantys ankstyvus nėštumus ir abortus nuo 2018 m., jų skaičius išties mažėja. Tačiau Gyvenimo įgūdžių programos rengėjai primena, kad nuo 2016 m. mokyklose integruotai į įvairius dalykus dėstoma Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa (vadinama Gyvenimo įgūdžių programos pirmtake), o tai galimai ir padarė įtaką paauglių nėštumų ir abortų skaičiaus mažėjimui.
https://infogram.com/0b63c22f-1fb3-4695-8747-4deff5cf37f0?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Flietuvoje%2F2%2F2079607%2Fgyvenimo-igudziu-pamoka-mitu-ir-protestu-juroje-gretina-net-su-pataisos-namais-ir-rezia-bijantys-del-vaiku-seksualines-orientacijos&src=embed#async_embed
Tai, kad paauglių nėštumų ir abortų skaičius pastaraisiais metais mažėja, anot Šeimų asociacijos atstovo A. Jonušo, nėra argumentas prieš Gyvenimo įgūdžių programos lytiškumo ugdymo dalį.
„Svarbu, kad per lytiškumo pamokas mokiniai įgytų žinių ir gebėjimų, kaip atsispirti rizikingam elgesiui, kaip pasakyti „ne“. Svarbu jau nuo pirmos klasės suprasti, kad mano kūnas priklauso man, kad kiti žmonės, kurie nėra šeimos nariai ar gydytojas, neturi teisės liesti mano kūno. Tai yra įgūdžiai, kurie mokiniams padeda tapti atsparesniems smurtui ir priekabiavimui. Mokykloje kalbama ne vien apie neplanuotus nėštumus, kalbama apie apskritai komplektą įgūdžių ir žinių, kurios jauniems žmonėms padeda labiau apgalvotai, sąmoningiau planuoti savo lytinį gyvenimą, kai tai jau tampa aktualu“, – kalbėjo A. Jonušas.
Jis nenorėtų sutikti ir su nuskambėjusiais priekaištais, kad programos rengėjai orientuojasi į prevenciją, užuot rengę vaikus šeimai.
„Negalėčiau sutikti, nes tiek Gyvenimo įgūdžių programa, tiek ją papildanti etikos programa kalba ir apie savęs, savo jausmų ir emocijų supratimą, ir apie santykių su kitais mezgimą. Tam abiejose programose skiriama daug dėmesio“, – sakė A. Jonušas.
Jo manymu, greičiausiai įvairių mitų atsiranda todėl, kad labai mažai žmonių skaitė Gyvenimo įgūdžių programą, bet jis tame neįžvelgia bėdos.
Paauglė / Shutterstock nuotr.
„Gal mums visiems ir nereikia jos skaityti. Mes turime mokytojus, kurie turi kompetenciją vesti šias pamokas. Bet organizacijos, kurioms dėl įvairių priežasčių neparanki ši programa, išnaudoja žmonių neišmanymą, todėl ir turime didelį skaičių žmonių, kurie mano, kad ši programa yra blogis“, – sakė A. Jonušas.
LTF: mes jaučiame šį klausimą ore
Nors LTF vadovas išskyrė kaip svarbiausią auklėjimo aspektą, anot jo, tėvus erzina lytiškumo ugdymo dalis programoje.
„Taip atrodo, kad programa „į vienus vartus“, į Įvairovės namų parengtas metodikas, kam tėvai nebūtinai pritaria, nes tai – viena kraštutinė pasaulėžiūra ar ideologija. Nėra atsvaros, juk yra kitų metodikų, kitokių vertybiškai. Pirmiausia tėvus labiausiai erzina lytiškumo klausimas“, – kalbėjo K. Mikolajūnas.
Neseniai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ K. Mikolajūnas sakė; „Tėvai nenori savo vaikų pastūmėti homoseksualumo link, ta baimė didelė, nes homoseksualūs asmenys užauga įprastose šeimose.“
Kalbėdamas su LRT.lt K. Mikolajūnas paaiškino, kad toks nuogąstavimas yra nuspėjamas.
„Tėvai nekelia šio klausimo. Mes jaučiame, kad tai yra ore. Tėvai bijo šiuos klausimus kelti ir atvirai apie tai kalbėti, bet jaučiame, kad tokia baimė yra. Nė vienas tėvas nenori išsiauginti homoseksualaus vaiko arba pastūmėti to link, nes šiems žmonėms yra sunkiau gyventi. Tai yra suprantama, tai jautrus klausimas, bet nėra taip, kad tėvai viešai pasisakytų, bet tai galima nujausti, nuspėti bet kokiame kontekste“, – LRT.lt kalbėjo K. Mikolajūnas.
Mokykla / E. Kniežausko/LRT nuotr.
Jis sakė, kad sunku pamatuoti, kokio skaičiaus tėvų nuomonei jis atstovauja, bet Tėvų forumas, anot jo, sulaukia daug sunerimusių tėvų užklausų.
„Į mus kreipiasi, mes konsultuojame. Aš įsivaizduoju, kad mes esame labai didelės dalies tėvų atstovai, tą sunku būtų pamatuoti ir įrodyti, bet mes stengiamės atliepti daugumos tėvų lūkesčius“, – aiškino K. Mikolajūnas.
Sulaukė ir prezidento dėmesio
Dėl Gyvenimo įgūdžių programos ietis surėmė ne tik tėvų, šeimų organizacijos. Prieš šią programą peticiją parengė ir parašus renka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, vėlinti gyvenimo įgūdžių pamokas dėl galbūt nepasirengusių mokytojų paragino ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Tiesa, ŠMSM paaiškino, kad šios pamokos naujos, bet programos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias mokiniams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko. Šios temos būdavo nagrinėjamos, tarkime, per biologijos, etikos ar kitas pamokas, taip pat per klasės valandėles.
Mokykla / E. Kniežausko/LRT nuotr.
ŠMSM pabrėžė, kad mokytojai, kurie mokė žmogaus saugos dalyką, turėjo baigti atitinkamus kvalifikacinius kursus. O tiems, kurie dėstė Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą mokyklose, buvo surengta kursų, konsultacijų, kitų kvalifikacijos tobulinimo renginių, pateikta nemažai metodinės medžiagos.
„Taigi, tokių parengtų specialistų mokyklose jau yra ir reikia jais pasitikėti. Pagal programoje konkrečioms klasėms pateiktas temas mokytojai gali savarankiškai dėliotis pamokų turinį“, – aiškino ministerija.
Nuo šio rudens (Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete) pradedamos nemokamos nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos. Be to, aiškino ŠMSM, įgyvendinant Gyvenimo įgūdžių programą mokykloms rekomenduojama pasitelkti įvairių sričių specialistus, tai galėtų būti visuomenės sveikatos biurų, nevyriausybinių organizacijų, policijos atstovai ir kt.
Vaikas / Pexels nuotr.
Kreipėsi į prokuratūrą ir STT
Be to, Lietuvos tėvų forumas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą įžvelgdamas galimų korupcinių apraiškų ir interesų konflikto Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimo procese. Gyvenimo įgūdžių programos viena iš rengėjų yra dr. Daiva Šukytė, kuri yra Seimo nario konservatoriaus Lino Slušnio žmona.
LTF akiratyje atsidūrė tai, kad gegužę, anot LTF, L. Slušnys kartu su Socialinio ir emocinio ugdymo institutu, kuriam vadovauja D. Šukytė, organizavo konferenciją Seime „Socialinio ir emocinio ugdymo (-si) jungtys formaliojo ir neformaliojo mokymosi (-si) procese“.
Šeimų asociacija savo feisbuko paskyroje pasidalijo ir savo įžvalgomis apie pačią programą ir apie reakcijas, kurių kilo visuomenėje.
Antai šios įžvalgos:
𝐌𝐈𝐓𝐀𝐒: „GĮP tvirkins vaikus“. Programoje nėra numatytą temų, kurios net potencialiai galėtų „tvirkinti“ vaikus. Pabrėžiame – tokių temų nėra. Programos temos: emocinio ir socialinio intelekto lavinimas, psichologinio atsparumo ugdymas, žmogaus sauga, sveika gyvensena, priklausomybių prevencija, lytiškumo ugdymas (LU)… Programoje žmogus matomas kaip integrali visuma ir todėl turi būti lavinimas visapusiškai, taip pat ir lytiškumo bei lytinės sveikatos temose. Vaikus tvirkina ne programos, o suaugę, kurie naudojasi vaikų bejėgiškumu. Tokie suaugę naudojasi ir tuo, kad vaikai neretai nesupranta, koks suaugusiųjų elgesys yra tinkamas bei vaikai nežino, kur (ir kad) galėtų kreiptis pagalbos. Programa nesustabdys suaugusių nusikaltėlių, bet padės stiprinti vaikus, kad vaikai geriau atpažintų seksualinės (ir ne tik) agresijos ženklus ir jaustųsi drąsiau kreiptis pagalbos.
𝐌𝐈𝐓𝐀𝐒: „Programa yra apie lytiškumo ugdymą ir ji kelia paniką tėvams“. Mito šaltinis – Radviliškio rajono meras, kuris prieš kelias dienas kreipėsi į Radviliškio krašte rinktą LR Seimo narį, prašydamas, kad būtų stabdoma „Lytiškumo ugdymo“ programa. Neva, „mokinių tėvams lieka neatsakyta į daugybę klausimų ir šalyje kyla didelė panika“. Mūsų asociacijos nariai ir bendraminčiai panikos nejaučia. Bendraujame su skirtingų mokyklų darbuotojais – mūsų žiniomis, mokyklose panika taip pat nejaučiama. GĮP jau vyksta ir vyksta kaip eilinė pamoka. Jei tėvams lieka daug neatsakytų klausimų, kviečiame pasiskaityti pačią programą* (nuoroda komentaruose ). Patiksliname. Pirma, programa vadinasi ne „Lytiškumo ugdymo programa“, o „Gyvenimo įgūdžių bendroji programa“. Antra, net žodžio „lytiškumas“ nerasite pačioje programoje. Jei pasiskaičius programą vis viena liks klausimų, kviečiame su konkrečiais klausimais (ne panika) kreiptis į LR ŠMSM specialistus ir/ar juos užduoti LR ŠMSM rengiamoje gyvoje transliacijoje apie GĮP** (nuoroda komentaruose ).
𝐌𝐈𝐓𝐀𝐒: „GĮP mokys vaikus gamintis priemones oralinei kontracepcijai“ Mito šaltinis – I. Vėgėlė, kuris per televizijos laidą pasakė, kad, galimai, mokiniams reikės gamintis „kontraceptinę priemonę oraliniam seksui“. Šis mitas paneigtas jau ne vienoje žiniasklaidos priemonėje, bet mes tik patvirtinam – GĮ programoje nėra ugdomi įgūdžiai gamintis „kontraceptines priemones oraliniam seksui“. Mokytojai dirbs pagal GĮP. Taip, viename iš rekomenduojamų GĮP mokslu grįstų šaltinių yra iliustracija, rodanti, kaip gamintis barjerinę plėvelę oraliniam seksui (plėvelė yra skirta lytiškai plintančių ligų prevencijai, ne kontracepcijai). Tačiau to nėra programoje. Reiškia, mokiniai to nebus mokomi GĮP rėmuose.
𝐌𝐈𝐓𝐀𝐒: „GĮP nepritaikyta pagal vaikų amžių“ Diskusijoje apie GĮP vienas kitas susirūpinęs tėtis ar mama kelia klausimą, ar programa pritaikyta amžiui. Atkreipsime dėmesį, jog viena iš programos rengėjų – dr. Daiva Šukytė, jau daug metų dirbanti su emocinių kompetencijų lavinimo temomis. Ji daug metų apmoko mokytojus dirbti šiame lauke (NB: Tai, kad jos vyras yra LR Seimo narys, nesumažina jos kompetencijų emocinio ugdymo srityje). Mokslininkė D. Šukytė ne vienuose mokymuose apie GĮP akcentavo, kad programa kurta spiralės principu – t.y. mokinys vienais metais susipažįsta su viena tema, o po metų ar kelių prie tos temos grįžtama tam, kad mokinio kompetencijos toje temoje būtų pagilinamos pagal jo amžių ir supratimą. Paskaičius programą, galima matyti, kad programa pritaikyta mokinių amžiui ir konkrečios kompetencijos ugdomos atsižvelgiant į vaiko gebėjimą suprasti ar priimti konkrečią informaciją.
𝐌𝐈𝐓𝐀𝐒: „Organizacijoms, kurios atstovauja prigimtinę šeima, nebuvo leista dalyvauti diskusijose, rengiant GĮP“. Šį mitą skleidžia Lietuvos šeimų sąjūdis. Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovo A. Orlausko cit: „Šios programos rengime prigimtinių šeimų ir tėvų teises atstovaujančios organizacijos dalyvauti neturėjo galimybės“. Ne visai tiesa. Kad būtų kuo mažiau interpretacijų, pateiksime šiek tiek konteksto. 2007 m. sukuriama rekomendacinė LU programa mokykloms. Jos pagrindas – katalikiškomis vertybėmis grįstas lytiškumo ugdymas. Jos kūrimo užkulisių mes nežinome, bet žinome, kad ja džiaugėsi skirtingos katalikiškos šeimų organizacijos. Ją galima teberasti online ir, akivaizdu, kad jos turinys neatitinka nei vaikų poreikių, nei ekspertų rekomendacijų, kaip iš tiesų turėtų būti vykdomas LU mokyklose. 2015-2016 m. vis stiprėjant žmogaus teisių organizacijų balsui dėl kokybiško LU trūkumo mokyklose, LR ŠMSM (tuo metu LR ŠMM) buvo priversta reaguoti ir subūrė maždaug 20 organizacijų darbo grupę, skirtą sukurti naują privalomą LU programą. Ministerija daugiau mažiau užėmė „neutralaus tarpininko“ poziciją. Prie darbo stalo susėdo labai skirtingų nuostatų organizacijos: nuo žmogaus teises ginančių Tolerantiško jaunimo asociacijos ir Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos iki katalikišką požiūrį į lytiškumą ginančių Lietuvos tėvų forumo, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, Lietuvos Vyskupų konferencijos. Vyko klampios diskusijos, programa buvo neišbaigta, „kompromisinė“. Ir nors mokykloms ji buvo privaloma, ji neveikė (nebuvo skirta resursų, buvo palikta savieigai). 2020 m. LR ŠMSM ėmėsi kitos taktikos – patikėjo emocinių kompetencijų ugdymo programos rėmus sukurti profesionalams, o tik turint rėmus, juos teikti visuomenės svarstymui. Programa turėjo integruoti lytiškumo ugdymą. 2020 m. rudenį programos pirminė versija buvo pateikta viešam svarstymui ir nuo tada vyko intensyvios diskusijos: dalis jų buvo atviros (bet kas galėjo prisijungti per nuorodą ir dalyvauti jose), dalis uždaresnės, bet visose jose labai aktyviai dalyvavo tėvus atstovaujančios organizacijos (pvz, LTF, NŠTA…). ŠA atstovai taip pat dalyvavo. Siūlymus raštu dėl programos korekcijos taip pat teikė skirtingos tėvų organizacijos. Lietuvos šeimų sąjūdis iš principo negalėjo dalyvauti diskusijose, nes tuo metu, kai vyko intensyviausi derinimai, jie dar net nebuvo oficialiai įsikūrę . Kas pasikeitė su nauja GĮP? Tai yra bene pirmoji programa, kurioje LR ŠMSM atviriau prisiima žmogaus teisių ir mokslinio konsensuso svarbos poziciją. Diskusijose dėl GĮP turinio laimėjo argumentai, ne ideologinės nuostatos. Todėl diskusijoje pralaimėjo tokie argumentai kaip „tradicinė šeima vertingesnė už kitas šeimos formas“, „lytiškumas yra vaisingumo raiška“, „lytiškumo ugdymas turi ruošti šeimos (per santuoką) kūrimui“ ir t.t. LR ŠMSM pasuko tolyn nuo „susilaikymu grįsto“ LU link „žmogaus teisėmis ir pagarbos įvairovei“ grįstos programos. Žingsnis dar nedidelis, bet į teisingą pusę. Apibendrinus, įvairios šeimas atstovaujančios organizacijos aktyviai dalyvavo svarstant GĮP ir jų siūlymai buvo įtraukti derinimo procesą.
𝐌𝐈𝐓𝐀𝐒: „Tėvai gali atsisakyti GĮP pamokų (ar dalies)“. Viešoje erdvėje matomi raginimai tėvams, kurie nenori GĮP savo vaikams, atsisakyti konkrečių GĮP pamokų. GĮP yra formalaus ugdymo dalis. Ji yra privaloma ir privaloma visa apimtimi. Negalima savo nuožiūra atsisakyti nei visos GĮP, nei konkrečių jos pamokų. Neateiti į konkrečią pamoką niekas neuždraus. Į pamoką neatėjęs vaikas tiesiog gaus „n“ raidę. Didelės tragedijos, matyt, nėra. Liūdniau yra tai, ko dėl nepagrįstų tėvų baimių neteks vaikai. Pabaigai. Mes manome, kad švietime turime vadovautis vaikų interesais, ne tėvų baimėmis. Vaikams GĮ programa yra prasminga ir reikalinga, o tėvų baimes gali sumažinti švietimas. Todėl kreipiamės į mūsų bendraminčius ir ne tik – jei neramu, perskaitykite programą. Ir bus tikrai ramiau.
