Ignui Taurazevičiui, kaip ir visiems vaikams, dabar vasaros atostogos, tačiau treniruotes „Kumitė“ sporto klube jis lanko kaip lankęs – dukart per savaitę, o dažną savaitgalį dalyvauja varžybose. Kad sportininkams atostogų nebūna, penktokas jau senokai suprato, bet dėl to nesiskundžia – jis pasiryžęs siekti karatė aukštumų.
Penktoko Igno sportinių trofėjų kolekcijoje – 8 medaliai ir 4 taurės, laimėtos įvairiose karatė varžybose, ir geltonas diržas. Pasak trenerio ir sporto klubo „Kumitė“ prezidento Atrūro Enčerio, Ignas šiuo metu yra vienas daugiausia pasiekusių ir perspektyviausių vaikų amžiaus grupės klubo narių.
Išbandęs krepšinį ir futbolą, ir kitų, ne sporto, būrelių, Ignas pasirinko karatė. „Tiesiog patiko, – sako berniukas. – Norėjau būti stiprus, kad galėčiau, jei prireiktų, apginti mamą.“
Treniruotės Ignui dukart per savaitę, ir be jų jis ateina į treniruoklių salę, o dažną savaitgalį būna varžybos. Net vasarą atostogų nėra. Bet Ignas visur suspėja, nes, pasak mamos Aušros Taurazevičienės, pats nori, pats tą sporto šaką pasirinko, be to, sportuodamas tapo daug savarankiškesnis.
Ignas prisipažįsta, jog pradžioje norėjosi, užuot ėjus į treniruotę, pabūti su draugais lauke, bet tik iki tol, kol iškovojo pirmuosius apdovanojimus. Pirmasis rimtas jo pasiekimas – 2010 m. Pabaltijo čempionate „Baltijos taurė“ iškovota II vieta. Pats vertingiausias – šiemet balandžio 14 d. Jurbarke vykusiame Lietuvos čempionate iškovota II vieta, nes tose varžybose Ignui teko žymiai stipresni varžovai. Birželio 30 d. „Baltijos taurės“ varžybose Klaipėdoje finale teko rungtis su kur kas labiau patyrusiu daugkartiniu Lietuvos čempionu. Ignas jį nugalėjo, nes sugebėjo varžovui pataikyti į galvą.
Nors „pataikyti į galvą“ skamba gana grėsmingai, stipriai smūgiuoti draudžia taisyklės. Karatė sporte yra labai griežtos taisyklės, jei jų nesilaikysi – niekada netapsi nugalėtoju. Jaunieji sportininkai varžybose dalyvauja su šalmais ir liemenėmis – dėl saugumo. Muštis gatvėje karatistai nemokomi, atvirkščiai – mokoma suvaldyti emocijas, o paprastam mušeikai „Kumitė“ sporto klube – ne vieta.
Į visas varžybas Igną lydi tėtis Antanas Taurazevičius. Treneris A. Enčeris įsitikinęs, kad tėvų palaikymas sportuojantiems vaikams labai svarbus – supratingi tėvai ne tik padrąsina, paskatina, bet, ypač paauglystėje, sulaiko norinčiuosius mesti sportą.
„Per varžybas turi būti drąsus ir susikaupęs. Tėtis suteikia drąsos per varžybas, o per treniruotes – treneris“, – sako Ignas. Būdamas mažas Ignas bijojo tamsos, o dabar teigia jokių baimių nebeturįs.
Varžybose jis dažniausiai laimi, tuomet būna linksma. O jei nelaimėtų, bandytų kitą kartą ir dar labiau stengtųsi.
„Jau daugokai pasiekiau“, – sako Ignas, rodydamas savo iškovotas taures ir medalius. O treneris paprieštarauja, kad dar nedaug, nes šie pasiekimai – tik vaikų grupėje. „Tai – tik kalno papėdė“, – pritaria ir sportininko tėtis. Ignas klausosi ir, neabejoju, yra pasiryžęs pasiekti karatė viršūnę.
